Tiesa, įdomiausia, kokia bus lapkričio pabaiga ir artėjančio gruodžio pradžia.

Į šiuos klausimas atsakė doc. Gintautas Stankūnavičius, apžvelgdamas orus ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

„Kitą savaitę numatoma labai anomali oro cirkuliacija virš Šiaurės Atlanto: Islandijos rajone įsitvirtins aukšto slėgio sritis, o virš Vakarų Europos ir subtropinio Atlanto – žemo slėgio sritys. Tokiu būdu bus užblokuota jūrinės kilmės oro pernaša į Europą ir susidarys palankios sąlygos oro atšalimui.

Nepaisant vis labiau vėstančio oro vidutinė šio laikotarpio temperatūra beveik visoje Europoje vis dar išliks bent 1–1,5 °C šiltesnė už normą, išskyrus kai kuriuos Vidurio Europos rajonus. Lietuvoje oras taip pat vės, kitos savaitės pradžioje vėjas pasisuks iš šiaurės rytų ir rytų, vidutinė paros oro temperatūra nukris žemiau 0 °C, tačiau stiprių šalčių dar nelaukiama. Taip pat nelaukiama ir gausių kritulių (išskyrus pietinius Lietuvos rajonus).

Savaitgalį krituliai daugiausia bus lietaus, o kitą savaitę jau iškris šlapdribos ir sniego pavidalu. Tolimesnė perspektyva nėra labai džiuginanti: numatoma, kad jūrinės kilmės oro masėms, kurios siejamos su švelniais orais žiemą, kelias į Šiaurės ir Rytų Europą išliks užtvertas bent iki gruodžio mėnesio pirmos dekados, todėl artėjant kalendorinės žiemos pradžiai reiktų laukti ir stipresnių šalčių ir sniego“, - VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros feisbuko paskyroje rašo docentas.

Žiema ir vėl atėjo netikėtai

„Pirmas šios žiemos krikštas šią savaitę teko Rytų Europai: Baltarusijai, Ukrainai, Rusijos pietiniams rajonams. Beje, arktinės kilmės oro masės įsiveržimas į pietus jau buvo numatytas bent prieš 5–7 dienas, tačiau pirmas gausus sniegas daug kam tapo staigmena. Kaip sakė vienas Kijevo taksi vairuotojas – „...žiema atėjo netikėtai tiek vairuotojams, tiek kelininkams, tiek miesto administracijai“.

Pačiame Kijeve trečiadienį po pietų sniego danga nesiekė 10 cm, tačiau sniegą keitęs lietus, šlapdriba ir lijundra iš dviejų transporto piko valandų spūsčių padarė vieną, bet labai ilgai trunkančią. Trumpam sutriko net dviejų tarptautinių oro uostų darbas. Šis šviežias ir daug kam nelauktas sniegas pasiekė net Odesą, Rostovą prie Dono bei kai kuriuos Krasnodaro ir Stavropolio kraštų (Rusija) rajonus. Gausiai pasnigo Kaukaze ir Mažosios Azijos (Turkija) rytuose. Pas mūsų kaimynus baltarusius storiausia sniego danga - iki 21 cm susidarė Minsko ir Vitebsko rajonuose, kuri iki penktadienio beveik galutinai ištirpo.

Žiema veržiasi ne tik į Europą. Šią savaitę oro temperatūra žemiau nulio naktimis krito daugelyje JAV pietinių valstijų (Teksasas, Misisipė, Tenesis ir kt.), bet dienomis ten oras vis dar įšildavo iki 15–20 °C šilumos. Pačios šalčiausios Šiaurės pusrutulio vietos (be Grenlandijos) vis dar išlieka šiaurinės ir šiaurės rytinės Sibiro sritys bei Nunavuto teritorija Kanadoje. Čia oro temperatūra jau nukrenta žemiau -40 °C. Artėjant žiemą rodo ir vandenyno paviršiaus temperatūros persiskirstymas: didžiausi plotai šilčiausio paviršinio vandens (> +29 °C) dabar jau fiksuojami Pietų pusrutulyje, tiksliau Ramiajame vandenyne.

Užsimena apie anomalias tendencijas

Jeigu Europoje atmosferos slėgis toliau kils, tai Šiaurės Atlante jis išliks anomaliai žemas, o audringi orai pasieks net kurortines Madeiros ir Kanarų salas. Ciklonai ir toliaus veiks Viduržemio ir Juodosios jūros regionuose, todėl gausus sniegas numatomas kalnuotuose Pietų Prancūzijos, Balkanų, Vakarų Turkijos, Bulgarijos ir pietinių Karpatų rajonuose. Taip pat snigs lyguminiuose pietų Ukrainos (įskaitant ir Krymą), Moldovos ir Rumunijos rajonuose, o vėliau, galbūt, Vengrijoje ir Lenkijoje. Antroje savaitės pusėje bent laikina sniego danga turėtų susidaryti Vidurio ir kai kur Vakarų Europoje (Vokietija, Čekija, Beneliukso šalys, Prancūzija ir kt.).
Per artimiausią savaitę ypač (iki 30 cm) sniego danga turėtų pastorėti Vakarų Sibire, Urale ir šiaurinėje europinės Rusijos dalyje.

Minimali paros oro temperatūra didesnėje kontinentinės Europos dalyje kris žemiau 0 °C, išskyrus pietinius Ispanijos, Portugalijos, Italijos ir Graikijos rajonus, kur aukščiausia paros oro temperatūra vis dar pasiekia +20 °C atžymą“, - rašo G. Stankūnavičius.