Trečiadienio rytą "Žinių radijuje" kalbėdama I. Degutienė apgailestavo, kad įstatymas nesulaukė kolegų pritarimo, juolab kad šį klausimą sunkiai sekėsi įtraukti į darbotvarkę.
"Nesupratau, kodėl taip Seimo nariai pasielgė, tuo labiau kad mes turime Pagrindinį įstatymą - tai Lietuvos Respublikos Konstitucija. Sakome, kad kiekvienas pilietis privalo vadovautis šiuo įstatymu. Konstitucijos 60-ajame straipsnyje yra aiškiai pasakyta, kad Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas. Ir kai vakar kai kurie Seimo nariai komentavo, kad užtenka Statuto (Seimo statuto. - ELTA), tai vien Seimo statuto neužtenka. Mes tikrai turime tokį įstatymą priimti, jeigu iš tikrųjų esame Seimo nariai, kurie, kai tampame Seimo nariais, prisiekiame ranką pridėję ant tos Konstitucijos", - kalbėjo Seimo Pirmininkė.
Šiuo atveju Seimo vadovė matė tik vieną problemos sprendimo būdą. I. Degutienė teigė "labai greitai" siūlysianti Seimo valdybai sudaryti darbo grupę, kuri parengs Seimo narių garantijų įstatymą. Šio dokumento pagrindu, anot I. Degutienės, galės būti specialistų parengtas įstatymo projektas.
"Seimo narių garantijų įstatymas privalo būti priimtas. (...) Turiu vilties, kad patobulinus projektą pavasario sesijoje galėsime dar kartą jį teikti, ir galbūt jau tada jis bus priimtas ", - teigė I. Degutienė.
Seimo narių veiklos garantijų įstatyme, kurį antradienį atmetė Seimas, numatoma patikslinti Seimo nario darbo apmokėjimą: siūloma nustatyti, kad parlamentarui, kuris be pateisinamos priežasties nedalyvavo Seimo plenariniame posėdyje, Seimo struktūrinių padalinių posėdžiuose, darbo užmokestis už tą dieną nemokamas.
Nustatoma, kokios išlaidos yra laikomos Seimo nario išlaidomis, susijusiomis su parlamentine veikla, taip pat tokių išlaidų dydis.
Siūloma nustatyti, kad automobilius parlamentarams nuomos Seimo kanceliarija, jie patys to daryti negalės. Seimo nariams būtų kompensuojama tik už degalus. Visos lėšos, skirtos parlamentinei veiklai, bus pervedamos į atskirą Seimo nario sąskaitą, apie kiekvienas išlaidas, o ne apibendrintus išlaidų duomenis, kaip yra dabar, privalės būti skelbiama viešai Seimo nario internetiniame puslapyje. Joks turtas, įgytas už lėšas, skirtas padengti išlaidas parlamentinei veiklai, jokia forma ir jokiu būdu negalėtų tapti Seimo nario ar kitų jam artimų žmonių nuosavybe.
Įstatymo projekte reglamentuojamas Seimo nario aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis. Numatoma, kad būstą Seimo nariui išnuomos Seimo kanceliarija, už komunalines paslaugas parlamentaras mokės pats.
Siūloma nustatyti Seimo nario atostogas - 45 kalendorines dienas per metus. Visi Seimo nariai atostogų išeitų ir iš jų sugrįžtų vienu metu. Atostogų pradžią ir jų pabaigą kasmet nustatys Seimas savo nutarimu.
Projekte apibrėžiama, kas yra Seimo nario kūrybinė veikla, taip pat nurodoma, kokia veikla negali būti laikoma kūrybine veikla. Kūrybine veikla nelaikomas Seimo nario dalyvavimas televizijų ir kitokiuose komerciniuose pramoginiuose renginiuose.
Projekte aptariama Seimo nario teisė valdyti turtą ir gauti iš jo pajamas, ūkininkauti, būti įvairių bendrijų, visuomeninių organizacijų nariais, eiti juose pareigas, taip pat ir vadovaujančias. Nustatoma Seimo nario atsakomybė už draudimo dirbti kitą darbą ar gauti kitą atlyginimą pažeidimą.
Numatoma, kad kiekvienas Seimo narys galės turėti po du padėjėjus - sekretorius: vienas iš jų dirbs Seimo patalpose, kitas - Seimo nario biure. Kiekvienas Seimo narys galės turėti biurą toje vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurioje jis buvo išrinktas. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys galės turėti biurą tos savivaldybės teritorijoje, kurios nuolatinis gyventojas jis buvo jo išrinkimo į Seimą dieną. Pagal projektą, biurus Seimo nariams nuomos ir tai apmokės Seimo kanceliarija.
Konstitucija numato, kad Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas. Šiuo metu Seimo struktūrą, darbo tvarką, o kartu ir parlamentaro pareigas, teises bei veiklos garantijas nustato Seimo statutas, kuris turi įstatymo galią, bet nėra įstatymas.