Į genocido tyrimo centro direktores – B.Burauskaitė

 (36)
Buvusi disidentė 66 m. Birutė Burauskaitė laikoma realiausia kandidate eiti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRC) generalinės direktorės pareigas. Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas Arimantas Dumčius penktadienį BNS sakė, kad B.Burauskaitės kandidatūrai pritarė 5 visuomeninės politinių kalinių ir tremtinių organizacijos.
© DELFI (A.Sarcevičiaus nuotr.)
"Svarstėme gal aštuonias kandidatūras, - sakė A.Dumčius. - Tačiau vieni netiko dėl amžiaus, nerealių užmojų, kiti patys atsisakė. O B.Burauskaitės kandidatūrą gerai įvertino daugelis visuomeninių organizacijų, buvusi disidentė, ji turi daug patirties, parašiusi ne vieną publikaciją, knygą."

Neoficialiomis žiniomis, B.Burauskaitei prikišama tik vadybinės patirties stoka.

Chemikės išsilavinimą turinti B.Burauskaitė yra dirbusi Mokslo tyrimų institute "Termoizoliacija", Respublikiniame statybos remonto, Melioracijos technologijų darbų trestuose.

Dėl antitarybinės veiklos ji ne kartą tardyta KGB, 1976-1984 m. leido nelegalius leidinius "Laisvės šauklys", "Perspektyvos", daugino ir platino antisovietinę literatūrą, palaikė ryšius su rusų, estų disidentais, pasirašė žmogaus teisių gynimo dokumentų.

B.Burauskaitė yra dirbusi Sąjūdžio komisijoje stalinizmo nusikaltimams tirti, vadovavusi Represijų Lietuvoje tyrimo centrui prie Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto. Nuo 1997 m. ji dirba LGGRC. Buvo Liustracijos komisijos narė.

Pirmadienį Seimo komisija svarstys jos kandidatūrą. "Jeigu komisija pritars, teiksime ją premjerui", - sakė A.Dumčius.

Pagal įstatymą LGGRC generalinį direktorių premjero teikimu skiria ir atleidžia Seimas.

LGGRC vadovo vieta atsilaisvino, kai šios institucijos direktorė Dalia Kuodytė buvo išrinkta į Seimą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra tarpžinybinė valstybės institucija, tirianti visas genocido, nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą. Centras koordinuoja kitų institucijų vykdomus šiuo įstatymu apibrėžtos srities tyrimo darbus.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

R. Malinauskas pasiduoda: griauna tvorą aplinkosaugininkai sustoti neketina (11)

„Kiek tai bekainuotų, aš jos negriausiu“, - ne kartą viešai apie savo sodybos tvorą Latežerio kaime (Druskininkų savivaldybė) yra sakęs Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, kai prieš pustrečių metų aplinkosaugininkai ir prokurorai pareiškė politikui pretenzijas dėl į Ratnyčios upelį „įbridusios“ tvoros teisėtumo.

Diena, kai žiema tikrai baigsis (1)

Žiemos pabaigą reikš ne pavieniai paukščiai, o masinis jų sugrįžimas – kai girdėsis vieversio giesmė, pakelėse bus matomi didesni pempių būriai, prie inkilų ims lankytis varnėnai.

Dekanas: jei įtarimai pasitvirtins, R. Aliukonienės akademinė karjera VU baigta (2)

Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis sako, kad prokurorė Rita Aliukonienė, pasitvirtinus įtarimams dėl prekybos poveikiu, neteks dėstytojos pareigų.

Idėjos įgauna formą: už pasirodymą neblaiviam viešai – 3 kartus didesnė bauda, ir tai dar ne riba (219)

Valdantieji nekeičia planų didinti baudas už pasirodymą neblaiviam arba alkoholio vartojimą viešose vietose. Realybe gali tapti ir iki šiol tik siūlymais laikytos idėjos už maudynes apsvaigus taikyti nuo 100 iki 900 eurų siekiančias baudas.

G. Landsbergio pavaduotojams – pavojaus signalai (104)

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku perrinktas Gabrielius Landsbergis sako svarstantis keisti dalį partijos vadovybės.