Į genocido tyrimo centro direktores – B.Burauskaitė

 (36)
Buvusi disidentė 66 m. Birutė Burauskaitė laikoma realiausia kandidate eiti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRC) generalinės direktorės pareigas. Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas Arimantas Dumčius penktadienį BNS sakė, kad B.Burauskaitės kandidatūrai pritarė 5 visuomeninės politinių kalinių ir tremtinių organizacijos.
© DELFI (A.Sarcevičiaus nuotr.)
"Svarstėme gal aštuonias kandidatūras, - sakė A.Dumčius. - Tačiau vieni netiko dėl amžiaus, nerealių užmojų, kiti patys atsisakė. O B.Burauskaitės kandidatūrą gerai įvertino daugelis visuomeninių organizacijų, buvusi disidentė, ji turi daug patirties, parašiusi ne vieną publikaciją, knygą."

Neoficialiomis žiniomis, B.Burauskaitei prikišama tik vadybinės patirties stoka.

Chemikės išsilavinimą turinti B.Burauskaitė yra dirbusi Mokslo tyrimų institute "Termoizoliacija", Respublikiniame statybos remonto, Melioracijos technologijų darbų trestuose.

Dėl antitarybinės veiklos ji ne kartą tardyta KGB, 1976-1984 m. leido nelegalius leidinius "Laisvės šauklys", "Perspektyvos", daugino ir platino antisovietinę literatūrą, palaikė ryšius su rusų, estų disidentais, pasirašė žmogaus teisių gynimo dokumentų.

B.Burauskaitė yra dirbusi Sąjūdžio komisijoje stalinizmo nusikaltimams tirti, vadovavusi Represijų Lietuvoje tyrimo centrui prie Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto. Nuo 1997 m. ji dirba LGGRC. Buvo Liustracijos komisijos narė.

Pirmadienį Seimo komisija svarstys jos kandidatūrą. "Jeigu komisija pritars, teiksime ją premjerui", - sakė A.Dumčius.

Pagal įstatymą LGGRC generalinį direktorių premjero teikimu skiria ir atleidžia Seimas.

LGGRC vadovo vieta atsilaisvino, kai šios institucijos direktorė Dalia Kuodytė buvo išrinkta į Seimą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra tarpžinybinė valstybės institucija, tirianti visas genocido, nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą. Centras koordinuoja kitų institucijų vykdomus šiuo įstatymu apibrėžtos srities tyrimo darbus.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Kol partija sprendžia dėl koalicijos, Seimo socialdemokratai jau apsisprendė (137)

Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnas Andrius Palionis teigia manantis, kad socialdemokratai neturėtų trauktis iš valdančiosios koalicijos. Tokios nuomonės, jo apklausos duomenimis, laikosi ir dar 12 iš 19 Seimo frakcijos narių.

Strasbūro teismas išteisino A. Kubiliaus reformas: pensijų karpymai nepažeidė žmogaus teisių (232)

Konservatorių vyriausybės per krizę įvestos taupymo priemonės nepažeidė žmogaus teisių, ketvirtadienį paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Po trečiadienio liūties Gedimino kalno šlaite fiksuotas grunto plyšys (54)

Trečiadienio vakarą Vilniuje praūžusi liūtis rimtų nemalonumų Gedimino kalno teritorijoje nepridarė. Vis dėlto kalno pietrytiniame šlaite ketvirtadienio rytą fiksuotas grunto plyšys, dėl kurio paviršiaus sluoksnis smuktelėjo iki 25 cm.

Skandalingoji L. Anužienė lieka neatleista (15)

Ketvirtadienį posėdžiavę Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro dalininkai patvirtino prieštaringai nuskambėjusios įstaigos ataskaitą, serganti vadovė Laimutė Anužienė lieka neatleista.

Dukrą palaidojusio tėvo tragedija: desperatiški laiškai ir abejingi atsakymai (381)

Rimta psichologinė ir psichoterapinė pagalba Lietuvoje neprieinama, konstatuoja psichiatras, Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisei į fizinę ir psichikos sveikatą Dainius Pūras, raginantis sveikatos apsaugos ministrą ir premjerą nustoti dangstyti ydingą sistemą.