Gyvenamosios vietos deklaravimas užmena netikėtų mįslių

 (88)
Nors gyvenamosios vietos deklaravimas atrodo aiškus kaip diena, tačiau kai kuriems žmonėms dėl to kyla nesusipratimų ir rūpesčių. Tad, apibendrinę jūsų klausimus, kreipėmės į Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktorę Mariją Norkevičienę.
Gyvenamosios vietos deklaravimas užmena netikėtų mįslių
© Corbis

Pirmiausia mus domino, kas yra gyvenamosios vietos deklaravimas, nes, vis dar tapatinamas su sovietine registracija ir nuosavybe, jis kelia žmonėms nemažai įtarumo. Atrodo, ne veltui žmonės vengia savo butuose leisti deklaruoti gyvenamąją vietą net giminaičiams, nes jos panaikinimas vėliau sukelia nemažai vargo.

Pasak Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktorės M. Norkevičienės, gyvenamosios vietos deklaravimas – tai gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai. Deklaravimo įstaigos Lietuvoje – tai seniūnijos (savivaldybės) ir konsulinės Lietuvos Respublikos įstaigos užsienyje. Adresą sudarantys duomenys – savivaldybė, seniūnija, kaimas (miestelis), gatvė (jei yra įregistruoti gatvių pavadinimai) ir numeriai (namo, buto) ar miestas, gatvė, namo ar buto numeriai.

Pasak pašnekovės, deklaravimo panaikinimas vargo nesukelia, jei asmuo nurodytu adresu nebegyvena – būsto savininkas pateikia prašymą deklaravimo įstaigai, kuri, patikrinusi, ar tikrai asmuo negyvena, savo sprendimu panaikina jo deklaravimo duomenis.

Deklaruoti gyventojai

Kokiais atvejais ir kaip galima panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimą savo bute, jei asmuo jame gyvena, bet norima, kad negyventų, nes neturi tam teisinio pagrindo? Sakykim, buvęs vyras, pilnametystės sulaukę vaikai ir t. t. Ar teisūs pilnamečiai vaikai sakydami, kad tėvai jų deklaracijos panaikinti neturi teisės, nors jie, o ne tėvai yra buto savininkai?

Pasak specialistės, jei asmuo būste gyvena, jo deklaravimo duomenų naikinti negalima, nes tai yra jo adresas. Jei asmuo nepaiso savininko reikalavimo palikti būstą tarpusavio susitarimu, tik teismas gali priimti sprendimą dėl asmens iškeldinimo. Teismo sprendimus vykdo teismo antstoliai.

Kai kuriais atvejais, atvirkščiai, žmonės skundžiasi, kad studentai negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos prie savivaldybės, nes vietos tarnautojai nesutinka jų išregistruoti iš tėvų buto, net jiems patiems prašant. Kur apskritai „deklaruotis“ studentams?

M. Norkevičienė sakė, kad studentai ir moksleiviai mokymosi laikotarpiu nelaikomi pakeitusiais gyvenamąją vietą ir naujos gyvenamosios vietos – ten, kur mokosi, studijuoja – deklaruoti neprivalo. Tačiau jie gali deklaruoti tą adresą, kur gyvena, jei naujo būsto savininkas sutinka. Į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą įtraukiami tik gyvenamosios vietos nedeklaravę ir jos neturintys asmenys.

Tikri ir tariami benamiai

Kaip būti įtrauktam į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą? Ar tai gali būti tik tokie žmonės, kurie visai neturi kur deklaruoti savo gyvenamosios vietos, ar ir tie, kurie nori būti deklaruoti „prie savivaldybės“, sakykim, norintieji susituokti Vilniuje studentai, nors jų gyvenamosios vietos yra kitame rajone?

Pasak specialistės, deklaruojamas yra būsto, kuriame asmuo gyvena, adresas. Savivaldybės nurodymas nėra adresas. Į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie savivaldybės turi būti įtraukiami asmenys, kurie neturi gyvenamosios vietos, tai yra benamiai – gyvenantieji apleistame pastate, žeminėje, šiluminėje trasoje ir turintys teisę į socialinę paramą.

Gavome ir tokį klausimą: gyvenančių socialiniame būste žmonių dukrai, sulaukusiai pilnametystės, neleido socialiniame būste deklaruoti gyvenamosios vietos, liepė „deklaruotis“ prie savivaldybės. Kaip tai paaiškintų teisininkai – juk tai tik adreso patvirtinimas, savivaldybei niekuo negresiantis?

Į šį klausimą specialistė mums atsakė, kad jei šeima su nepilnamečiais vaikais gyveno socialiniame būste ir buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą, niekas neturėjo teisės panaikinti dukros adreso, jei, sulaukusi pilnametystės, ji ir toliau jame gyveno. Jei sulaukusio pilnametystės asmens gyvenamoji vieta iki tol nebuvo deklaruota, norint ją deklaruoti, turi būti būsto – šiuo atveju socialinio – savininko sutikimas.

Nepageidaujamųjų krapštymas

Yra gyventojų registras, prie kurio visi, kuriems reikia, gali prisijungti. Tačiau neretai vis dar reikalaujama popierinių gyvenamosios vietos deklaravimo pažymų?

Pareigūnė mums atsakė, kad gauti reikiamos informacijos iš gyventojų registro gali tie juridiniai asmenys, kurių duomenys yra reikalingi funkcijoms vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka bei sudariusieji sutartis su Gyventojų registro tarnyba. O kodėl reikalaujama popierinių pažymų, reikėtų klausti tų institucijų, kurios jų reikalauja.

Gana dažnai mūsų skaitytojai klausia, kaip iškeldinti iš buto žmones, kurie neturi į jų gyvenamąją vietą nuosavybės teisės, tačiau joje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą ir šia teise piktnaudžiauja – neprisideda prie buto išlaikymo. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad dažniausiai tai būna artimi žmonės – vaikai, buvę sutuoktiniai. Jei toks asmuo, sakykim, pilnametis sūnus, nuolat gyvena motinos bute ir nėra jo prašymo panaikinti deklaravimo duomenis, išregistruoti jį galima tik teismo sprendimu.

Taigi šiuo atveju motina turėtų pranešti sūnui, kad ji nenori, jog jis gyventų jai priklausančiame bute, ir reikalauti, kad ne vėliau kaip per 3 mėnesius jis išsikraustytų iš buto. Rekomenduotina tokį pranešimą sūnui išsiųsti registruotu laišku.

Taip pat sūnų reikėtų informuoti, kad jam neįvykdžius pareigos geruoju, ji (motina) kreipsis į teismą dėl priverstinio sūnaus iškeldinimo iš buto.

Praėjus minėtam 3 mėnesių terminui nuo pranešimo įteikimo sūnui dienos (arba nuo dienos, kai jis atsisako priimti pranešimą), sūnus laikomas nebeturinčiu teisės gyventi tame bute, o motina įgyja teisę kreiptis į teismą, reikalaudama įpareigoti sūnų per tam tikrą laiką išsikelti iš buto.

Teismui priėmus sprendimą dėl iškeldinimo, tačiau neįvykdžius jo geruoju, reikėtų vėl kreiptis į teismą, parašant vykdomąjį raštą, kurį reikėtų pateikti antstoliui, vykdančiam priverstinį sūnaus iškeldinimą iš buto. Motina, gavusi pažymą iš antstolio dėl teismo sprendimo įvykdymo (sūnaus iškeldinimo), turėtų kreiptis į teritorinę seniūniją ir užpildyti nustatytos formos prašymą dėl sūnaus išregistravimo iš buto.

„Savaitė“
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

A. Užkalnis prie Žaliųjų ežerų vyko su apsauga (309)

Viešai geriamas alkoholis, garsiai leidžiama rusiška muzika, muštynės ir šlapinimasis į vandenį, iki pat kranto grūdami automobiliai, traumos ir skenduoliai – visa tai girdėjau apie sostinės Žaliuosius ežerus, kur, kaip sako liaudies tikėjimas, atvyksta tie sostinės gyventojai, kuriems per toli Trakai ir Kariotiškės. Vasaros poilsio vieta, iš kurios ne visi grįžta.

Lietuva ir Iranas sutarė dėl reguliarių kontaktų (34)

Irane su pirmuoju vizitu viešintis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia sutaręs dėl reguliarių kontaktų su šia šalimi ir viliasi suaktyvinti ekonominį bendradarbiavimą.

Kaune – aviacijos mėgėjų šventė (7)

Šeštadienį visus kauniečius ir miesto svečius džiugina aviacijos šventė „Savaitgalis su aviacija“. S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome visai šeimai organizuojama nemokama šventė išsiskiria informaciniu, švietėjišku formatu.

Lietuvos centro partijos pirmininku išrinktas N. Puteikis (120)

Šeštadienį Kaune vykusiame suvažiavime Lietuvos centro partijos pirmininku slaptu balsavimu išrinktas Seimo narys Naglis Puteikis ir priimtas sprendimas dalyvauti š. m. Seimo rinkimuose kviečiant visus jungtis į antikorupcinę koaliciją.

L. Graužinienė Dniepro mieste atidarė „Lietuvos dienas“ (54)

Su darbo vizitu Ukrainoje viešinti Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė Dniepro mieste (buvęs Dniepropetrovskas) oficialiai atidarė „Lietuvos dienų“ renginius.