Praėjusią savaitę jis su delegacija lankėsi Italijoje, dar anksčiau – Graikijoje. Su vietos vyriausybėmis, tarptautinių organizacijų atstovais buvo aptarti pabėgėlių atrankos ir priėmimo klausimai.

Pirmadienį viceministras žurnalistams pristatė naujus planus dėl pabėgėlių perkėlimo į Lietuvą. Nors buvo skelbta, kad pirmieji pabėgėliai Lietuvą galėtų pasiekti dar lapkričio pradžioje, šiuo metu dėl to abejojama.

Koją tam kiša ne tik tai, kad pabėgėliai nelinkę rinktis Lietuvos kaip prieglobsčio šalies. E. Jankevičius sakė, kad kol kas italai ir graikai nesudarė pabėgėlių, kurie galėtų atvykti į Lietuvą, sąrašų. Kai jie bus sudaryti, pirmieji pabėgėliai į Lietuvą gali atvykti visai netrukus.

„Į Italiją ir Graikiją vykome susitvarkyti logistikos reikalų. Mums buvo svarbu sužinoti, iš kokių oro uostų tie žmonės bus skraidinami, į kokius atskris Lietuvoje, ar jie bus lydimi, kur galėsime vykdyti saugumo patikrinimus. Buvo labai svarbu ir pamatyti pačią jų patikrinimo procedūrą, susipažinti su visais žmonėmis, kurie dalyvauja žmonių perkėlimo procese”, – kelionių į Graikiją ir Italiją tikslus pristatė viceministras.

E. Jankevičius pripažino, kad šių procedūrų vykdymas jam paliko teigiamą įspūdį. Nepaisant net to, kad kasdien į šias šalis atvyksta apie 10 tūkst. pabėgėlių, viceministas teigė, viskas vyksta sklandžiai.

„Italai ir graikai turi suformuoti sąrašą žmonių, kurie yra pretendentai atvykti į Lietuvą. Jame bus nurodyta, iš kokių šalių yra pabėgėliai, kokie yra jų tikslai. Tuomet mes tą sąrašą peržiūrėsime, Lietuva galės išsirinkti, kas iš jo mums tinka, o kas ne. Sąrašas bus sudarinėjamas pagal mūsų preferencijas. Mes pasakėme, kad labiausiai norime sulaukti šeimų iš Sirijos, iš skirtingų jos regionų. Taip pat privalumas būtų, jei jie mokėtų bent vieną iš ES sąjungos šalių arba kaimyninių Lietuvos valstybių kalbą”, – sakė viceministras.

Nors sąraše taip pat bus pabėgėlių atsakymai į klausimus apie jų religiją ir turimą profesiją, E. Jankevičius sakė, kad į tai, atsirenkant juos, atsižvelgiama nebus. Anot jo, patikrinti, ar pabėgėliai tikrai bus iš Sirijos, yra paprasta. Visų pirma, jie visi turės turėti pasus. Be to, bus apklausiami.

Viceministro teigimu, preferencijas pabėgėlių klausimu teikė beveik visos šalys. Procedūros išsiskiria jau sulaukus sąrašų. Prieš patenkant į Lietuvą bus tikrinama pabėgėlių sveikata, vyks pokalbiai su jais. Savo ruožtu kitos ES šalys šį procesą organizuos pabėgėliams jau būnat juos sutikusiose globoti šalyse. E. Jankevičius pastebėjo, kad didžiosios šalys pabėgėlius įsileidžia lengviau.

Jis prasitarė, kad vieno pabėgėlio transporto išlaidos kainuos apie 500 eurų.

Viceministras teigė, kad Europos komisija išreiškė norą, kad pabėgėliai juos priglobusiose šalyse gyventų penkerius metus, tačiau kaip tai įgyvendinti, kol kas nėra aišku.

Apsistoję jiems globą suteikusiose šalyse pabėgėliai turės laisvo judėjimo teisę, tad galės išvažiuoti į bet kurią ES šalį. Tiesa, E. Jankevičiaus teigimu, jei ten jie lankysis tik savaite ar dvi, kreipiamas dėmesys nebus, tačiau jei išvyks ilgesniam laikui, grės netekti išmokų. Pabėgėlių judėjimą prižiūrės Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir VRM.

„Tai yra šeimos su mažais vaikais, nusiminusios, žvilgsniai liūdni. Normalūs žmonės, kurie, bent man, kelia žmogišką liūdesį”, – paklaustas, kokie įspūdžiai po šių kelionių liko, sakė viceministas.

Į Lietuvą jie bus priimti kaip pagalbos prašytojai, gaus statusą Lietuvoje gyventi dvejus metus. Šiam laikui praėjus, bus svarstoma, ar leidimą gyventi Lietuvoje reikia pratęsti.

„Taika ir vaikų ateitis”, – paklaustas, kodėl pabėgėliai turėtų atvykti į Lietuvą, sakė viceministras.

DELFI primena, kad Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja.