Į genocido tyrimo centro direktores – B.Burauskaitė

 (36)
Buvusi disidentė 66 m. Birutė Burauskaitė laikoma realiausia kandidate eiti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRC) generalinės direktorės pareigas. Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas Arimantas Dumčius penktadienį BNS sakė, kad B.Burauskaitės kandidatūrai pritarė 5 visuomeninės politinių kalinių ir tremtinių organizacijos.
© DELFI (A.Sarcevičiaus nuotr.)
"Svarstėme gal aštuonias kandidatūras, - sakė A.Dumčius. - Tačiau vieni netiko dėl amžiaus, nerealių užmojų, kiti patys atsisakė. O B.Burauskaitės kandidatūrą gerai įvertino daugelis visuomeninių organizacijų, buvusi disidentė, ji turi daug patirties, parašiusi ne vieną publikaciją, knygą."

Neoficialiomis žiniomis, B.Burauskaitei prikišama tik vadybinės patirties stoka.

Chemikės išsilavinimą turinti B.Burauskaitė yra dirbusi Mokslo tyrimų institute "Termoizoliacija", Respublikiniame statybos remonto, Melioracijos technologijų darbų trestuose.

Dėl antitarybinės veiklos ji ne kartą tardyta KGB, 1976-1984 m. leido nelegalius leidinius "Laisvės šauklys", "Perspektyvos", daugino ir platino antisovietinę literatūrą, palaikė ryšius su rusų, estų disidentais, pasirašė žmogaus teisių gynimo dokumentų.

B.Burauskaitė yra dirbusi Sąjūdžio komisijoje stalinizmo nusikaltimams tirti, vadovavusi Represijų Lietuvoje tyrimo centrui prie Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto. Nuo 1997 m. ji dirba LGGRC. Buvo Liustracijos komisijos narė.

Pirmadienį Seimo komisija svarstys jos kandidatūrą. "Jeigu komisija pritars, teiksime ją premjerui", - sakė A.Dumčius.

Pagal įstatymą LGGRC generalinį direktorių premjero teikimu skiria ir atleidžia Seimas.

LGGRC vadovo vieta atsilaisvino, kai šios institucijos direktorė Dalia Kuodytė buvo išrinkta į Seimą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra tarpžinybinė valstybės institucija, tirianti visas genocido, nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą. Centras koordinuoja kitų institucijų vykdomus šiuo įstatymu apibrėžtos srities tyrimo darbus.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Po sekso skandalo į paviršių ėmė lįsti kitos Panevėžio teatro vadovo nuodėmės (43)

Jauna aktorė, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovą Liną Marijų Zaikauską apkaltinusi seksualiniu priekabiavimu, teatre atvėrė Pandoros skrynią. Būrys teatre dirbusių ir po konflikto su L Zaikausku įstaigą palikusių aktorių kreipėsi į Kultūros ministeriją su liudijimais, kaip teatre elgėsi ir kokių seksualinių fantazijų turėjo jo vadovas.

Prienų rajone A. Užkalnis pateko į avariją (468)

Apžvalgininkas Andrius Užkalnis penktadienį Prienų rajone Laukiškių kaime pateko į avariją: slidžiame posūkyje išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su kitu automobiliu. Pats apžvalgininkas ir jo draugė Fausta Marija Leščiauskaitė nenukentėjo, tačiau kitam vairuotojui prireikė rimtesnės medikų pagalbos.

A. Sysas: Seimas turėtų atmesti prezidentės veto dėl biudžetinių įstaigų vadovų (55)

Valdančiųjų Seimo frakcijų atstovai kritikuoja prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų. Jų teigimu, valstybės vadovės siūlymas nepasiektų norimo rezultato, bet prikurtų didelių problemų regionuose, todėl viliamasi, kad veto bus atmestas.

Klaipėdos uoste prisišvartavo NATO nuolatinės parengties kovinių laivų junginio laivai (27)

Klaipėdos uoste penktadienį prisišvartavo NATO nuolatinės parengties jūrinės grupės kovinių laivų junginio laivai, fregatos „Roald Amundsen“ (Norvegija) ir „Evertsen“ (Nyderlandai).

Palanga atidarė vasaros sezoną (12)

Palanga paskelbė pradedanti vasaros sezoną. Šventė prasidėjo skulptūrų, skirtų Palangos kurorto įkūrėjui grafui Juozapui Tiškevičiui ir jo žmonai Sofijai Tiškevičienei, atidengimu bei rekonstruotos Grafų Tiškevičių alėjos, jungiančios Kurhauzą su Kęstučio gatve, atidarymu.