Už 700 eurų butą Užupyje, Paupio g., išsinuomojusiai moteriai po pusmečio iš jo teko sprukti, kaip pati apibūdina, tarsi žiurkei iš skęstančio laivo. Nuo sekmadienio sienomis sunkiasi jai nerimą keliančios spalvos vanduo, tačiau nei kaimynų, nei būsto šeimininko, nei avarinių tarnybų pagalbos ji nesulaukia.
Jaučiasi tarsi įkaitė
„Nuo sekmadienio gyvename antihigieninėmis sąlygomis. Situacija – avarinė. Tačiau savininkas, kuris nuomoja buto patalpas, neišleidžia manęs kaip nuomininkės. Tai reiškia, neatiduoda 1400 eurų dydžio užstato. Negaliu išsikraustyti, nors šiuo metu gyvenu be vandens, elektros, šildymo. Įkaitė Užupyje“, – problemą, su kuria susidūrė, įvardijo moteris.
Paklausta, kodėl pro buto sienas pradėjo sunktis vanduo, ji patikino ir pati to nežinanti.
„Skambinau Vilniaus visuomenės sveikatos centro, savivaldybės, „Senamiesčio ūkio“ atstovams, visi – ant blakstienų, rašo raštus, bet viskas kaip bėga, taip bėga. Įtaria, gal vidaus vamzdžiai trūko. Atvažiuoja, pažiūri: „Taip, avarinė situacija“ ir išvažiuoja. Kaimynai, gyvenantys virš mūsų, pagalvojo, kad mus apipylė, per sekundę nusipirko bilietus į užsienį ir dingo“, – guodėsi moteris.
Būsto šeimininko dėmesio nesulaukia
Jos teigimu, būsto šeimininkas bendrauti vengia. Kai išgirdo apie problemas, tiesiog atsiuntė agentę, kuriai buvo liepta išjungti elektrą, ir darbininkus, kuriems nurodė gelbėti virtuvės stalviršį.
„Užstatas sumokėtas į priekį, bet aš neturiu, kur gyventi. Šeimininkas sako: „Kodėl negali? Gali“, bet be elektros, be vandens? Tai – kažkokia katastrofa“, – įsitikinusi vilnietė.
Elektrą moteris dėl kilusio pavojaus atjungė pati. Ji pasakojo, kad po, įtariama, vandentiekio avarijos, skaitikliai pradėjo „sproginėti“, vanduo tekėjo ir pro elektros lempučių angas.
„Savininkas atsiuntė kažkokį savo draugą, kuris sako: „Duok raktelius, įjungsiu elektrą“. Kai pasakėme: „Gerai, bet Jūs prisiimate visą atsakomybę, jei ką nutrenks ar kas užsidegs, pasirašykite ant lapo“. Jis: „Na...“ ir išėjo“, – pasakojo pašnekovė.
Su būsto nuomotoju ji buvo pasirašiusi ir sutartį, pagal kurią: „Nuomininkai gali vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu Patalpos dėl aplinkybių, už kurias Nuomininkai neatsako, pasidaro netinkamos naudotis pagal paskirtį, taip pat 4.1.2. p. nurodytu atveju. Tokiu atveju Nuomotojas privalo grąžinti Nuomininkams dviejų mėnesių dydžio užstatą“.
Kaip atrodo gyvenimas senamiestyje?
Moteris sakė visus, svajojančius gyventi prestižiniame rajone, norinti perspėti prieš nuomojantis būstą senamiestyje įvertinti situaciją šimtus kartų.
„Nors mūsų butas – labai gražus, bet gyvenimui nelabai pritaikytas. Pastatas senas, todėl šalta, drėgna, visur pelėsis. Trečiadienį, gal nuo drėgmės, nuo lubų nukrito kelios gipso plokštės. Kai tai matai, pradedi suprasti, kodėl senuose namuose jų savininkai negyvena, tik juos nuomoja“, – įžvalgomis dalijosi moteris.
Ji neslėpė – tikisi atgauti pinigus už patirtą moralinę skriaudą ir finansinius nuostolius.
Stebisi moters reakcija
DELFI susisiekė ir su būsto savininku Šarūnu. Jo teigimu, visa ši situacija – nemaloni, tačiau ne tokia baisi, kaip pasakoja moteris.
„Šiuo metu esu Suomijoje, todėl pats tuo negaliu pasirūpinti, imtis veiksmų paprašiau kitų žmonių. Tačiau reikia suprasti, kad buvo avarija ir, kai nėra aišku, kas ten iš viso darosi, čia ir dabar likviduoti jos padariniai būti negali. Praėjo tik kelios dienos, ne savaitės, ne mėnesiai. Man pačiam šokas. Ir tie žmonės, kurie bendravo su ta moterimi, patyrė nemaža stresą. Tik klausė monologus, nes ji nenori nieko išgirsti. Suprantu, kad problema yra, tačiau reikia ją spręsti, o ne kolioti visus iš eilės esą tai padaryta specialiai“, – nuomininkės reakcija stebėjosi jis.
Šarūnas neigė, kad į žinią apie aplietą butą reagavo ciniškai. Jis sakė kalbėjęs ir su kaimynais, ir siuntęs santechnikus.
Problemas išspręsti pažadėjo artimiausiu metu
„Tokiais atvejais, prieš pasirašant perdavimo priėmimo aktą, būstas visuomet yra apžiūrimas, iš depozito išskaičiuojami mokesčiai už komunalines paslaugas. Negali būti taip, kad ten dar jų daiktai, o aš jau atsiskaitau. Nekalbu apie avarijos likvidavimą – nei jie kalti, nei aš kaltas, tačiau negaliu tokių sutarčių pasirašyti elektroniniu paštu, nepatikrinęs, ar butui nebuvo padaryta kokia papildoma žala“, – aiškino būsto savininkas, pridūręs, kad į Lietuvą planuoja grįžti jau penktadienį.
Paklaustas, ar jei nuomininkai savo daiktus iš buto išsiveš, depozitas jiems bus atiduotas, Šarūnas sakė manantis, kad pinigų jie sulaukė dar trečiadienio vakarą.
„Aš padedamas pažįstamų tą klausimą jau sprendžiau“, – sakė jis.
Planavo gyventi pats
Šarūnas taip pat neigė, kad jo nuomojamas būstas, ten gyvenusios moters pasakojimu, šaltas, drėgnas ir persmelktas pelėsiu.
„Mes prieš metus padarėme remontą, visa įranga, baldai – nauji. Su šeima turėjome ten gyventi, bet pasikeitė aplinkybės. Todėl sugalvojome, kad nuomoti būstą – trumpalaikė išeitis. Aš net nenoriu komentuoti tokių nesąmonių, kad šalta, drėgna. Būstas naujai suremontuotas, tik vonios kambarys buvo perduotas toks, koks yra. Man tikrai nemalonu apie tokius dalykus kalbėti. Tai absurdiška“, – sakė būsto šeimininkas.
Visą šią situaciją jis sakė tiesiog vertinantis kaip nemalonią patirtį, tad ir išspręsti problemas stengsis kuo greičiau.
Dėl avarijos kalti kaimynai
Savo ruožtu „Senamiesčio ūkio“ atstovai DELFI sakė, kad pranešimą dėl iš perdangos besisunkiančio vandens iš minėto buto gyventojos gavo vasario mėnesio 10 dieną 09 val. 07 min.
„13 val. 00 min. nuvykus minėtu adresu atsakingiems darbuotojams, buvo nustatyta, kad aukščiau esančio buto vidaus tinkluose nutiko avarija. Minėto buto savininkas geranoriškai įsileido į savo butą. Užsukus vandentiekio čiaupą buvo nutrauktas vandens tiekimas. Kadangi avarija įvyko ne bendruose tinkluose, už kuriuos atsakingas UAB „Senamieščio ūkis“, o vidaus tinkluose, savininkas privalo pats tai sutvarkyti. Savininkas darbuotojams teigė, kad išvyksta atostogų, kurios baigsis vasario 23 d., po jų pažadėjo atlikti remonto darbus“, – sakė įmonės atstovas Nerijus Šarauskas.
Aptariamame bute lankėsi ir policijos pareigūnai. Trečiadienio vakarą policijai buvo pranešta apie tarpasmeninį konfliktą tarp Paupio g. gyvenančios pranešėjos – gyvenamųjų patalpų nuomininkės ir buto savininko dėl nuomos pinigų, todėl pareigūnai atvyko įsitikinti, ar konfliktas negresia smurto protrūkiu.
Advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuotas teisininkas Simas Paukštys DELFI sutiko pakomentuoti šią situaciją iš teisinės srities.
Jo teigimu, aptariamoje situacijoje, visų pirma, reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad aplinkybė, ar būsto nebebus galima naudoti pagal paskirtį, yra fakto klausimas. Tai galima spręsti tik konkrečiai įvertinus kilusią situaciją ir jos apimtį. Pasak S. Paukščio, siekiant suteikti išsamią konsultaciją, būtina įvertinti ir nuomos sutartyje įtvirtintas šalių pareigas.
„Kaip matyti, pasirašytos būsto nuomos sutarties nuostata per toli nenukrypsta nuo Civiliniame kodekse įtvirtintų taisyklių, įpareigojančių nuomotoją atsakyti už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo ar jie atsirado nuomos metu.
Tačiau nurodytoje nuomos sutartyje (taip pat ir bendrosiose teisės normose) yra pažymima, kad nuomininkas teise nutraukti nuomos sutartį gali pasinaudoti tik tuo atveju, jei butas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį. Reiktų atkreipti dėmesį, kad negalėjimu naudoti turto pagal paskirtį nėra laikomi bet kokie atsiradę daikto (šiuo atveju – buto) trūkumai. Tam, kad būtų galima naudotis šia teise, išnuomoto daikto trūkumas (būklės pablogėjimas) turi lemti visišką ar dalinį negalėjimą naudotis daiktu, t. y. gyvenamosios paskirties patalpos (butas) turi visiškai ar iš dalies tapti nebetinkamos gyventi. Teisės aktai apibrėžia, kad patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai.
Atitinkamai, jei padaryta žala yra daugiau kosmetinio pobūdžio ir atsiradę trūkumai objektyviai netrukdo bute gyventi, mažai tikėtina, kad jie gali būti pripažįstami kaip trukdantys naudoti būstą pagal paskirtį, o kartu – vargu, ar nuomininkas galės pasinaudoti nurodyta teise nutraukti nuomos sutartį.
Tačiau, jeigu susiklosčiusi situacija atitiktų įvardintus kriterijus, t. y. patalpų nebūtų įmanoma naudoti pagal paskirtį, nuomininkas turėtų teisę savo pasirinkimu sutartį nutraukti arba reikalauti, kad nuomotojas neatlygintinai kilusius trūkumus pašalintų arba atitinkamai sumažintų nuomos mokestį, arba atlygintų nuomininkui trūkumų pašalinimo išlaidas.
Reiktų dar kartą pabrėžti, kad siekiant įgyti teisę pasinaudoti aukščiau nurodytomis teisėmis, išnuomoto daikto trūkumas (būklės pablogėjimas) turi lemti visišką ar dalinį negalėjimą naudotis šiuo daiktu.
Pabaigai, jeigu buvo padaryta žala ne tik nuomojamoms patalpoms, tačiau ir asmeniniam turtui (pvz. sugadinta el. technika), žalą patyręs asmuo turi teisę kreiptis į ją sukėlusį asmenį dėl patirtų nuostolių atlyginimo (šiuo atveju – asmenį, dėl kurio kaltės buvo užlietas butas), o taip pat, kad visi aukščiau nurodyti ginčai yra sprendžiami tik tarpusavio derybomis arba teismine tvarka, todėl nuomininkas, neradęs sprendimo kartu su nuomotoju ar žalos sukėlėju, savo teises galėtų iš esmės apginti tik teisme“, – aiškino jis.