Vienas jų - 31 metų Telšių gyventojas Žilvinas Šilgalis, ginklu gynęs šeimą ir savo būstą nuo agresyvių paauglių, atremdamas sveikatai, o gal net gyvybei gresiantį užpuolimą. Kitas - devintą dešimtį pradėjęs šiaulietis Povilas Šmočiukas-Petrauskas, buvęs laisvės kovų dalyvis, savigynai skirtu ginklu ryžęsis ginti valstybės nuosavybę nuo vagių.
Netobuli įstatymai
"Nieko nepadarysi, įstatymai netobuli, - LŽ sakė policijos pareigūnas. - Įdomiausia, kad aš, komisaras, turiu du ginklus: vieną - tarnybinį, kitą - savigynai. Tuo atveju, kai galėčiau panaudoti savigynai skirtą, tarnybinio panaudojimas jau būtų nusikaltimas. Gal ir yra atvejų, kad panaudojęs savigynos ginklą žmogus liks nekaltas, tačiau jis turi būti geras teisininkas, sugebantis įvertinti visas aplinkybes ir pasekmes".
"Naudojant savigynos ginklą, būtina atsižvelgti į užpuolimo pobūdį, užpuoliko asmenį ir konkrečias aplinkybes", - teigiama savigynos ginklo panaudojimą reglamentuojančiame teisės akte.
Savigynos ginklų laikymo, nešiojimo ir naudojimo taisyklės sako, kad ginklą galima panaudoti tik tais atvejais, kai užpuolimas kelia pavojų sveikatai ar gyvybei, kai reikia apginti savo nuosavybę, būstą, kitus asmenis.
Telšiškis Ž.Šilgalis, pats gynęsis ir gynęs kitus asmenis savo valdose, atrodytų, nenusižengė nė vienam šių punktų. Niekas nesiryžta prognozuoti, kuo būtų pasibaigęs užpuolimas, jei telšiškis nebūtų turėjęs savigynai skirto ginklo. Galbūt jo žmonai ar draugams būtų tekę gydytis ne po mėnesį, o visą likusį gyvenimą, tačiau Ž.Šilgalis būtų išvengęs baudžiamosios bylos.
Gaudė nusikaltėlį
Paprašytas pakomentuoti minėtą atvejį, Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato komisaras inspektorius Rimas Rukšėnas, kurio žinioje yra visa ginklų įsigijimo ir naudojimo sistema, LŽ sakė: "Man kyla klausimas, kodėl ginklas nebuvo panaudotas iš karto, jei kilo grėsmė sveikatai ar gyvybei".
Galbūt iki to momento Ž.Šilgalis ir bandė įvertinti visas įstatymo numatytas aplinkybes ir pasekmes?
Antrasis - šiauliečio P.Šmočiuko-Petrausko - atvejis R.Rukšėnui abejonių nekelia. "Įstatymuose nieko panašaus nėra numatyta. Visi turi dirbti savo darbą. Nusikaltėlių gaudymas - policijos darbas, jį turi dirbti tam įsteigtos tarnybos. Peržvelgęs numatytus galimus savigynos ginklo panaudojimo atvejus, neradau nė vieno, kurį galėčiau pritaikyti šiam įvykiui", - LŽ sakė pareigūnas.
LŽ rašė apie šiauliečio P.Šmočiuko-Petrausko bandymą padėti sugauti mokyklos valgykloje užkluptus vagis.
Laukdamas atvykstančios policijos, 81 metų buvęs partizanas savigynos ginklu paleido kelis šūvius į nubėgančius, pasak jo, vagis. Suklupusio žmogaus paleista kulka vienam jų pataikė į nugarą. Policija kol kas neįrodė, kad kelis kartus anksčiau teistas vyriškis iš tiesų apvogė valgyklą.
Iš pradžių pagyrę senuką už pagalbą ir pasakę, kad visi žmonės turėtų būti tokie neabejingi ir padėti policijai, vėliau pareigūnai už šią pagalbą jam iškėlė baudžiamąją bylą. "O jeigu būtų pataikyta visai pašaliniam žmogui, kaip tada būtų reagavusi visuomenė?" - retoriškai klausė pareigūnas.
Šiauliečiai ginkluojasi
Šiuo metu ginklus savigynai turi 443 šiauliečiai. Iš jų 297 - pistoletai ir revolveriai, 146 - lygiavamzdžiai šautuvai. Dešimt ginklų yra įsigijusios moterys. Pasak R.Rukšėno, norinčiųjų įsigyti ginklą padaugėjo po "Svainijos" įvykių Panevėžyje. Vėliau pageidaujančiųjų turėti ginklą sumažėjo.
Pernai 12 ginklus turėjusių šiauliečių jų neteko jiems atimti leidimai dėl teistumo, operatyvinės įskaitos, nepristačius reikiamų dokumentų leidimui pratęsti.
Pasak R.Rukšėno, nuo 1994 metų nebuvo atvejo, kai nusikaltimas būtų padarytas savigynos ginklu. Beje, P.Šmočiuko-Petrausko atvejis Šiauliuose irgi vienintelis, kai panaudotas savigynos ginklas. Pareigūnas prisiminė, kai prieš trejus ar ketverius metus per užpuolimą Šiauliuose namų šeimininkų turėtas ginklas savigynai nebuvo panaudotas.
Leisti ar neleisti įsigyti ginklą, kiekvienu atveju sprendžia ne tik Policijos departamentas, bet ir gydytojų komisija. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra patvirtintas 40 ligų sąrašas, kada ginklo išduoti negalima. Niekur neužsimenama ir apie amžiaus cenzą, iki kada žmogus gali turėti ginklą. Pasak taisyklių, 18 metų sulaukęs pilietis gali įsigyti lygiavamzdį šautuvą, o nuo 25erių - pistoletą ar revolverį.
Kur yra būtinosios ginties ribos, apie kurias, panaudojus savigynos ginklą, kalbama pirmiausia. "Jos kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojamos - buvo ar nebuvo peržengtos", - sakė R.Rukšėnas, nepaneigdamas ir to, kad tas analizavimas yra pakankamai subjektyvus dalykas.
Žmonės nesusimąsto
Kasmet į policiją kreipiasi daugiau nei 4 tūkstančiai žmonių, norinčių turėti ginklą savigynai. Per metus nepatenkinama tik apie 100 prašymų. Policijos duomenimis, vien pernai įregistruoti 2299 prašymai įsigyti pistoletus. Beveik toks pats skaičius asmenų savigynai norėjo įsigyti lygiavamzdžius ginklus.
Iš viso Lietuvoje apsiginklavę savigynai skirtais ginklais apie 18 tūkstančių žmonių. Per metus apie 10 žmonių ginklą panaudoja prieš kitą asmenį.
Žmonės dažnai nesusimąsto, jog įsigiję ginklą, gali susidurti su rimta problema. Neadekvačiai sureagavus į kilusį pavojų, kyla grėsmė tapti kaltinamuoju.
Policijos duomenimis, vien pernai legaliai laikomais ginklais buvo padaryti 82 nusikaltimai. Palyginti su 1994 metais, tokių nusikaltimų sumažėjo apie 70 procentų.
Populiariausi pistoletai
Licencijavimo skyriaus darbuotojai nustatė, kad nusikaltimų, padarytų savigynai išduotu ginklu, pradėjo mažėti nuo 1999 metų. Pareigūnai mano, kad tam įtakos turėjo ir dvi ginklų įteisinimo akcijos 1999 ir 2000 metais. Per jas Lietuvos gyventojai įteisino 1967 neteisėtai laikytus šaunamuosius ginklus.
Anot Licencijavimo skyriaus komisaro inspektoriaus Audriaus Čiupalos, populiariausi tarp savigynai išduotų ginklų - pistoletai. Vien Vilniaus apskrityje jų išduota per 2000. Pagal išduotų ginklų skaičių tūkstančiui gyventojų Vilniaus apskritį lenkia Utenos apskritis, kurioje apsiginklavę net 19,7 procento asmenų.
Statistikos duomenimis, daugiausia ginkluojasi kaimo vietovėse ir vienkiemiuose gyvenantys senukai. 250 pistoletų ir 460 lygiavamzdžių šautuvų įsigijo daugiau nei 65 metų sulaukę asmenys.
Sudėtinga procedūra
Pats leidimo gavimas nėra labai paprastas - asmuo turi pateikti medikų pažymą, kad yra psichiškai sveikas. Išduotos pažymos galioja 3 metus. Taip pat tikrinama, ar norintysis gauti ginklą ir kartu su juo gyvenantys asmenys nėra teisti ar kitaip susijęs su nusikalstamu pasauliu.
Be to, žmogus turi išklausyti kursus apie pirmos pagalbos suteikimą sužeistajam, ginklo naudojimą, dalyvauti pratybose (šaudymas šaudykloje). Egzaminai privaloma tvarka laikomi teritoriniuose komisariatuose, kuriuose pareigūnai privalo paaiškinti apie ginklų panaudojimo savigynos atveju taisykles.
Savigynos ginklas naudojamas būtinosios ginties arba būtinojo reikalingumo atvejais, kai iš pradžių nusikaltėlis persėjamas balsu ir paleidžiamas įspėjamasis šūvis į orą. Taip pat, kai tenka atremti užpuolimą, gresiantį sveikatai ar gyvybei, ginant savo nuosavybę, būstą arba kai norima atimti šaunamąjį ginklą.
Leidžiama ginklą naudoti ir tais atvejais, kai ginami kiti asmenys nuo užpuolimo, gresiančio jų sveikatai ar gyvybei, prieš gyvūną, keliantį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei. Savigynos ginklas gali būti panaudotas prireikus iškviesti pagalbą, perspėti ar kitais būtinais atvejais.
Būtina žinoti
Ginklą norintys įsigyti žmonės privalo išsiaiškinti būtinosios ginties ir būtinojo reikalingumo sąvokas.
Baudžiamajame kodekse būtinoji gintis apibrėžiama kaip savęs, kito asmens, nuosavybės, būsto neliečiamybės, kitų teisių, visuomenės ar valstybės interesų nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, gynimas.
Būtinasis reikalingumas siekimas pašalinti pavojų, gresiantį Lietuvos ar visuomenės interesams, to asmens ar kitų piliečių asmenybei ir teisėms, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.
Situacija neapibrėžta
Pasak advokato Valdemaro Bužinsko, Lietuvoje neįmanoma turėti ginklą savigynai, nes jį panaudojęs, gindamas turtą ar gyvybę, bet kuriuo atveju būsi patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Lietuvoje savigynos problema iki šiol neišspręsta. Savigynos ginklų laikymo, nešiojimo ir naudojimo taisyklėse, V.Bužinsko nuomone, turi būti aiškiai su konkrečiais pavyzdžiais išdėstyta, kokiu atveju žmogus gali nuspausti gaiduką. Turi būti apibrėžta, kas yra grėsmė, pasikėsinimas.
"Turėdamas ginklą, išduotą savigynai, žmogus Lietuvoje negali jaustis saugus", - teigia advokatas.