Anapilin išėjusi poetė Liūnė Sutema Lemonte, JAV, gyveno ir be paso, ir be pilietybės. Zinaida Nagytė-Katiliškienė turėjo išsaugojusi nepriklausomos tarpukario Lietuvos pasą, kuris niekada nebuvo keistas. Ji save laikė Mažeikių rajono Buknaičių kaimo piliete.
Liūnė Sutema 1946 m.
© Maironio lietuvių literatūros muziejus

Pirmoji apie poetės mirtį Lietuvoje sužinojo Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė. Disertaciją „Liūnė Sutema: gyvenimo ir kūrybos keliais“ apie poetę parašiusi V. Paplauskienė ją pažino apie 20 metų, maždaug kas savaitę kalbėdavosi telefonu.

„Paskutinį kartą su ja kalbėjau sausio 10-ąją. Kovo 1-ąją išvažiuoju į JAV, deja, jau nesusitiksime“, – DELFI sakė V. Paplauskienė, į JAV kas keletą metų vykstanti parvežti išeivių rašytojų ir poetų archyvų.

V. Paplauskienė pasakojo, kad Liūnė Sutema niekada neturėjo ir niekada nepriėmė JAV pilietybės. Tačiau ir neturėdama JAV pilietybės, ji galėjo dirbti, turėjo socialines garantijas.

Vienintelis jos turėtas pasas buvo lietuviškas. „Ji turėjo nepriklausomos Lietuvos pasą, tačiau jį gavo tik 17-kos metų išvykusi iš Lietuvos į Vokietiją“, – sakė pašnekovė. Dabar šis Lietuvos pasas, kurį muziejininkė parvežė iš JAV, yra Maironio lietuvių literatūros muziejuje.

Minėtas pasas niekada nebuvo keistas. Neturėdama galiojančio paso, Liūnė Sutema negalėjo išvykti iš JAV ir po pasitraukimo į Vakarus niekada nebeatvažiavo į Lietuvą. Poetė save laikė gimtojo Buknaičių kaimo Mažeikių rajone piliete. Ji niekada nesikreipė dėl Lietuvos pilietybės.

„Jai tiesiog nereikėjo, ji gyveno savoje žemėje, ji Bežemių kartos atstovė – turėjo savo kūrybos žemę. Ji labai norėjo grįžti į Lietuvą, yra net eilėraštis „Noriu grįžti namo“, bet kai Henrikas (poetės brolis Henrikas Nagys – DELFI) grįžo namo ir pamatė, kad iš Buknaičių nieko nelikę – tik perskeltas ąžuolas – ji atsisakė minties grįžti. Ji sakė išsinešusi tokią Lietuvą, kokia buvo širdyje ir kokia yra, o į Buknaičius grįžtanti mintimis, svajonėmis“, – pasakojo V. Paplauskienė.

Jai netekę girdėti, kad Lietuvos valdininkai Liūnei Sutemai būtų siūlę pilietybę. Tačiau, mano pašnekovė, poetė tokią galimybę būtų turėjusi.

Liūnės Sutemos pasas, nuotr. Maironio lietuvių literatūros muziejaus
Liūnės Sutemos pasas, nuotr. Maironio lietuvių literatūros muziejaus
Liūnės Sutemos pasas, nuotr. Maironio lietuvių literatūros muziejaus
Liūnės Sutemos pasas, nuotr. Maironio lietuvių literatūros muziejaus

M.Katiliškis angliškai taip ir neišmoko

Gyvendama lietuvių oazėje Lemonte, Liūnė Sutema niekada nenutolo nuo lietuvybės. Iki gyvenimo pabaigos ji skaitė knygas, lietuvių literatūrinį žurnalą „Metai“.

Liūnės Sutemos gyvenimas pažymėtas netektimis – po sunkios ligos mirė vyras prozininkas Marius Katiliškis, vėliau neteko sūnaus ir dukters. Palaidojusi visus artimuosius, moteris išsaugojo dvasinę tvirtybę. Iki mirties poete rūpinosi M. Katiliškio dukterėčia Dalia Šlenienė.

Liūnę Sutemą palaikė anūkai Marius ir Erikas – dukros Agnės vaikai. V. Paplauskienės teigimu, Liūnei Sutemai buvo didžiulė laimė, kai anūkas Marius savanoriaudamas pradėjo atvažinėti į Lietuvą.

Vyro M. Katiliškio poetė neteko 1980 m. „Ji sakydavo, kad kito tokio prozininko kaip Marius lietuvių literatūroje nėra. Jo gyva kalba, jis angliškai niekada ir neišmoko. Gal dėl to ir geresnio darbo negavo. Jis buvo gabus ir talentingas lietuvių kalbai, jis jautė kalbą kaip upių čiurlenimą, kaip miškų šlamėjimą, galėjo bet ką parašyti, bet tik ne angliškai“, – kalbėjo muziejininkė.

Įdomu tai, kad anglų kalbos iki septynerių metų negirdėjo ir poetės vaikai. „Zina pasakojo, kad kai Agnytę nuvežė į mokyklą, išsigando – vaikas nemokėjo angliškai. Jie turėjo savo žemę ir gyveno joje. Ten buvo kūryba, meilė, šiluma, kultūros centras, į kurį suvažiuodavo visi mūsų menininkai, literatai“, – sako pašnekovė.

Poetės anūkai lietuvių kalbos pramoko iš močiutės ir dabar mokosi toliau.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (33)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (21)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (29)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (80)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (85)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1122)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (52)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (83)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (4)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...