„Aš nesu VŽS frakcijos narys, ir mano funkcijos nėra kontroliuoti Seimo narių, bet, žinoma, kad mes visada bandome vaidinti, lyg neatostogaujame, o iš tikrųjų atostogaujame. Ir teisingai daro (Seimo nariai – red.). Kiekvienas žmogus turi teisę į atostogas. Tiktai mes jas turime formalizuoti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė Seimo pirmininkas VŽS atstovas Viktoras Pranckietis.

Seimo pirmininkas, taip pat parlamentinės VŽS frakcijos narės Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė bei Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė įregistravo pasiūlymą dėl darbo grupės parengto Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projekto. Pagal pateiktą siūlymą, Seimo narių atostogos, kurios vyktų tik tuo metu, kai nerengiamos parlamentinės sesijos, truktų 40 darbo dienų.

VŽS atstovų Seime iniciatyva priimtas naujasis Darbo kodeksas numato, kad dirbantiesiems, kuriems netaikomos išimtys dėl profesinių rizikų, užtikrinančių pailgintas atostogas, leidžiama atostogauti 20 darbo dienų. Iki kodekso įsigalėjimo atostogos trukdavo 28 kalendorines dienas.

Seimo vicepirmininkė R. Baškienė, kalbėdama, kodėl siūlo parlamentarams įteisinti dvigubai ilgesnes nei kitų dirbančiųjų atostogas, tokį sprendimą motyvavo Seimo narių patiriama įtampa.

„Įvertinę, kad Seimo narys išgyvena daug emocinės, nervinės įtampos, pasirinkome tą pailgintų dienų laikotarpį, kuris mūsų Darbo kodekse yra apskaičiuotas 41 darbo diena, o mes pasiūlėme 40, kaip atskaitos tašką. Be abejo, tai – tik atskaitos taškas, gal pagal kitų Seimo narių siūlymus bus trumpesnis laikotarpis, ir mes diskutuosime“, – po trečiadienį vykusio VŽS lyderių susitikimo pas Seimo pirmininką sakė R. Baškienė.

Politikų įsitikinimo, kad sunkiai dirba, nepakanka

Dėl darbo specifikos ilgesnes atostogas šiuo metu gali turėti tik aiškiai apibrėžtų profesijų atstovai – orlaivių pilotai, pilotai instruktoriai, navigatoriai, mokslo ir studijų institucijų atstovai, gydytojai ir kai kurie kiti.

Kaip DELFI sakė verslo teisės advokatų kontorų grupės „Triniti“ asocijuotasis partneris, darbo teisės ekspertas Nerijus Kasiliauskas, pailgintas atostogų laikotarpis nustatomas darbuotojams, kurie susiduria su didesne emocine įtampa, taip pat dėl sunkių darbo sąlygų.
Nerijus Kasiliauskas

„Šią sritį reguliuoja ir Europos Sąjungos teisė, kiek tai susiję su darbų sauga. Pagal tam tikras Europos Sąjungos direktyvas, turėtų būti rengiama ekspertizė, patikrinamos Seimo narių darbo sąlygas, nustatatoma, ar jos iš tiesų kelia didesnę emocinę įtampą. Seimo nariams, jei šie nori įrodyti, kad patiria didesnę protinę ar emocinę įtampą, neužtenka, jog kas nors iš jų pasakytų, kad taip galvoja. Tai turėtų būti nustatyta objektyviai“, – kalbėjo darbo teisės ekspertas.

Kalbėdamas apie europinę praktiką, N. Kasiliauskas pažymėjo, kad kitų šalių patirtis yra skirtinga. „Daug kur pailgintos atostogos nustatomos ne įstatymu, bet kolektyvinėmis sutartimis. Jas turi medikai, pedagogai ir panašiai. Praktikų yra įvairių. Tačiau bet kokiu atveju objektyvus tyrimas atliktas turėtų būti, nes šiuo atveju tiesiog grupė Seimo narių pasakė, kad jie mano patiriantys įtampą, todėl siūlo įteisinti pailgintas atostogas“, – pažymėjo jis.

Rizikingų profesijų atstovai nustebę

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) pirmininkė Aldona Baublytė teigė, kad pastarasis „valstiečių“ siūlymas yra „protu nesuvokiamas“.

„Manau, politikai tikrai nedirba taip sunkiai, kaip mūsų profsąjungos nariai. Iš tikrųjų Vyriausybės nutarime, apibrėžiančiame, kas yra protinė ir emocinė įtampa darbe, labai aiškiai pasakyta apie medikų, mokytojų bendruomenę. Kokius dar faktorius politikai gali įvardyti, kas yra aukščiau šito, man protu nesuvokiama“, – kalbėjo ji.

Pasak LSADPS vadovės, darbuotojų grupės, kurioms taikomos pailgintos atostogos, nustatomos profesinės rizikos vertinimo būdu. Lietuvoje tai daro Higienos institutas.

„Jau prieš kelerius metus mes kovojome dėl Greitosios medicinos pagalbos specialistų. Jie iš tikrųjų patiria dar didesnę įtampą – neatidėliotinos pagalbos skyriuose, intensyvios terapijos, reanimacijos skyriuose. Lietuvoje net nebuvo iš esmės apibrėžti didesni kriterijai, nei galėtų būti“, – kalbėjo medikė.

Aiškindama apie tai, kas yra nervinė įtampa medikų darbe, A. Baublytė pažymėjo, kad, atėję į darbą, šios profesijos atstovai niekada nežino, kas per dieną gali atsitikti, kokią darbuotojo būseną gali sukelti darbo aplinka, kokių pacientų bus.

„Ar tu atlieki operaciją, ar anesteziją – niekada negali prognozuoti pasekmių, nors viskas, atrodo, yra aprašyta, bet būna įvairių aplinkybių. Pagaliau tu kasdien susiduri su žmonių netektimi. Tai irgi labai veikia emociškai. Yra rizikos, kai praktiškai kiekvienas tavo veiksmas susijęs su žmogaus gyvybe“, – aiškino ji.
 Vilniaus miesto klinikinė ligoninė

A. Baublytė pažymėjo, kad įstatymų nustatytų pailgintų atostogų medikai neretai neišnaudoja. „Yra pareigybių, kurių atstovai turi užtikrinti paciento priežiūrą 24 valandas per parą, pavyzdžiui, šeimos gydytojai. Jeigu jie nėra sudarę sutarčių su kitomis įstaigomis, dirba individualiai, mažai kuris išnaudoja net įstatyme nustatytas valandas. Žmonės tai daro net savo sveikatos sąskaita, dėl ko prasideda ir išsekimas, ir įvairios ligos, o tai irgi nėra apskaitoma“, – kalbėjo LSADPS vadovė.

Seimo narys pasidžiaugė: darbas – lyg atostogos

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius DELFI teigė, kad jam nekorektiška būtų vertinti Seimo atstovų grupės pasiūlymą dėl atostogų, nesant Seimo nariu.

„Gal jų darbas ir yra labai sudėtingas, protiškai įtemptas, kaip ir mokytojų? Žinote, stebint iš šalies mums visiems visada atrodo, kad valdžia nieko nedaro. Sakyčiau, kad išvis jiems galima jokių atostogų neduoti, bet tai būtų neteisinga“, – pažymėjo jis.

Pasak A. Jurgelevičiaus, mokytojai, kuriems nustatytos pailgintos atostogos, patiria emocinę įtampą, nes visada yra dėmesio centre. „Mokytojas – savotiškas klasės mokinių lyderis. Darbe yra tam tikra nuolatinio konflikto, plačiąja to žodžio prasme, rizika: mokinių skirtingi interesai, vieni nori mokytis, kiti – ne. Pagaliau gali iškilti ir tam tikras kartų konfliktas: mokytojas yra vienos kartos, vaikas – kitos. Esame visą laiką atsakingi už mokinių saugumą, kad nesusimuštų, jaustųsi komfortiškai, kad nevyktų patyčios“, – vardijo profsąjungos atstovas.

Jis taip pat pasidalijo įspūdžiais iš pokalbio su vienu pirmąją kadenciją dirbančiu Seimo nariu. „Galiu pasakyti taip – neminint pavardės, vienas naujasis Seimo narys man pasakė: aš dabar jaučiuosi lyg atostogaudamas. Puikiai suprantu tą žmogų, žinodamas, kuo anksčiau jis dirbo. Jis kalbėjo, manau, nuoširdžiai, todėl tam tikrą išvadą galima padaryti“, – kalbėjo A. Jurgelevičius.

Privilegijos atsisakyti nelinkstama

Šių metų pavasarį naują Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas reglamentuojančio įstatymo projektą parengė „valstiečio“ Seimo vicepirmininko Arvydo Nekrošiaus vadovaujama parlamentinė darbo grupė. Jos nariai „po ilgų diskusijų“ balsų dauguma priėmė sprendimą, kad nėra būtinybės įteisinti parlamentarų atostogų.

Darbo grupės nariai teigė rėmęsi kitų Europos valstybių patirtimi. Esą parlamentarų atostogos reglamentuojamos tik Slovėnijoje, o štai Europos Parlamente patys politikai nusprendžia, kaip atostogauja, svarbu tik, kad jie dalyvautų visuose numatytuose posėdžiuose ir kituose renginiuose.
Rima Baškienė

Lietuvos Seimas yra įpareigotas priimti įstatymą, numatantį parlamentarų atostogas. Tai pavesta dar 2004 metais priimtu Konstitucinio Teismo sprendimu – yra išaiškinta, kad „įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti Seimo nario kasmetinių mokamų atostogų trukmę“, kad pertraukos tarp sesijų nebūtų traktuojamos kaip poilsio laikas.
Apie tai trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo ir R. Baškienė. Ji tvirtino, kad dabar tarp Seimo plenarinių sesijų, kurių pirmoji prasideda kovo 10-ąją, baigiasi birželio 30-ąją, antroji – rugsėjo 10-ąją ir baigiasi gruodžio 23-iąją, susidaro maždaug 100 darbo dienų laikotarpis. Kaip šias laisvas dienas, kurios turėtų būti išnaudojamos kitiems politiniams darbams atlikti, paskirsto politikai, jos teigimu, „yra kiekvieno Seimo nario garbės reikalas, jo atsakomybės klausimas“.

Kitų šiuo metu Seime veikiančių politinių partijų atstovai „valstiečių“ iniciatyvai dėl 40 dienų atostogų pritarti nėra linkę, argumentuodami, kad dvigubai ilgesnis nei kitų dirbančiųjų siūlomas poilsio laikas gali sukelti žmonių pasipiktinimą. Dalis politikų apskritai pasisako prieš atostogų įteisinimą, teigia, kad politikų darbas Seime yra nereglamentuotas.

„Laisvė visada, ko gero, yra geriau, ir pasirinkimas yra geriau, negu tam tikras reglamentavimas, prie kurio esi pripratęs. Bet aš vėlgi grįžtu prie to, ką kalbėjau pirmiausia – jeigu Konstitucinis Teismas savo nutarimu įpareigoja tai daryti, kodėl gi Seimas turėtų nepaklusti vienai iš valdžių, šiuo atveju – Konstituciniam Teismui, ir ignoruoti jo siūlymą. Mano pasiūlymas ir kolegų pasiūlymas, kurį pasirašėme, ir buvo grindžiamas Konstitucinio Teismo siūlymu mums, Seimo nariams, tiesiog įteisinti atostogas ir pilnavertiškai jausti savo konstitucinę pareigą į poilsį ir laisvalaikį“, – teigė R. Baškienė.