Gyvieji dėvi mirusiųjų rūbus – „nabašniko“ kostiumą pirko ir vienas politikas

Norintys gražiai ir pigiai apsirengti atranda laidojimo prekių parduotuves.

Kaip DELFI patvirtino keli laidojimo paslaugų tiekėjai, įkapėms skirti drabužiai perkami ne tik mirusiesiems, bet ir dėvėti kasdien.

Kretingos rajono gyventojams laidojimo paslaugas teikiančios įmonės „Rimtis“ darbuotoja teigė, kad už 200 litų jau galima nusipirkti labai gerą kostiumą - kad ir vestuvėms tiktų.

„Tik tiek, kad dauguma klientų įkapėms siūlomus drabužius naudoja pagal paskirtį – perka mirusiems artimiesiems arba savo laidotuvėms. Iš anksto įkapėmis pasirūpina vyresni žmonės arba tie, kurių vaikai gyvena užsienyje“, - DELFI sakė vardu nenorėjusi prisistatyti moteris.

Jos praktikoje nebuvo atvejo, kad kasdieniam nešiojimui laidotuvių prekių parduotuvėje suknelę pirktų moteris, „nes įkapių suknelės kiaurai per nugarą kirptos“.

„Vyriški kostiumai tokie patys, kaip parduotuvėje, todėl vyrai nusiperka ir šiaip nešiojimui, nes pigiau kainuoja“, - sakė parduotuvė darbuotoja.

Paklausta,  ar neperka batų, DELFI pašnekovė sakė, kad jie ne taip pasiteisino: „Yra keli žmonės kasdieniam nešiojimui pirkę, bet sakė, kad pora mėnesių - ir išmesti reikia. Batus perka labai retai, nes jie dirbtinės odos – vienkartiniai“.

Populiariausi klasikiniai modeliai ir spalvos

Kas kita – ritualinių paslaugų įmonėje siūlomi vyriški drabužiai. „Dažniau tokių teiraujasi vyresnio amžiaus vyrai, bet buvo atėjęs ir jaunesnis, atostogoms grįžęs iš užsienio. Sakė, kad mūsų kostiumai labai patiko, Norvegijoje labai brangu, tai iš mūsų nusipirko ir išvažiavo“, - pasakojo pardavėja.

Pasak jos, už 200 litų laidotuvių reikmenų parduotuvėje galima nupirkti gerą kostiumą, o už 250 litų tokį, su kuriuo jau galima ir į vestuves eiti.

Paklausta, ar jos praktikoje pasitaikė vestuvininkų, DELFI sakė, kad ne, „dažniau perka šiaip nešioti, renkasi klasikinių modelių ir spalvų“.

Tokie pirkėjai ne dažni, bet po kelis kasmet pasitaiko. „Pagrinde dėl kainos“, - paaiškino laidojimo paslaugų ir reikmenų įmonės „Rimtis“ atstovė.

Veža iš Lenkijos

Kaune registruotos laidojimo paslaugų bendrovės „Egvalda“ direktorius Egidijus Rolandas Grybas netiki, kad gyvieji dėvi laidojimui skirtus drabužius.

„Baikit, kažkas nesąmones šneka. Moteriškų net niekas nepanešiotų, nes suknelės nugaroje prakirptos ir tik keliomis sagomis užsisega. O vyriški, kur laidojimui būna kostiumai, tai aš pats nešioju. Lygiai tie patys kostiumai urmo bazėje, lygiai tokie pat parduotuvėje, lygiai tokie pat pas mus“, - sakė kaunietis.

E. R. Grybo teigimu, kažkada įkapėms buvo siuvami specialūs kostiumai be pamušalo, bet dabar nebeapsimoka: „Lietuvoje tikriausiai niekas nepasiūtų „pagrabinių“ kostiumų pigiau, negu gauname iš Lenkijos normalius“, - sakė „Egvaldos“ vadovas, pridurdamas, kad tarp užsistovėjusių Lenkijos bazėse galima rasti ir garsių firmų.

Įkapėms parduodami batai, pašnekovo teigimu, irgi nėra specialūs, „konteineriais važiuoja iš Kinijos, ne odiniai, bet ir ne specialiai mirusiems skirti“.

„Moterų įkapėms tai būna specialūs batukai. Bet kad eitų pirkti iš laidojimo parduotuvių nešiojimui – visiška nesąmonė. Nebežinau jau kokie žmonės gali neturėti pinigų normaliems rūbams, nebent kokie bomžai“, - sakė įmonės vadovas.

Jo nuomone, jei prekė skirta mirusiems, tai mirusiems, o ne gyviems nešioti. „Per 10 metų mano praktikoje nepasitaikė, kad kas nors sau pirktų“, - nauja tendencija netiki E. R. Grybas.

Su „nabašniko“ kostiumu pasirodė Kauno miesto taryboje

Savu laiku Kaunui vadovavęs Vytautas Šustauskas DELFI papasakojo, kaip už 70 litų pats nusipirko „nabašiniko“ kostiumą ir ėjo į miesto tarybos posėdį, žurnalistams pasigirdamas, kad „žalia juodais apvadais eilutė atsiėjo 2000 litų“.

Kaip prisiminė V. Šustauskas, tai buvo 1995 metais. „Įeinu Aleksote į drabužių parduotuvę, žiūriu – blizgantis žalias kostiumas su juodais pakraštėliais kaba. Užsimečiau švarką – normalus. Kainuoja 70 litų. Nusipirkau ir parėjau į namus“, - pasakojo kaunietis.

Švarko kišenės buvo užsiūtos, tad nusprendė praardyti. Kiša į kišenę ranką – kiaurai lenda: „Kišenės ausis yra, o pačios kišenės – nėra, plika „liažka“.

Kiek prisimena Vytautas, pamušalas buvo. Kelnės, švarkas gražiai susiūtas. Bet kai sėdo į darbo vietą, „užpakalio siūlė trrrr ir išėjo, nes nežinia kuo – plaukais ar siūlais susiūta buvo“.

Politikas pasakojo net nelaukęs Tarybos posėdžio pabaigos, sėdęs į mašiną ir grįžęs.

„Paskui pas sesę nuvažiavau, kad pataisytų. Ji ir pasakė, kad nusipirkau „nabašnikų“ kostiumą, kuris vienkartinis, nepataisomas ir gražiai guli tik ant mirusio, kuris nejuda“, - prisimindamas juokėsi buvęs politikas.

Kaip patikino DELFI kalbinti laidojimo paslaugų įmonių darbuotojai, šiais laikais įkapėms siūlomi drabužiai nebėra vienkartiniai. Taip pat neigė iš „anų laikų“ užsilikusį mitą, kad laidotuvių prekių parduotuvėse pirkti drabužiai tirpsta lietuje ar keičia spalvą.