Liberalas Eugenijus Gentvilas savo parašu palaikė siūlymą, kad homoseksualumo kritika nebūtų laikoma diskriminavimu. Žmogaus teisių gynėjams tokia iniciatyva kvepia tiesiogine homoseksualių asmenų diskriminacija.

Antradienį grupė parlamentarų įregistravo Baudžiamojo kodekso (BK) pataisą, kuria homoseksualumo kritika, įtikinėjimai keisti orientaciją nebūtų laikomi diskriminavimu ar patyčiomis.

BK pataisą įregistravo konservatoriai Irena Degutienė, Rytas Kupčinskas, Vytautas Juozapaitis, „darbiečiai“ Dangutė Mikutienė ir Gediminas Jakavonis, socialdemokratas Edvardas Žakaris, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius bei „Drąsos kelio“ partijos frakcijos atstovas Algirdas Patackas. Šiame sąraše – ir liberalo E. Gentvilo pavardė.

Liberalų sąjūdis nuosekliai demonstruoja paramą LGBT asmenims, yra vienintelė partija, deklaruojanti paramą homoseksualų partnerystei. Kaip nutiko, kad siūlymą dėl homoseksualumo kritikos remia ir liberalas E. Gentvilas?

„Ar yra tekste parašyta „homoseksualumo kritika“? Apie homoseksualumą ten nekalbama. Mano parašas ten padėtas tokiu sumetimu, kad lygiai taip pat Petras Gražulis netektų teisės kabinėtis prie homoseksualų, kadangi jie propaguoja vienaip ar kritikuoja kitaip besimylinčius. Mano supratimu, čia duodamas ginklas mažumoms apsiginti nuo P. Gražulio“, – DELFI teigė E. Gentvilas.

Pasak E. Gentvilo, priėmus pataisą nebūtų galima persekioti homoseksualų už tai, „kad jie kritiškai vertina heteroseksualus“. Politikas sutiko, kad siūlymo formuluotė „dviprasmiška“, tačiau joje esą nekalbama nei apie homoseksualus, nei heteroseksualus – tik apie seksualinį elgesį, seksualinius įpročius.

E. Gentvilas neneigė, kad pasirašęs po pasiūlymu sulaukė frakcijos kolegų nuostabos. Pastariesiems projektas pasirodė homofobiškas. „Tačiau visi žino, kad aš atvirkščiai – labiau esu už homoseksualių asmenų teisių gynimą“, – teisinasi liberalas. Jis žada kalbėtis su frakcija, kad nepakenktų seksualinėms mažumoms.

E. Masiulis: E. Gentvilas galėjo būti suklaidintas

Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis sako manantis, kad E. Gentvilas galėjo būti suklaidintas pataisos teikėjų. Pažiūrėjus į pataisos teikėjų pavardes E. Masiuliui akivaizdu, kad jų intencija buvo ne plėsti homoseksualų teises Lietuvoje, o jas uzurpuoti.

„Mūsų partijos pozicijos nesikeičia, tai yra vieno frakcijos nario padėtas parašas. Mes su E. Gentvilu kalbėjome, jis turi savo versiją, jeigu jo paklaustumėte apie lesbiečių ir gėjų teises, jo nuomonė tikrai atitinka partijos poziciją. O nuostata, po kuria pasirašyta – labai pasiduodanti interpretacijoms, E. Gentvilas ją aiškina ir kaip galimybę homoseksualiems žmonėms laisvai reikšti savo mintis“, – aiškina E. Masiulis.

Liberalų lyderis patikino, kad jei pataisa bus svarstoma Seime, frakcija jai nepritars.

Teisininkė: tai tiesiogiai diskriminuotų homoseksualius asmenis

Tačiau tokie liberalo pasiteisinimai neįtikina žmogaus teisių gynėjų. Žmogaus teisių stebėjimo instituto patarėja teisės ir politikos klausimais Mėta Adutavičiūtė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu vien už pastabas ar kritiką baudžiamoji atsakomybė ir nėra taikoma. Ji taikoma už viešą tyčiojimąsi, niekinimą, neapykantos ar diskriminavimo kurstymą, raginimą smurtauti, fiziškai susidoroti.

Pasak M. Adutavičiūtės, jeigu reiškiant pastabas ar kritiką tuo pačiu yra tyčiojamasi, niekinama ar atliekami kiti 170 BK straipsnyje išvardyti veiksmai, tokiu atveju teismai ir priima apkaltinamąjį nuosprendį.

„Taigi siūloma nuostata, kad už kritiką ar pastabas dėl seksualinio elgesio ar seksualinės praktikos, įsitikinimų ar pažiūrų nebūtų taikoma baudžiamoji atsakomybė, šiuo požiūriu yra betikslė“, – sako M. Adutavičiūtė.

Kartu ji siūlyme įžvelgia ir homofobijos apraiškų. „Kita vertus, atsižvelgiant į kontekstą ir žinant, kad daugiausiai ikiteisminių tyrimų inicijuojama dėl neapykantos kurstymo seksualinės orientacijos pagrindu – tai minima ir projekto aiškinamajame rašte – panašu, kad projekto iniciatoriai siekia įvesti į BK homoseksualius asmenis tiesiogiai diskriminuojančią nuostatą“, – perspėja M. Adutavičiūtė.

Pašnekovės teigimu, tai vienareikšmiškai prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms, tarptautiniams žmogaus teisių apsaugos principams, todėl tokia pataisa negalėtų būti priimta.