Į Vilnių persikėlusi rusė: jei garbinate V. Putiną, nuvažiuokite pagyventi į Rusiją

 (696)
Rusijos televizijoje be propagandos daugiau nieko nėra, o televizoriaus geriau iš viso neturėti, nes žiūrėti ten vis tiek nėra ką. Taip sako į Vilnių iš Maskvos prieš metus persikėlusi buvusi žurnalistė Julija Bašinova.
© Reuters/Scanpix

Viešumoje kalbama, kad į Lietuvą nukreipta propaganda labiausiai veikia tautines mažumas. Grupės „Biplan“ lyderis Maksas Melmanas tikina, kad tautinės mažumos esą tampa propagandos taikiniu dėl gana objektyvių priežasčių.

Kalbant apie Rusijos propagandą ir rusakalbius, daug ką reiškia pagrindinė bendravimo kalba, nors siekiant kovoti su propaganda reikėtų dėmesį kreipti į visus šalies gyventojus. „[Propaganda tautines mažumas veikia] visų pirma dėl to, kad dauguma jų laisvai kalba rusų kalba – tiek lenkų bendruomenė, tiek rusų bendruomenė, bet nereikia apsigauti, kad ta propaganda neveikia ir kitų visuomenės dalių“, – dėmesį atkreipia politologas Vytis Jurkonis.

M. Melmanas įsitikinęs – propagandos su laiku tik daugėja iš visų pusių. Socialiniai tinklai tapo palankia vieta jai skleistis. Apie tai, kad Lietuvą pasiekia daug propagandos iš Rusijos, kalba ir J. Bašinova, prieš metus atvykusi gyventi į Lietuvą iš Maskvos, kur dirbo žurnaliste. Šiandien ji – Vilniuje esančio vaikų darželio savininkė. Deja, moteris tikina ir Lietuvoje matanti daug propagandos. „Labai nustebau, maniau, atvažiuosime į Europą, kur demokratija, nėra cenzūros, daug žiniasklaidos priemonių ir, nepaisant didelio pasirinkimo, daugelis žiūri Pirmajį Baltijos kanalą“, – kalba ji.

Tiems, kurie garbina Vladimiro Putino politiką, J. Bašinova turi patarimą: važiuokite pagyventi Rusijoje, ten pamatysite, kaip viskas atrodo iš tiesų. „Rusijos televizijoje be propagandos daugiau nieko nėra. Rusijoje jau seniai geriau visai neturėti televizoriaus, nes žiūrėti ten vis tiek nėra ką. Mes dirbome interneto portale, rodėme viską taip, kaip yra, tačiau galiausiai mūsų svetainė buvo užblokuota ir tapo neprieinama Rusijos gyventojams“, – prisimena pašnekovė.

Politologas V. Jurkonis turi patarimą, kaip išvengti propagandos. „Paprastas receptas, stengiantis atskirti propagandą nuo teisingos informacijos, yra žiūrėti, ar istorija yra pateikiama iš keleto perspektyvų: pozityvi ir prieštaraujanti pusė“, – siūlo politologas.

Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Misija: Vilnija“ reportaže.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Vilniečiai Verkių parke atšventė tradicinę Rasos šventę (3)

Šeštadienio vakarą Verkių rūmų parke jau aštuonioliktą kartą vyko tradicinė Rasos šventė. Tai – pati seniausia trumpiausios nakties – Saulės grąžos šventė.

Naujoji tvarka atsijojo tikruosius vargšus (52)

Sugriežtinus tvarką gauti socialinį būstą, jo laukiančiųjų eilė Panevėžyje sutrumpėjo daugiau kaip tris kartus. Tad sulaukti stogo virš galvos, kad ir valdiško, dabar galima tikėtis daug greičiau.

Į Vilnių atvežtas T. Matulionio sarkofagas (28)

Šeštadienio vakarą Vilniaus arkikatedroje iškilmingai sutiktos Teofiliaus Matulionio, kurį rengiamasi skelbti palaimintuoju, relikvijos – sarkofagas su jo palaikais.

Biudžetininkų kantrybė senka: sako, kad pravalgome valstybės pinigus, o mes nesuduriame galo su galu (429)

Vyriausybė neskuba apsispręsti, ar pridėti pusantro euro prie bazinio dydžio, nuo kurio priklauso biudžetinių įstaigų darbuotojų ir valstybės tarnautojų atlyginimai. Biudžetininkai pyksta: jeigu jie ir toliau bus ignoruojami, iš kitų šalių teks kviestis ne tik statybininkus, bet ir tarnautojus.

Kaune į diakonus pirmą kartą įšventinti penki vedę vyrai (48)

Šeštadienį Kauno Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje, susirinkus gausiai tikinčiųjų miniai, penki vedę įvairių profesijų vyrai įšventinti diakonais.