Partijos „Tvarka ir teisingumas“ rinkimų į Seimą programoje „Lietuva. Čia mūsų namai“ kiekvienoje valstybės valdymo srityje nurodomos problemos ir siūlomi sprendimai. Vardinant svarbiausius partijos veiklos siekius, nurodomas teisės viršenybės ir teisinės valstybės atkūrimo, žmogaus teisių kaip nedalomos visumos įtvirtinimo tikslas. Taigi partijos pavadinime minimo teisingumo partija turėtų siekti vadovaudamasi visuotinai pripažintais teisės principais.
Pasak tvarkiečių, susiklostė situacija, kai „teisingumas mūsų šalyje tapo pasirinktinis: vieniems įstatymai galioja, kitiems tie patys įstatymai – ne“. Ir politikai turi imtis iniciatyvos – „politikai turi pakankamai galimybių įtakoti teisėsaugą“. Tačiau aiškios iniciatyvų sistemos tvarkiečiai nepateikia.
Partijos programoje siūlomi keli teisės ir teisėtvarkos politikos tobulinimo būdai, kurie, panašu, nusižiūrėti iš anglo-amerikiečių teisinės sistemos, nors Europoje beveik netaikomi. Pavyzdžiui, siūloma įteisinti “prisiekusiųjų instituciją”.
Visuomenės atstovų įtraukimas į teisingumo vykdymą Lietuvoje buvo analizuojamas Lietuvos mokslininkų, tačiau dėl pernelyg didelių kaštų, itin lėto proceso ir mažo efektyvumo (pačioje JAV prisiekusiųjų teismas yra ypatingai retas) prisiekusiųjų teismo idėja buvo atmesta. Lietuvai siūlomas “europinis” modelis – tarėjų institutas, kai visuomenės atstovai lygiomis teisėmis su teisėjais dalyvauja byloje ir priima sprendimą. Kodėl tvarkiečiai siūlo prisiekusiuosius, atmesdami siūlomą tarėjų institutą – lieka neaišku.
Programoje taip pat siūloma „įteisinti teisėjų, prokurorų ir vyriausiųjų policijos komisarų skyrimo tvarką, atsižvelgiant į visuomenės nuomonę“. Vėlgi anglo-amerikiečių sistemos elementas, tačiau Europoje toks pasiūlymas galėtų silpninti, o ne stiprinti teisėsaugą. Teikiant pasiūlymą, kuris gali silpninti teismo ir prokuroro nepriklausomumą, iš esmės keisti teisinę sistemą bei pažeisti Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje nustatytus teisingumo vykdymo principus, būtina bent jau trumpa argumentuota jo analizė, kurios pasigendama.
Tvarkiečiai teisingai pastebi, kad būtina kovoti su nepagrįstu privačių pokalbių pasiklausymu ir apsaugoti asmens privatumą. Jų nuomone, didesnį teisingumo prieinamumą turėtų garantuoti siūlymas įsteigti nepriklausomas institucijas – Piliečių skundų nagrinėjimo komisijas prie savivaldybių tarybų. Ši iniciatyva yra diskutuotina – žinant, kad šiandien veikia kompleksinė skundų nagrinėjimo sistema pagal atskiras sritis, be to, vietos savivaldoje veikia ir administracinės komisijos, toks pasiūlymas sudarytų prielaidas dubliuotis skundų nagrinėjimo tvarkai ir piliečių skundų nagrinėjimo sistema taptų sudėtingesnė. Partijos programoje taip pat siūloma, kad kiekvienas asmuo įgytų teisę tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Išvada – rinkimų programoje nurodomas teisės viršenybės ir teisinės valstybės principas, tačiau jie įvardijami „atkūrimu“, sudarant įspūdį, kad teisės viršenybė ir teisinės valstybės principai šiuo metu neegzistuoja. Nors nusivylusiai daliai rinkėjų tai gali pasirodyti patrauklu, tačiau programos dalyje, skirtoje teisingumo sistemai, pateikiami sprendimų pasiūlymai gali nepadėti pasiekti užsibrėžtų tikslų: pasiūlymai pateikiami be aiškios sistemos, neargumentuoti, kai kurie jų sunkiai įmanomi Europos teisinėje erdvėje, todėl kelia abejonių dėl jų suderinamumo su programoje nurodytu teisinės valstybės principu.
Partijų teisės ir teisėtvarkos programų dalių analizė pateikiama atskirais straipsniais iš eilės pagal daugiamandatėje apygardoje suteiktą numerį, išskyrus mažesniąsias partijas – jų minėtos programų dalys apibūdinamos kartu.
Lietuvos advokatūra kaip ir kitos teisminės institucijos yra nepriklausoma aukščiausios kvalifikacijos teisininkų savivaldos organizacija. Nuo kitų teisminių institucijų advokatūrą išskiria visišku finansiniu nepriklausomumu. Tai įgalina reikšti ekspertinę nuomonę, inicijuoti bei sekti įstatymų leidybą, kad valdžia nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių, laikytųsi teisinės valstybės principo.
