Gyvenamosios vietos deklaravimas užmena netikėtų mįslių

 (86)
Gyvenamosios vietos deklaravimas užmena netikėtų mįslių
© Corbis

Nors gyvenamosios vietos deklaravimas atrodo aiškus kaip diena, tačiau kai kuriems žmonėms dėl to kyla nesusipratimų ir rūpesčių. Tad, apibendrinę jūsų klausimus, kreipėmės į Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktorę Mariją Norkevičienę.

Pirmiausia mus domino, kas yra gyvenamosios vietos deklaravimas, nes, vis dar tapatinamas su sovietine registracija ir nuosavybe, jis kelia žmonėms nemažai įtarumo. Atrodo, ne veltui žmonės vengia savo butuose leisti deklaruoti gyvenamąją vietą net giminaičiams, nes jos panaikinimas vėliau sukelia nemažai vargo.

Pasak Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktorės M. Norkevičienės, gyvenamosios vietos deklaravimas – tai gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai. Deklaravimo įstaigos Lietuvoje – tai seniūnijos (savivaldybės) ir konsulinės Lietuvos Respublikos įstaigos užsienyje. Adresą sudarantys duomenys – savivaldybė, seniūnija, kaimas (miestelis), gatvė (jei yra įregistruoti gatvių pavadinimai) ir numeriai (namo, buto) ar miestas, gatvė, namo ar buto numeriai.

Pasak pašnekovės, deklaravimo panaikinimas vargo nesukelia, jei asmuo nurodytu adresu nebegyvena – būsto savininkas pateikia prašymą deklaravimo įstaigai, kuri, patikrinusi, ar tikrai asmuo negyvena, savo sprendimu panaikina jo deklaravimo duomenis.

Deklaruoti gyventojai

Kokiais atvejais ir kaip galima panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimą savo bute, jei asmuo jame gyvena, bet norima, kad negyventų, nes neturi tam teisinio pagrindo? Sakykim, buvęs vyras, pilnametystės sulaukę vaikai ir t. t. Ar teisūs pilnamečiai vaikai sakydami, kad tėvai jų deklaracijos panaikinti neturi teisės, nors jie, o ne tėvai yra buto savininkai?

Pasak specialistės, jei asmuo būste gyvena, jo deklaravimo duomenų naikinti negalima, nes tai yra jo adresas. Jei asmuo nepaiso savininko reikalavimo palikti būstą tarpusavio susitarimu, tik teismas gali priimti sprendimą dėl asmens iškeldinimo. Teismo sprendimus vykdo teismo antstoliai.

Kai kuriais atvejais, atvirkščiai, žmonės skundžiasi, kad studentai negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos prie savivaldybės, nes vietos tarnautojai nesutinka jų išregistruoti iš tėvų buto, net jiems patiems prašant. Kur apskritai „deklaruotis“ studentams?

M. Norkevičienė sakė, kad studentai ir moksleiviai mokymosi laikotarpiu nelaikomi pakeitusiais gyvenamąją vietą ir naujos gyvenamosios vietos – ten, kur mokosi, studijuoja – deklaruoti neprivalo. Tačiau jie gali deklaruoti tą adresą, kur gyvena, jei naujo būsto savininkas sutinka. Į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą įtraukiami tik gyvenamosios vietos nedeklaravę ir jos neturintys asmenys.

Tikri ir tariami benamiai

Kaip būti įtrauktam į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą? Ar tai gali būti tik tokie žmonės, kurie visai neturi kur deklaruoti savo gyvenamosios vietos, ar ir tie, kurie nori būti deklaruoti „prie savivaldybės“, sakykim, norintieji susituokti Vilniuje studentai, nors jų gyvenamosios vietos yra kitame rajone?

Pasak specialistės, deklaruojamas yra būsto, kuriame asmuo gyvena, adresas. Savivaldybės nurodymas nėra adresas. Į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie savivaldybės turi būti įtraukiami asmenys, kurie neturi gyvenamosios vietos, tai yra benamiai – gyvenantieji apleistame pastate, žeminėje, šiluminėje trasoje ir turintys teisę į socialinę paramą.

Gavome ir tokį klausimą: gyvenančių socialiniame būste žmonių dukrai, sulaukusiai pilnametystės, neleido socialiniame būste deklaruoti gyvenamosios vietos, liepė „deklaruotis“ prie savivaldybės. Kaip tai paaiškintų teisininkai – juk tai tik adreso patvirtinimas, savivaldybei niekuo negresiantis?

Į šį klausimą specialistė mums atsakė, kad jei šeima su nepilnamečiais vaikais gyveno socialiniame būste ir buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą, niekas neturėjo teisės panaikinti dukros adreso, jei, sulaukusi pilnametystės, ji ir toliau jame gyveno. Jei sulaukusio pilnametystės asmens gyvenamoji vieta iki tol nebuvo deklaruota, norint ją deklaruoti, turi būti būsto – šiuo atveju socialinio – savininko sutikimas.

Nepageidaujamųjų krapštymas

Yra gyventojų registras, prie kurio visi, kuriems reikia, gali prisijungti. Tačiau neretai vis dar reikalaujama popierinių gyvenamosios vietos deklaravimo pažymų?

Pareigūnė mums atsakė, kad gauti reikiamos informacijos iš gyventojų registro gali tie juridiniai asmenys, kurių duomenys yra reikalingi funkcijoms vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka bei sudariusieji sutartis su Gyventojų registro tarnyba. O kodėl reikalaujama popierinių pažymų, reikėtų klausti tų institucijų, kurios jų reikalauja.

Gana dažnai mūsų skaitytojai klausia, kaip iškeldinti iš buto žmones, kurie neturi į jų gyvenamąją vietą nuosavybės teisės, tačiau joje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą ir šia teise piktnaudžiauja – neprisideda prie buto išlaikymo. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad dažniausiai tai būna artimi žmonės – vaikai, buvę sutuoktiniai. Jei toks asmuo, sakykim, pilnametis sūnus, nuolat gyvena motinos bute ir nėra jo prašymo panaikinti deklaravimo duomenis, išregistruoti jį galima tik teismo sprendimu.

Taigi šiuo atveju motina turėtų pranešti sūnui, kad ji nenori, jog jis gyventų jai priklausančiame bute, ir reikalauti, kad ne vėliau kaip per 3 mėnesius jis išsikraustytų iš buto. Rekomenduotina tokį pranešimą sūnui išsiųsti registruotu laišku.

Taip pat sūnų reikėtų informuoti, kad jam neįvykdžius pareigos geruoju, ji (motina) kreipsis į teismą dėl priverstinio sūnaus iškeldinimo iš buto.

Praėjus minėtam 3 mėnesių terminui nuo pranešimo įteikimo sūnui dienos (arba nuo dienos, kai jis atsisako priimti pranešimą), sūnus laikomas nebeturinčiu teisės gyventi tame bute, o motina įgyja teisę kreiptis į teismą, reikalaudama įpareigoti sūnų per tam tikrą laiką išsikelti iš buto.

Teismui priėmus sprendimą dėl iškeldinimo, tačiau neįvykdžius jo geruoju, reikėtų vėl kreiptis į teismą, parašant vykdomąjį raštą, kurį reikėtų pateikti antstoliui, vykdančiam priverstinį sūnaus iškeldinimą iš buto. Motina, gavusi pažymą iš antstolio dėl teismo sprendimo įvykdymo (sūnaus iškeldinimo), turėtų kreiptis į teritorinę seniūniją ir užpildyti nustatytos formos prašymą dėl sūnaus išregistravimo iš buto.

„Savaitė“
 
86
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Lietuvoje

Signataras Z. Vaišvila gaus rentą (81)

2014 rugpjūčio mėn. 20 d. 13:53
Signataras Z. Vaišvila gaus rentą
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Vyriausybė posėdyje trečiadienį paskyrė valstybinę signataro rentą Zigmui Vaišvilai.

Prezidentė telefonu kalbėjosi su Gruzijos prezidentu (10)

2014 rugpjūčio mėn. 20 d. 13:01
Prezidentė telefonu kalbėjosi su Gruzijos prezidentu
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Regioninį saugumą ir pasirengimą NATO viršūnių susitikimui, kuris rugsėjo 4-5 dienomis vyks Velse, prezidentė Dalia Grybauskaitė telefonu aptarė su Gruzijos prezidentu Georgijumi Margvelašviliu.

LLRA nepasiduoda: J. Neverovičių vėl siūlys į ministrus (65)

2014 rugpjūčio mėn. 20 d. 12:37
LLRA nepasiduoda: J. Neverovičių vėl siūlys į ministrus
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Antradienį iš pareigų atleistą energetikos ministrą Jaroslavą Neverovičių  Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) vėl siūlys į ministrus, nes, pasak LLRA atstovo Seimo vicepirmininko Jaroslavo Narkevičiaus, J. Neverovičiumi partija pasitiki.

Požiūris į demokratiją: dvi Lietuvos (38)

2014 rugpjūčio mėn. 20 d. 11:32
Liepos mėnesį pusė - 50 proc. - šalies gyventojų (nuo 15 metų ir vyresnių) buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija, o keturi iš dešimties (39 proc.) buvo patenkinti demokratija Lietuvoje.

Vietoj R. Cytackos siūlė S. Vidtmanną (32)

2014 rugpjūčio mėn. 20 d. 11:11
Stanislav Vidtmann
Antradienį iš pareigų atleistas energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius prieš atostogas mėgino įkalbėti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderį Valdemarą Tomaševskį, kad partija į energetikos viceministro pareigas vietoj Renatos Cytackos siūlytų Stanislavą Vidtmanną