Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos programa „TS-LKD Planas Lietuvai“ savo apimtimi viršija disertacijos reikalavimus (282 psl. ), o turiniu? Programoje Lietuvai siūloma sekti Vakarų civilizacija, kurios pagrindas yra demokratija, krikščioniška tradicija, teisės viršenybė ir teisingumo principai. „Tikrasis atsakas į teisingumo trūkumą“ yra skaidrių ir nepriklausomų valstybės institucijų stiprinimas. Beje, įvade pasitaiko ir abejotinų teiginių – ar iš tiesų valstybės institucijos turi būti nepriklausomos, galbūt turėta mintyje veiklos teisėtumas?

Programos dalyje „Valstybės valdymo pertvarka“ siūloma radikaliai mažinti teisėkūrą: rengti ir teikti tik pačius reikalingiausius bei konsoliduotus teisės aktus, o teisėkūros proceso Vyriausybėje ir jai pavaldžiose įstaigose priežiūrą ir optimizavimo atsakomybę siūloma paskirti konkrečiam asmeniui/komandai.

Ministerijų teisės departamentų funkcijas siūloma perduoti vienam „šalia Vyriausybės veikiančiam“ teisėkūros padaliniui. Iš tiesų, teisinio reguliavimo intensyvumas Lietuvoje yra itin didelis, tačiau ar radikalūs jo mažinimo pasiūlymai neįneš dar didesnės sumaišties? Ko gero, programoje siūlomas privataus sektoriaus panaudojimas ir lyderystės modelis (valstybės tarnautojų mokymas, lyderių pritraukimas į valstybės tarnybą ir pan.) nuosaikesniu būdu galėtų pasiekti tą patį rezultatą.

Kovai su korupcija TS-LKD skiria atskirą programos dalį, pateikdami visą eilę pasiūlymų, tarp kurių yra iš ties sveikintinų, bet pasitaiko ir abejotinų. Pavyzdžiui, siūloma įsteigti „politiškai nepriklausomą“ ir Generalinei prokuratūrai tiesiogiai nepavaldžią „ypatingojo prokuroro instituciją“, kuriai būtų pavedamas politinės korupcijos bylų tyrimas. Ypatingasis prokuroras – skamba galingai, grėsmingai ir įtikinamai, tačiau kas slepiasi po šiuo pavadinimu turime spėti: nėra jokio paaiškinimo, kuo ši institucija bus pranašesnė už dabar veikiančią, kaip bus užtikrinimas jos nepriklausomumas, kam vis dėlto šis prokuroras bus atskaitingas.

Nepagailėta dėmesio ir žiniasklaidai – partija sieks jos nepriklausomumo, įskaitant ir nuo privačių bei viešųjų finansų įtakos (kaip bus pažabojami privatūs „oligarchai“ – neatskleista).

Teisės ir teisėtvarkos iniciatyvoms skirtas „Teisingumo politikos“ skyrius. Čia vardijamos jau pradėtos vykdyti priemonės: siūloma plėsti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tobulinti informacines technologijas. Pabrėžiama, kad palaipsniui būtina integruoti ikiteisminio tyrimo, prokuratūros, teismų, antstolių, bausmių vykdymo ir probacijos institucijų, taip pat notarų informacines sistemas ir užtikrintų jų sąveiką. Negalėtume nepritarti, tačiau pirmiausia svarbu pilnai integruoti visų trijų „teisminių“ institucijų (teismų, advokatūros ir prokuratūros) informacines sistemas, ir ypač jų užimtumo modulius – taip paskirtos bylos ar procesiniai veiksmai nesidubliuotų ir vyktų daug sparčiau, būtų taupomos valstybės lėšos..
Ignas Vėgėlė

Teismų sistemoje siūlomos kai kurios iki šiol nediskutuotos viešumo naujovės. Pavyzdžiui, įtvirtinti viešas procedūras, kurios leistų visuomenei iš anksto sužinoti apie ketinamus atrinkti bei skirti teisėjus, teismų pirmininkus, jų pavaduotojus bei teismų skyrių pirmininkus jų išsamias biografijas ir duomenis apie ankstesnį darbą ar politinę veiklą skelbiant viešai, išplėsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos viešinimo apimtis, ypač – kiek tai susiję su atrankos kolegijų nutartimis. Kita naujovė – tam tikrų kategorijų bylose siūloma įvesti specialistų dalyvavimą. Priimdamas sprendimą teismas privalėtų atsižvelgti į tokio specialisto nuomonę arba motyvuotai ją paneigti. Specialisto dalyvavimas procese ir dabar reguliuojamas civilinio proceso kodekse, tačiau jo išvada nėra privaloma. Šis pasiūlymas verčia klustelėti – kam tuomet teismas, jei turėsime neklystantį ekspertą?

Programoje pakankamai dėmesio skiriama advokatūros sistemos veikimo pokyčiams. Vis dėlto dalis pasiūlymų prieštarauja Europoje įtvirtintiems advokato veiklos ar visuotinai pripažintiems bendriesiems principams. Atrodytų puiki mintis: „nustatyti priemones, mažinančias advokatų paslaugų teikimo atotrūkį tarp sostinės ir regionų“, tačiau nepaaiškinama, kaip to pasiekti, nepažeidžiant asmens laisvės pasirinkti individualios veiklos vykdymo vietą ir advokato nepriklausomumo.

Partijos programoje siūloma atsižvelgti į kitų Europos valstybių praktiką: advokato padėjėjams leisti dirbti ir pagal darbo sutartį; įvesti pirminės ir antrinės valstybės garantuojamos (nemokamos) teisinės pagalbos „krepšelį“. Pastaroji idėja nėra nauja, tačiau įgyvendinimas vis stringa, nes toks modelis pažeidžia pamatines žmogaus teisės į teisinę gynybą - juk išnaudojus „krepšelį“ sudėtingose bylose, asmuo negalės kreiptis nemokamos advokato pagalbos. O programoje paaiškinimo kaip spręsti šią problema nepateikta.

Nagrinėjant advokatūros ir teismų sistemos tobulinimo idėjas, galima pastebėti vertybinį pokytį –nuosekliai siekiama didinti viešojo sektoriaus ir žiniasklaidos nepriklausomumą, o siūlomi pokyčiai teismuose ir advokatūroje, atvirkščiai, sudaro priešingą įspūdį.

Išvada – rinkimų programoje daug dėmesio skiriama teisei ir teisėtvarkai, pateikiami pasiūlymai tobulinimui, įvardijama teisės principų svarba. Kai kurios priemonės įvardijamos abstrakčiai, kitos – diskutuotinos konstitucingumo požiūriu (pavyzdžiui, advokato ir teisėjo nepriklausomumo siaurinimas, laisvės į verslą ribojimas ir pan.). Vis dėlto, partijos programoje siekiama reaguoti į iššūkius teisės ir teisėtvarkos srityje, siūlomos priemonės, kurių dalis prisidėtų prie šio srities plėtros ir užtikrintų teisės viršenybės bei teisinės valstybės principų realizavimą.

Partijų teisės ir teisėtvarkos programų dalių analizė pateikiama atskirais straipsniais iš eilės pagal daugiamandatėje apygardoje suteiktą numerį, išskyrus mažesniąsias partijas – jų minėtos programų dalys apibūdinamos kartu.

Lietuvos advokatūra, kaip ir kitos teisminės institucijos, yra nepriklausoma aukščiausios kvalifikacijos teisininkų savivaldos organizacija. Nuo kitų teisminių institucijų advokatūrą išskiria visišku finansiniu nepriklausomumu. Tai įgalina reikšti ekspertinę nuomonę, inicijuoti bei sekti įstatymų leidybą, kad valdžia nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių, laikytųsi teisinės valstybės principo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (55)