Į „Sodros“ mokėtojų gretas įtraukti daugiau gyventojų, siekiant skaidriau susieti įmokas su išlaidomis, sukurti individualias sąskaitas, peržiūrėti laikino nedarbingumo lapelių išdavimą ir neįgalumo nustatymą, atsisakyti dosniausių Europoje motinystės išmokų, nemokėti pensijų tiems, kas gerai uždirba, dėl visuomenės senėjimo mokėti jas vėliau. Tai – DELFI kalbintų mokslininkų idėjos, kaip reikėtų pagerinti socialinio draudimo situaciją Lietuvoje.
© DELFI (R.Daukanto pieš.)
Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Yra du dalykai, mano nuomone, dėl kurių kenčia Lietuvos socialinio draudimo sistema. Pirmiausiai yra darbo rinkos bėdos – nelegalus darbas, vokeliai, į socialinį draudimą neįtraukta dalis žmonių. Galima būtų kalbėti apie apdraustųjų rato plėtimą. Akivaizdu, kad lėšų į „Sodrą“ surenkama santykinai nedaug, nors mokestis yra nemažas. Taip yra todėl, kad dalis dirbančiųjų nėra įtraukti į socialinio draudimo sistemą, mokesčiai mokami ne nuo visos algos, dalis pajamų gaunama pagal autorinius honorarus“, – DELFI sakė profesorius, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka.

Be to, esą reikėtų didinti žmonių pasitikėjimą socialiniu draudimu.

Jis taip pat siūlytų peržiūrėti laikino nedarbingumo lapelių išdavimą ir neįgalumo nustatymo tvarką.

„Žinome, kokia yra netvarka sveikatos apsaugos sistemoje, paveldėtoje iš sovietmečio, pavyzdžiui, galimybė gauti įvairiausių dalykų į kišenę įkišus pinigų. Yra pastebima, kad kai tik ekonomikos situacija blogėja, sergančiųjų daugėja. Žinoma, gali būti tam tikras ryšys, bet šią sritį reikia bent jau tirti“, – sakė jis.

Pašnekovas neatmeta, kad pertvarkant šalies socialinį draudimą greičiausiai bus grįžtama prie sumanymo vėlinti pensinį amžių. Tačiau kartu jis atkreipia dėmesį, kad šis sprendimas greitų rezultatų neduos.

„Dabar yra pakankamai patogus laikas tai daryti, nes galima pasakyti: „štai, žiūrėkite, yra didžiulis deficitas ir reikia kažką daryti“. Todėl visas tokias priemones nesunku pagrįsti. Tačiau reikia turėti galvoje, kad rezultatas nebus toks reikšmingas finansiniu požiūriu, todėl kad į pensiją kasmet išeina ne tiek daug pensininkų - apie 15 tūkst., o iš viso Lietuvoje yra 800 tūkst. pensininkų. Be to, pratęsus išėjimą į pensiją, sustiprėja polinkis ieškoti neįgalumo. Tie žmonės, kurie prieš pensiją neturi darbo, ieškos išeities, eis pas daktarus ir nebūtinai su kyšiais. Galbūt žmogus ir turi nedidelę negalią, bet kol turi darbą, jis nesikreipia dėl jos nustatymo“, – kalbėjo R. Lazutka.

Siūlo individualias sąskaitas „Sodroje“

Raimondas Kuodis
Raimondas Kuodis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Ekonomikos analitikas, socialinių mokslų daktaras Raimondas Kuodis DELFI sakė manantis, kad „Sodros“ pajamas būtų galima padidinti į šią sistemą įtraukiant daugiau visuomenės grupių.

„Lietuvoje pensijos, palyginti su vidutiniu atlyginimu, nuolat būdavo vienos mažiausių ES. Taip buvo dėl to, kad Vyriausybės daug metų toleravo ištisas armijas tų, kurie nemokėjo mokesčių „Sodrai“ arba mokėjo simbolines sumas. Mūsų šalyje yra apie 20-30 mlrd. Lt vadinamųjų mišrių pajamų. Tai yra pajamos, gautos ne dirbant pagal įprastus darbo kontraktus, o autoriniai atlyginimai, pajamos iš verslo liudijimo, ūkininkų pajamos, šešėlinė ekonomika. Tai ir yra didysis rezervas užkamšyti „Sodros“ skyles ir tai daryti tikrai reikia, nes tie žmonės, kurie nemokėjo mokesčių į socialinį draudimą, vis tiek išeis į pensiją ir išties ranką. Valstybės serga bibliniu gerojo samariečio sindromu ir jų pasigaili“, – sakė jis.

DELFI primena, kad praėjusiais metais Vyriausybė kartu su Seimu nusprendė bent iš dalies „Sodros“ įmokomis apmokestinti dirbančiuosius pagal autorines sutartis, ūkininkus, individualių įmonių savininkus, dirbančius pagal verslo liudijimus.

R. Kuodžio nuomone, daugumos šalių socialinio draudimo sistemos siekia dviejų vienas kitam priešingų tikslų – teikti viešąją draudimo paslaugą ir tuo pat metu perskirstyti, sprendžiant skurdo ir nelygybės problemą. Anot jo, Lietuvoje dėl politikų populizmo buvo vis labiau krypstama perskirstymo kryptimi, todėl bent kiek daugiau uždirbančių paskatos mokėti „Sodrai“ tampa vis mažesnės.

Analitiko nuomone, paskatas mažina ir kai kurių ministrų, pavyzdžiui, R. Šimašiaus vieši siūlymai iš viso išmontuoti viešąją socialinio draudimo sistemą.

R. Kuodis teigia, kad siekiant „Sodros“ išmokas skaidriau susieti su įmokomis, kiekvienam gyventojui reikėtų sukurti individualią socialinio draudimo sąskaitą, kurioje jis galėtų matyti, kiek mokesčių sumokėjo.

„Dabar yra pensijų grindys, įmokų lubų nėra, dėl to daugiau uždirbantiems „Sodros“ įmokos dažnai yra eilinis mokestis, o ne draudimas. Todėl aš jau seniai siūlau pas mus įgyvendinti individualių sąskaitų „Sodroje“ sistemą, kurią turi Švedija, Lenkija, Latvija ir kai kurios kitos šalys. Įgyvendinus šią sistemą, įmokos turėtų artimesnį ir skaidresnį ryšį su išmokomis. Be to, tokia sistema automatiškai reaguotų į neigiamus visuomenės senėjimo ir gimstamumo mažėjimo padarinius „Sodros“ finansams“, – sakė analitikas.

Kalta ne „Sodra“, o politikai

Teodoras Medaiskis
Teodoras Medaiskis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Ne „Sodra“ kalta dėl didžiulio deficito, o politikai, priėmę nepamatuotus sprendimus. Jei jūs, mieli politikai, posūkyje įvažiavot į stulpą, tai prisipažinkit nemokėję vairuoti, o ne kaltinkit automobilį. Kalta ne sistema, o nemokėjimas ją vairuoti. Tai galima pasakyti ir apie ankstesnę valdžią, ne pagal galimybes padidinusią išlaidas, ir apie dabartinę – visais metais pavėlavusią priimti nepopuliarius, bet būtinus sprendimus. Juos vis tiek teko priimti, bet jau iki ausų įklampinus socialinį draudimą į skolų liūną“, – DELFI apie dabartinę situaciją kalbėjo Vilniaus universiteto docentas, socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis.

Jo nuomone, ne mokesčių ar įmokų didinimas, o sąžiningo verslo ir kokybiško užimtumo skatinimas – vienintelis kelias socialinio draudimo pajamoms garantuoti.

„Jei vienodas pajamas gaunantys gyventojai mokės tokias pačias įmokas, jei neliks šešėlinių pajamų ir privilegijuotų grupių, už kurias turėtų sumokėti kiti, nebus ir problemų su socialinio draudimo pajamomis. Kol kas esame toli nuo šio idealo. Žinoma, jį pasiekti kur kas sunkiau nei mechaniškai kelti tarifus, dėl to ir bandoma vaikščioti lengvesniais keliais, tuo tik dar labiau didinant šešėlį“, – sakė jis.

T. Medaiskio nuomone, siekiant subalansuoti „Sodros“ išlaidas ir pajamas, išlaidas reikėtų modeliuoti pagal planuojamas pajamas, atsisakyti ypač dosnių motinystės išmokų, vėliau mokėti pensijas ir jų nemokėti daug uždirbantiems.

„Sprendimas čia būtų labai paprastas – socialinio draudimo išlaidas, kurių didžiausią dalį sudaro pensijos, modeliuoti pagal laukiamas pajamas. Ūkio pakilimo atveju pajamos ir išmokos didėtų. Nedidelių ūkio nuosmukių atveju pajamų sumažėjimą galėtų amortizuoti griežtai tvarkomas socialinio draudimo rezervo fondas. Deja, tokių krizių, kaip dabartinė, atveju pensijos ir kitos išmokos neišvengiamai mažėtų – sunkmečio naštą reikėtų dalintis visiems. Be abejo, reiktų atsisakyti ir ambicijų mokėti dosniausias Europoje motinystės išmokas, nemokėti pensijų tiems, kas dirba ir gerai uždirba, dėl visuomenės senėjimo mokėti jas vėliau ir pan.“, – siūlymus vardijo pašnekovas.

Jo nuomone, pati „Sodros“ įstaiga dirba pakankamai racionaliai ir administravimui išleidžia iki 2 proc. viso savo biudžeto.

DELFI primena, kad šiemet, pirmą kartą per nepriklausomybės metus, pensijų mažinimas palies visus pensininkus, kurie gauna daugiau nei 650 Lt pensijos.

Seimo priimtu laikinuoju Socialinių išmokų perskaičiavimo įstatymu nuspręsta mažinti visas pagrindines socialines išmokas, nuo liepos dešimtadaliu turėtų būti kerpamos ir motinystės išmokos.

Numatyta, kad šis įstatymas galios dvejus metus – 2010-2011 m.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu iki sausio pabaigos turėtų būti parengta „Sodros“ pertvarkos koncepcija, o socialinio draudimo sistemos reformos žadama imtis per pirmąjį šių metų pusmetį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ispanijoje įvykdyta dar viena ataka: nušauti penki teroristai, vilkėję mirtininkų liemenes sužeisti septyni žmonės (346)

Ispanijos pajūrio kurorte Kambrilse penktadienį paryčiais automobiliui „Audi“ įsirėžus į...

Pramogos Palangoje, kurios patiks ir vaikams, ir suaugusiems

Mėgstame sakyti – prie jūros per mažai pramogų arba tam reikia daug pinigų. Netiesa! Atrakcijų...

E. Jakilaitis: paskutinė mano laida, kurią rekomendavau pažiūrėti šeimai, buvo su R. Karbauskiu (58)

Trečius metus iš eilės DELFI vykdomame projekte „Lietuvos įtakingiausieji 2017“...

N. Vasiliauskaitė. Daugiau nei nužudymas, mažiau nei pergalė (4)

Įvykiai Virdžinijoje daugelyje reportažų pristatomi kaip smurtingosios ultradešinės susidūrimo...

Lėktuvnešio apsauga kelia abejonių: ant jo nutūpęs dronas liko nepagautas (54)

„HMS Queen Elizabeth“ lėktuvnešis – naujas, modernus ir didelis Jungtinės Karalystės...

Apklausa: konservatoriai jau lenkia valstiečius (287)

Opoziciniai konservatoriai pagal populiarumą aplenkė valdančiąją Lietuvos valstiečių ir...

Mirė Lietuvos futbolo federacijos komunikacijos vadovė V. Zizaitė (5)

Rugpjūčio 18-ą dieną po ilgos ir sunkios ligos mirė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ilgametė...

Papasakojo, kaip išsirinkti skaniausius vaisius ir daržoves (2)

8 iš 10 Lietuvos gyventojų vaisių ir daržovių kokybę vertina remdamiesi vien jų išvaizda....

Keisis atliekų tvarkymas: pokyčius pajus kiekvienas gyventojas (28)

Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, greitai augant vartojimui planuojama, kaip spręsti sparčiai...