Bilietai į ansamblių vakarą Kalnų parke kainuoja 30–120 Lt, Baltų genčių kostiumų pristatymas Valdovų rūmų kieme – 80-120 Lt, pučiamųjų orkestrų koncertas Kalnų parke atsieis 20 – 60 Lt, už šokių dieną Lietuvos futbolo federacijos stadione teks susimokėti 10–150 Lt, sėdimos vietos dainų dienoje Vingio parke kainuos 20–80 Lt. Stovimos vietos Dainų dienoje nemokamos.
Nemokamas bus Dainų šventės atidarymo koncertas, folkloro diena, kanklių koncertas, teatro diena, vaikų tradicinių amatų miestelis, liaudies meno paroda.
„Mokami tik tie renginiai, kur vietų skaičius ribotas, bilietų kainos siekia 10-150 Lt. Kalbėjomės su pardavėjais, visi brangiausi bilietai išpirkti, o bilietų už 10 Lt žmonės dar neperka. Norintys sėdėti priekyje, negaili didesnių pinigų“, – DELFI sakė kultūros ministro patarėja Dalia Vencevičienė.
Iš visų parduotų bilietų dainų šventės organizatoriai planuoja uždirbti apie 30 tūkst. litų. Valstybė Dainų šventės organizavimui skyrė 8 mln. litų. Dar 8 mln. Lt pavyko surinkti iš rėmėjų. Už šiuos pinigus reikia apgyvendinti ir pamaitinti 37 tūkst. dalyvių, apmokėti kelionės išlaidas. 3 milijonai Lt skiriama meninei daliai, technikos nuomai, šventės apipavidalinimui.
Kultūros ministras Š. Birutis pastebėjo, kad bilietai šįmet brangesni nei praėjusiais metais.
Visi iš užsienio atvykstantys pasaulio lietuvių kolektyvai patys susimoka kelionės išlaidas, jie gyvens viešbučiuose arba viešbučio tipo aukštųjų mokyklų bendrabučiuose. Jiems bus tiekiamas maitinimas.
D. Vencevičienė pastebi, kad latviai ir estai net įsteigę dainų fondą, turi atskirą biudžetą, kurį kaupia užbėgdami už akių galimiems finansiniams nesklandumams. Latviai paskutinei savo dainų šventei išleido apie 16 milijonų latų. „Tad mes dar turime kur pasitempti“, – sakė Kultūros ministerijos atstovė.
Ji taip pat atremia vertinimus, kad Dainų šventės – sovietmečio palikimas. „Neteisingai buvo iškelta teorija, kad tai atgyvena ir tarybų Lietuvos šventė. Juk pirmoji šventė įvyko 1924 m., tada Lietuvos menininkai, aukštuomenė pasirašė memorandumą, kviečiantį muzikus jungtis. Tai tautos, vienijanti, jungianti šventė“, – kalbėjo D. Vencevičienė.
1924 m. pirmosios dainų šventės organizatoriai kreipimesi į Lietuvos dainininkus rašė: „Ištisais dešimtmečiais atėjūnai, sauvalingai šeimininkaudami Lietuvoje, dėjo daug pastangų, kad mūsų tautą išnaikins. Tada lietuvių tautai buvo atimtos ir uždraustos visos gynimosi ir priešinimosi priemonės. Tais laikais tik daina, nors ir negarsiai niūniuojama, buvo mūsų tėvams ir bočiams tas vienintelis įrankis, kuriuo jie gynėsi prieš galingus ir gausingus pavergėjus. Šiandieną Lietuvos nepriklausomo gyvenimo sąlygos leidžia ir reikalauja, kad mūsų dainos menas būtų pastatytas ant tvirtesnio pagrindo. Viena tikslingesnių tam priemonių yra dainų švenčių ruošimas“.
Tonos maisto ir technikos, tūkstančiai kilometrų kabelio
Viešasis transportas visiems šventės dalyviams užtikrins nemokamas keliones;
30 tūkst. šventės dalyvių nakvos 80-yje mokyklų;
Dalyviai suvalgys apie 50 tonų maisto: bus paruošta daugiau kaip 10 km maitinimo talonų, kuriuos dalins gausus būrys šventės savanorių;
Šventės metu bus panaudota per 15 tonų garso aparatūros;
Bus naudota apie pusė tūkstančio mikrofonų ir 10 kilometrų kabelio jiems pajungti;
Planuojama 150 tonų sceninės ir techninės įrangos; 10 scenų Vilniuje ir Kaune.
Dainų šventė išsiskirs masiškumu:
–Dainų dienos finale – 12 tūkstančių dainininkų;
–Šokių dienos finale pasirodys daugiau kaip 7500 šokėjų.
–Ansamblių vakare paskutinę polką šoks visi šokių kolektyvai – per tūkstantį žmonių.
–Kanklių koncerte vieną kūrinį atliks 150 kanklininkių
Net 1013 atlikėjų atvyksta iš 14 užsienio šalių: Australijos, Argentinos, Baltarusijos, Brazilijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos, Ukrainos, Urugvajaus, Vokietijos;
Vyriausiu atlikėju pretenduoja tapti 96 metų armonikierius Albertas Jūras iš Linkuvos;
Dainų šventė birželio 28 d. vyks Kaune, liepos 2–6 d. – Vilniuje.
DELFI primena, kad 2008 m. dainų ir šokių švenčių tradicija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įtraukta į UNESCO Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
