Į Vilnių persikėlusi rusė: jei garbinate V. Putiną, nuvažiuokite pagyventi į Rusiją

 (696)
Rusijos televizijoje be propagandos daugiau nieko nėra, o televizoriaus geriau iš viso neturėti, nes žiūrėti ten vis tiek nėra ką. Taip sako į Vilnių iš Maskvos prieš metus persikėlusi buvusi žurnalistė Julija Bašinova.
© Reuters/Scanpix

Viešumoje kalbama, kad į Lietuvą nukreipta propaganda labiausiai veikia tautines mažumas. Grupės „Biplan“ lyderis Maksas Melmanas tikina, kad tautinės mažumos esą tampa propagandos taikiniu dėl gana objektyvių priežasčių.

Kalbant apie Rusijos propagandą ir rusakalbius, daug ką reiškia pagrindinė bendravimo kalba, nors siekiant kovoti su propaganda reikėtų dėmesį kreipti į visus šalies gyventojus. „[Propaganda tautines mažumas veikia] visų pirma dėl to, kad dauguma jų laisvai kalba rusų kalba – tiek lenkų bendruomenė, tiek rusų bendruomenė, bet nereikia apsigauti, kad ta propaganda neveikia ir kitų visuomenės dalių“, – dėmesį atkreipia politologas Vytis Jurkonis.

M. Melmanas įsitikinęs – propagandos su laiku tik daugėja iš visų pusių. Socialiniai tinklai tapo palankia vieta jai skleistis. Apie tai, kad Lietuvą pasiekia daug propagandos iš Rusijos, kalba ir J. Bašinova, prieš metus atvykusi gyventi į Lietuvą iš Maskvos, kur dirbo žurnaliste. Šiandien ji – Vilniuje esančio vaikų darželio savininkė. Deja, moteris tikina ir Lietuvoje matanti daug propagandos. „Labai nustebau, maniau, atvažiuosime į Europą, kur demokratija, nėra cenzūros, daug žiniasklaidos priemonių ir, nepaisant didelio pasirinkimo, daugelis žiūri Pirmajį Baltijos kanalą“, – kalba ji.

Tiems, kurie garbina Vladimiro Putino politiką, J. Bašinova turi patarimą: važiuokite pagyventi Rusijoje, ten pamatysite, kaip viskas atrodo iš tiesų. „Rusijos televizijoje be propagandos daugiau nieko nėra. Rusijoje jau seniai geriau visai neturėti televizoriaus, nes žiūrėti ten vis tiek nėra ką. Mes dirbome interneto portale, rodėme viską taip, kaip yra, tačiau galiausiai mūsų svetainė buvo užblokuota ir tapo neprieinama Rusijos gyventojams“, – prisimena pašnekovė.

Politologas V. Jurkonis turi patarimą, kaip išvengti propagandos. „Paprastas receptas, stengiantis atskirti propagandą nuo teisingos informacijos, yra žiūrėti, ar istorija yra pateikiama iš keleto perspektyvų: pozityvi ir prieštaraujanti pusė“, – siūlo politologas.

Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Misija: Vilnija“ reportaže.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Seimas pradeda svarstyti alkoholio vartojimo ribojimus (7)

Seimas imsis prieštaringai vertinamų pataisų, kuriomis siekiama sumažinti alkoholio vartojimą ir prieinamumą. Jeigu Seimas jas priimtų, Lietuvoje būtų sunkiau ir mažiau vietų įsigyti alkoholio.

Teismas nagrinės buvusios Kalėjimų departamento vadovės skundą dėl nušalinimo nuo pareigų (7)

Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį ketina nagrinėti buvusios Kalėjimų departamento direktorės Živilės Mikėnaitės skundą dėl jos nušalinimo nuo pareigų.

D. Grybauskaitė vyksta į NATO viršūnių susitikimą (15)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį Briuselyje dalyvaus NATO viršūnių susitikime. Naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva jame daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama gynybos finansavimui ir aljanso vaidmeniui kovoje su terorizmu.

Vienas naujausių sukčiautojų taikinių – automobilių skelbimų portalai (5)

Sukčiavimo mastai ir būdai Lietuvoje tampa vis įvairesni. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos viršininko Virginijaus Ceslevičiaus teigimu, vienas iš naujausių sukčiautojų taikinių – automobilius parduodantys portalai. „Įdedami skelbimai į automobilius parduodančius portalus ir paimamas 50, 100 eurų užstatas už automobilį“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Svarbios detalės“ pasakoja pareigūnas. Jis ir kiti laidos svečiai kalbėjo apie skaudžius sukčiavimo atvejus ir tai, kaip jų išvengti.

Puikus būdas užsidirbti: kaip jaunieji socdemai auksinius pranešimus pirko (104)

Jaunimo organizacijos turėtų ugdyti lyderius, tačiau kartais tai atrodo kaip draugų sambūris, kuris išsimoka sau dalį valstybės jaunimo ugdymui skiriamų lėšų. Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga kaip tik tapo tokiu pavyzdžiu.