Lygiai prieš metus - 2015-ųjų kovą - Lietuva paskelbė pradedanti institucinės globos, tai yra vaikų namų reformą, kurią koordinuoti patikėta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM). Per metus Lietuvoje jau įgyvendinti keli projektai, mažuosius iš vaikų namų perkeliant į bendruomenes.
Tačiau tai nereiškia, kad jie atrado mylinčias nuolatinių globėjų ar įtėvių šeimas: išskaidžius institucines įstaigas, jų globotiniai buvo įkurdinti mažesniuose bendruomeniniuose globos namuose arba socialiniuose butuose.
Labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos vaiko interesų atstovavimo patarėjos Virginijos Pleckevičienės manymu, fizinis vaikų perkėlimas iš vienos pastogės į kitą - kad ir mažesnę, kad ir suteikiantį geresnes buitines sąlygas - nėra pertvarka.
„Tai tėra vaikų gyvenamosios vietos institucijoje pakeitimas. Tačiau esminis suplanuotos reformos tikslas - darbas su vaikų biologinėmis šeimomis siekiant, kad mažieji arba nebūtų imami iš tėvų, arba turėtų kur grįžti, tebėra visiškai įstrigęs. Vos ne kas savaitę Lietuvoje girdime apie rezonansinius įvykius, kuriuose nukenčia vaikai. Po jų kuriamos darbo grupės, bet jos nesusijusios su pertvarka, o tik su skaudžiais momentiniais įvykiais. Vadinasi, ankstesnė sistema veikia kaip veikusi, ir niekas realiai nėra daroma“, - piktinosi ekspertė.
Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 90 vaikų globos namų. Juose gyvena beveik 4 tūkst. vaikų. Pertvarkos organizatoriai žada, kad iki 2020 metų duris pagal planą užvers 27 globos įstaigos.