„Mes vėl paliekame landą alternatyvioms šeimoms“
Praėjusią savaitę Seimas, svarstydamas prezidentės Dalios Grybauskaitės sudarytos darbo grupės parengtas pataisas, į projektą vėl įtraukė kritikų dėl homofobijos apraiškų supeiktas nuostatas. Darbo grupė buvo išbraukusi nuostatas, kuriomis draudžiama vaikams skleisti informaciją, propaguojančią homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius. Po šio Seimo sprendimo procedūra grįžo į ankstesnę stadiją – į svarstymą ŠMKK.
Seimo priimtame, bet tik pavasarį turinčiame įsigalioti įstatyme nurodyta, kad vaikams neigiamą poveikį daro informacija, kuria iškreipiami šeimos santykiai, paniekinamos jos vertybės. Darbo grupė pasiūlė šią frazę pakeisti į „kuria niekinamos šeimos vertybės“.
Antradienį komiteto nariams reikėjo apsispręsti, kurią formuluotę pasirinkti: pastarąją ar tą, kurią pateikė konservatorius-krikdemas Česlovas Stankevičius (kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia negu Konstitucijoje įtvirtinta šeimos ir santuokos samprata“). Dauguma komiteto narių pritarė griežtesnei formuluotei.
Posėdyje dalyvavusi Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovė Jolanta Samuolytė priminė, kad Konstitucija apibrėžia tik santuokos, o ne šeimos sampratą. „Šeima, sukurta santuokos pagrindu, nėra vienintelė teisėta“, - pažymėjo ji. Pasak J. Samuolytės, Civilinis kodeksas numato galimybę moteriai ir vyrui įregistruoti partnerystę, tik kol kas dar nepriimtas šią procedūrą reglamentuojantis įstatymas.
Konstitucijoje teigiama, jog šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė įsipareigoja saugo ir globoti ją, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Anot Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkės Editos Žiobienės, yra nepilnų šeimų, kurias sudaro vienišos mamos ar tėčiai su vaikais, ne viena šeima turi įvaikių, kurie gimė iš kitos santuokos. „Taip galime išmušti vertybinį pagrindą šiems vaikams“, - kalbėjo ji.
Savo ruožtu prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė atkreipė dėmesį, jog nors visi sutaria, kad nepilnamečius reikia saugoti, juridiškai vertybes ne visada galima apibrėžti. Užtat teisės aktai numato teisę į privatų gyvenimą, draudimą skatinti diskriminaciją – šios nuostatos yra aiškiai apibrėžtos Konstitucijoje. Be to, teisininkės teigimu, nėra tvirtų įrodymų, kad tokia informacija tikrai daro neigiamą įtaką vaikams.
„Šeimos vertybės suvokiamos subjektyviai“, - antrino komiteto narė, Socialdemoratų frakcijos atstovė Marija Aušrinė Pavilionienė.
„Mes ir vėl siekiame padaryti landą, kad toliau tvarkingai būtų galima propaguoti alternatyvias šeimas, kurias gina punktas, mūsų nenorimas palikti“, - pasipiktino ŠMKK narys konservatorius-krikdemas Mantas Adomėnas, turėdamas omenyje frazę apie homoseksualius santykius.
Informacijos apie lytinius santykius ribojimas nustebino
Keletą minučių posėdyje diskutuota dėl darbo grupės pasiūlymo riboti informacijos, kuria skatinama nepilnamečių seksualinė prievarta ir išnaudojimas, mažamečių lytiniai santykiai, ribojimo. Kai kurių parlamentarų manymu, šioje vietoje reikėtų kalbėti ne apie mažamečių, o apie nepilnamečių lytinius santykius.
Mažamečiais Lietuvoje laikomi vaikai iki 14 metų. Pagal galiojančią teisinę praktiką, šio amžiaus sulaukę paaugliai jau gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti. Tačiau kai kurie parlamentarai pasiūlė nustatyti 16 metų ribą.
Posėdyje dalyvavęs Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto narys Dainius Pūras stebėjosi, kam apskritai šiame įstatyme apie tai kalbėti: „Nesuprantu, kodėl paauglių lytiniai santykiai atsiduria šiame sąraše? Lyg tai būtų kažkas blogo.“
Liberalei Daliai Teišerskytei pradėjus kritikuoti darbo grupės pasiūlymą, M. A. Pavilionienė replikavo, esą jos anūkai jau nuo paauglystės gali domėtis intymiais dalykais. „Mano anūkai yra išauklėti tradicinėje katalikiškoje šeimoje“, - atkirto parlamentarė.
Seimas raginamas laikytis tarptautinių įsipareigojimų
ŠMKK pasiekė žmogaus teises ginančios organizacijos „Human Rights Watch" atstovo Boriso Dittricho, atsakingas už seksualinių mažumų programą, laiškas dėl svarstomo įstatymo. Jį pasirašė dar bemaž 70 asmenų.
B. Dittrichas išreiškė viltį, kad Seimas priims tokį įstatymą, kuris visiškai atitiks Lietuvos įsipareigojimus pagal Europos ir tarptautinius žmogaus teisių dokumentus. Tai esą reiškia, kad įstatyme neturi likti nuostatų, kurios gali būtų panaudotos teisėms, įskaitant bet kurios visuomenės grupės saviraiškos laisvę, apriboti ar sudaryti sąlygas diskriminacijai, įskaitant diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos ar lytinio tapatumo.
„Human Rights Watch" atstovas priminė, kad Lietuva ratifikavo Europos žmogaus teisių ir pamatinių laisvių apsaugos konvenciją. Jis nurodė porą Strasbūro teisme nagrinėtų bylų, susijusių su lytine orientacija ir pliuralizmu demokratinėje visuomenėje. Vienoje byloje prieš Lenkiją nurodyta, kad lesbietės, gėjai, biseksualai ir transseksualai (LGBT) turi teisę į taikias demonstracijas. Ši teisė esą ypač svarbi žmonėms, kurie išreiškia nepopuliarias nuomones ar priklauso mažumoms.
„Šie įsipareigojimai reikalauja, kad Lietuva gerbtų, saugotų ir propaguotų visų žmonių saviraiškos laisvę, nepaisant jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Naujoji pataisa pažeistų teisę į lygybę, įteisindama nepalankią aplinką su valstybės remiama LGBT, įskaitant jaunus žmones, diskriminacija“, - rašoma laiške.
Anot B. Dittricho, pataisa taip pat pažeistų saviraiškos laisvę, kurią ginti Lietuva yra įsipareigojusi tarptautiniu mastu. Žmogaus teisių gynėjai dėl to esą atsidurtų pavojuje. Jauniems žmonėms esą gali būti sunkiau gauti informacijos, kaip saugoti savo sveikatą ir gerovę, be kita ko, apie ŽIV/AIDS.
„Jei Seimas priims šias pataisas, Lietuva taps valstybe, kur įgyvendinami diskriminuojantys ir stigmatizuojantys teisės aktai, nors ji priklauso Europos Sąjungai. Jaunimas nebegalės gauti informacijos, reikalingos saugant savo sveikatą ir priimant esminius sprendimus dėl seksualinių santykių. Žmogaus teisių gynėjai, kurių darbas susijęs su seksualinės orientacijos ir lytinio tapatumo klausimais, nebegalės tikėtis viešumo.“
„Primygtinai raginu jus ginti visų asmenų Lietuvoje, įskaitant nepilnamečius, žmogaus teises, ginti saviraiškos laisvę, įskaitant teisę ieškoti, gauti ir teikti informaciją nediskriminuojant dėl seksualinės orientacijos ar lytinio tapatumo“, - rašoma laiške.