Kai kada net penkiasdešimtmečiai iš viso „baigia kadenciją“, – DELFI sakė seksologas Viktoras Šapurovas, patardamas, kaip tam užbėgti už akių, kol ne viskas prarasta.

Kaip aiškina individualiosios psichologijos analitikas, dažnai seksualinis nepajėgumas ištinka vyrus, kurį laiką negyvenusius lytinio gyvenimo. Po penkiasdešimties kyla didelė rizika, kad taip ir nutiks, jeigu vyras neturės partnerės ir reguliariai nesantykiaus.

Kuo seksas su savu partneriu per atstumą – geresni už masturbaciją

Priverstinis ar pasirinktas susilaikymas nuo intymių santykių jaunesniems žmonėms sukelia daugiau sunkumų. Kaip sakė V. Šapurovas, po 50-ties tai lengviau, nes vyrams mažėja tostesterono gamyba, pablogėja erekcija ir atsiranda gėrybinis priešinės liaukos (prostatos) išvešėjimas. „Tai vyriško lytinio gyvenimo pabaigos ženklai“, – sakė V. Šapurovas, pabrėždamas, kad jo minima 50 metų riba – sąlyginė.

Tačiau bendra taisyklė yra tokia – kiekvienas organas veikia, kol yra naudojamas. O jeigu nebe, organizmas prie pokyčio prisitaiko ir „nereikalingą funkciją“ nugesina. „30-40 metų amžiuje seksualinio gyvenimo pertraukos nėra tokios aktualios, ypač, jei abstinencijos laikotarpiu vyras masturbuojasi. Tačiau jei nesimyli ir nesimasturbuoja, tikimybė, kad vyresniame amžiuje seksualinė funkcija silpnės – reali“, – sakė seksopatologas.

Kaip pastebi individualiosios psichologijos analitikas, toli vienas nuo kito gyvenančios poros randa alternatyvių būdų būti kartu: „Pvz., vyrai mylisi su partnerėmis masturbuodamiesi ir pasinaudodami realiais vaizdais – bendravimu su partnere per internetą. Tai geriau už masturbaciją, nes padeda išlaikyti intymumą, nors ir virtualų, bet betarpišką santykį vienas su kitu“.

Moteriai reikia, vyras – nenori

O štai vyresniame amžiuje didžiausiu iššūkiu seksologas vadina tai, kad moteriai mylėtis reikia, o vyras nebenori.

„Dėl organizmo pokyčių penkiasdešimtmečiai vyrai mylėtis nori gerokai rečiau nei dvigubai jaunesni. Pasikeičia ir poreikiai: jie pasidaro panašūs į moters poreikius. Vyras nori glamonių, tampa priklausomas nuo moters veiksmų, tad labai svarbus tampa jos aktyvumas“, – teigia individualiosios psichologijos analitikas.

Nemažai moterų šiuo laikotarpiu išgyvena naują savo seksualumo bangą, jeigu tik pavyksta sėkmingai susidoroti su menopauzės padariniais.

Kodėl moteriai svarbu mylėtis reguliariai

„Tačiau moters savijauta lytinių santykių metu taip pat priklauso nuo to, ar ji reguliariai mylisi. Gali skambėti keistai, tačiau tuo laikotarpiu itin svarbu nesiliauti mylėtis ir nedaryti didelių pertraukų. Nesimylint makšties sienelė dar labiau suplonėja, dėl to lytiniai santykiai moteriai gali tapti skausmingesni. Jeigu pertrauka bus didelė, gali ir nepavykti „paleisti mechanizmą“. Svarbiausia – nesiliauti to daryti“, – aiškino seksologas.

V. Šapurovas laikosi nuomonės, kad lytinės galimybės nulemtos genetiškai, dėl to tam tikro amžiaus sulaukusiems vyrams gali kilti bėdų dėl erekcijos. Priešinės liaukos problemos taip pat iš dalies praneša apie lytinio gyvenimo pabaigą. Tačiau yra vyrų, kurie ir devyniasdešimties būna pajėgūs.

Atsargiai žiūri į vyrams sukurtą pakaitinį gydymą hormonais

Ar vyrai išgyvena kažką panašaus į moterų menopauzę? Pasak V. Šapurovo, medikai šį procesą vadina andropauze – vyro organizme keičiasi hormonų pusiausvyra, mažėja lytinių santykių poreikis, silpnėja erekcija.

„Šiam laikotarpiui palengvinti farmacininkai vyrams sukūrė pakaitinį gydymą hormonais, tačiau tenka pripažinti, jog vyriški hormonai neigiamai veikia erekciją. Nutraukus tokį gydymą, galima labai staigiai ją prarasti. Būtina konsultuotis su gydytoju urologu ir su juo tartis, ar taikyti pakaitinį gydymą, kiek laiko jį tęsti“, – patarė seksologas.

30-40 metų vyrai į seksologą kreipiasi rečiausiai

Dėl erekcijos sutrikimų į specialistą beveik vienodai kreipiasi ir 50-mečiai, ir 20-mečiai. Rečiau ateina 30–40 metų vyrai. Jaunuoliams, pradėjusiems lytinį gyvenimą ir turintiems mažai patirties, kyla daugiau klausimų, jiems trūksta žinių, pasitikėjimo, jie labiau bijo. Taip pat daug baimių kyla ir tiems, kurie artėja prie savo lytinio gyvenimo pabaigos.

„Pasitaiko vyrų, kuriems erekcija sutrinka po žmonos mirties. Paprastai taip atsitinka vadinamiesiems vienamyliams, – pastebi V. Šapurovas. Mirus žmonai toks vyras gedi, įvyksta netrumpa lytinio gyvenimo pertrauka. Jei jo gyvenime atsiranda kita moteris, „įjungti mechanizmą“ neretai būna sudėtinga“, pripažįsta neretai tokius vyrus konsultuojantis seksopatologas.

Jaunesnė – geresnis dirgiklis

Net jeigu į savo amžių vyrai stengiasi nekreipti dėmesio, pastebi, kad prastėja jų fiziologinės galimybės, mažėja erekcija. Tuomet pradeda atrodyti, kad jaunesnė moteris turėtų labiau jaudinti. Ji tampa vertingesniu seksualiniu objektu, geresniu dirgikliu. Tačiau seksologas įspėja, jog tokia situacija – pavojinga ir ne tik dėl šeimos griūties grėsmės.

„Didelis vyro ir moters amžiaus skirtumas gimdo tokias situacijas, kai vyras, neįvertinęs savo sveikatos būklės, geria erekciją didinančius medikamentus ir jį ištinka mirtis lytinio akto metu. Tai rizikos veiksnys, apie kurį vengiama kalbėti, tačiau vyresniems vyrams, jei jie nusprendžia vartoti tokius vaistus, tikrai reikia pasikonsultuoti su medikais“, – patarė seksologas.

Amžiaus skirtumas – idealiausias tarp mylimųjų

Kaip rašė DELFI, Knygų mugėje pristatydami „Pokalbius apie seksą“ knygos autoriai D. Ausėnaitė ir V. Šapurovas įvardijo ir amžiaus skirtumą, kuris – idealiausias tarp mylimųjų.

„Kai susitinka jauni bendraamžiai, jų seksualumas tarsi prasilenkia“, – kalbėjo V. Šapurovas, primindamas, jog vyrio seksualumo pikas – nuo 15 iki 35 metų. Moters seksualumas sužydi kaip tik po 35.

„Kai tokio amžiaus moteris turi 8-10 metų jaunesnį vyrą, jų seksualinė kombinacija ideali,tačiau kas bus po 10 metų? Moteris sens, o 35 metų vyras taps itin įdomiu, patraukliu moterims, nors iki to laiko nepasižymėjo ypatingomis savybėmis. Todėl moteris tokioje santuokoje beveik visada lydima nuolatinio nerimo“, – sakė seksopatologas.

Seksas kaip baltas siūlas eina per visus žmonių santykius, todėl bet kokiai psichologinei problemai iškilus visada atsiranda stipriau ar silpniau išreikštas seksualinis komponentas. Būtent tai ir aptaria knygos autoriai – gydytojas, seksologas V. Šapurovas ir sveikatos žurnalistė D. Ausėnaitė 17-oje pokalbių apie seksualinį švietimą, seksualinio identiteto paieškas, pirmuosius lytinius santykius, neištikimybę, skyrybas, seksą už pinigus, konfliktus dėl pinigų, sprendimą susilaukti vaikų, senjorų seksą ir nuo Kristaus laikų su savimi žmonijos tampomus kaltės jausmus.