Vilniaus savivaldybės tarybos nario mandatą rinkimuose iškovojęs J. Olekas jaunesnysis šiuo metu šauktinių „loterijos“ nelaimėtų, nes tarybų nariai į privalomąją karo tarnybą nešaukiami, tačiau jaunojo politiko tėvas jau užsiminė, kad Seimo ir savivaldybių tarybų nariams išimčių galėtų nelikti.

J. Olekas jaunesnysis yra sulaukęs 29 metų, taigi pagal šiuo metu galiojantį Karo prievolės įstatymą galėtų tapti šauktiniu pagal amžių, nors pirmiausia kariuomenėje laukiami savanoriai.

Remiantis teisės aktu, karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 19 iki 26 metų, o aukštųjų mokyklų absolventai – iki 38 metų. Savanoriai taip pat laukiami kariuomenėje iki 38 metų.

Tiesa, politikas turi trejų metų sūnų, sutuoktinė šiuo metu vėl laukiasi. Tačiau kadangi J. Olekas jaunesnysis nėra vienišas tėvas, jis galėtų tik prašyti šaukimo atidėjimo individualia tvarka.

J. Olekas jaunesnysis sakė neturintis jokio karinio parengimo, nes paprasčiausiai neturėjo tam laiko: iki 2008 m., kol buvo šaukiami karo prievolininkai, jis mokėsi aukštojoje mokykloje, todėl šauktiniu netapo. Krašto apsaugos ministro sūnus nėra išėjęs bazinių karinių mokymų, nesvarstė prisijungti ir prie karių savanorių, kurių tarnyba yra nenuolatinė ir suderinama su civiliu gyvenimu.

Aukštojoje mokykloje dar buvo galima rinktis jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, tačiau jų J. Olekas jaunesnysis irgi nėra išėjęs. Jis taip pat kol kas nėra Šaulių sąjungos narys.

„Kai buvo šauktiniai manęs neėmė, nes aš studijavau. Baigęs studijas pradėjau iš karto dirbti, sukūriau šeimą, turėjau vaiką ir neturėjau laiko praeiti bazinių karinių mokymų“, - sakė J. Olekas jaunesnysis.

Politikas sako planuojantis kažką daryti, tačiau dar nenusprendė, ką tiksliai: ar norėtų išeiti bazinius karinius mokymus, kurie trunka 3 mėnesius, ar geriau taptų Šaulių sąjungos nariu.

Baziniai kariniai mokymai bus stabdomi

Pabrėžtina, kad įteisinus privalomą pradinę karo tarnybą, kuri trunka 9 mėnesius, baziniai kariniai mokymai, kurių trukmė 3 mėnesiai, būtų stabdomi.

Klausiamas, kuris karinio parengimo variantas būtų priimtiniausias, J. Olekas jaunesnysis sakė iki šiol nepasirinkęs.

„Tiksliai nežinau, kas man labiausiai tiks. Keičiasi situacija, būsiu savivaldybės tarybos narys, reikės derinti ir žiūrėti“, - svarstė jaunasis politikas.

Pasiteiravus, ar apskritai pritaria privalomosios pradinės karo tarnybos grąžinimui, J. Olekas jaunesnysis sakė pritariantis tik laikinam šaukimo variantui: „Manau, kad kai yra tokia situacija, jeigu tai bus priimta laikinam laikotarpiui, manau, kad bus naudinga. O palikti ilgesniam laikui nei 5 metai, manau, kad nereikia“.

Klausiamas, ar sutiktų tapti savanoriu, jei Seimas įteisintų, kad savivaldybių tarybų nariai gali įgyti pradinė karinį parengimą, J. Olekas jaunesnysis konkretaus atsakymo išvengė: jo teigimu, sprendimą turėtų priimti šeima.

„Reiktų svarstyti pirmiausia šeimoje, kadangi esu tėvas, dabar mano žmona laukiasi antro vaiko. Mes spręstume šeimoje ir jei ji pritartų, kodėl gi ne?“ - sakė J. Olekas jaunesnysis.

DELFI primena, kad valstybė planuoja penkeriems metams grąžinti privalomąją pradinę karo tarnybą, kuri truktų 9 mėnesius ir į kurią pirmiausia būtų šaukiami 19-26 metų jaunuoliai, nors teisės aktai šauktinių amžių numato iki 38 metų, jei asmuo yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą. Kasmet planuojama pašaukti 3000-3500 jaunuolių, pirmasis šaukimas, jei Seimas pritars šiam sumanymui, numatomas 2015 m. rugpjūtį-rugsėjį.

Nuo privalomosios pradinės karo tarnybos planuojama atleisti mokinius, studentus, vienišus tėvus, turinčius nepilnametį vaiką, arba esančius vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sukaks treji metai, neįgaliųjų asmenų globėjus, moteris (bet jos gali eiti savanorėmis) ir asmenis, netinkamus dėl sveikatos būklės.