Kaip parodė Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro bei Europos migracijos tinklo (EMT) atlikta studija, Lietuva, turinti griežtai ribojančią imigracijos politiką, yra patraukli buvusio sovietinio regiono ir Azijos šalims.
© Shutterstock nuotr.

Šių šalių piliečiai ieško įvairiausių būdų, kaip gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Vienas iš jų – fiktyvios santuokos su lietuviais. Dažniausiai lietuves tokiais pasiūlymais vilioja užsieniečiai vyrai, tačiau pasitaiko ir lietuvius vyrus „medžiojančių“ moterų.

Fiktyvios santuokos su užsieniečiais populiarėja

Kaip teigia viena iš tyrimo autorių, TMO Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, fiktyvios santuokos su užsieniečiais – nauji reiškiniai Lietuvoje, todėl prevencijos ar kovos su tokiais pažeidimais praktika dar nedidelė, modeliai ar apgaulės būdai nėra išsamiau analizuoti.

Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1500 atvejų, kai užsieniečiai pažeidė atvykimo, buvimo ar gyvenimo Lietuvoje sąlygas ir dėl to turėjo išvykti iš šalies. Per metus apie 2000 užsieniečių į Lietuvos teritoriją neįleidžiami. Nelegalios migracijos kryptys daugelį metų išlieka tos pačios – didžiausi nelegalios migracijos srautai per Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) išorės sieną eina iš Baltarusijos. Dažniausiai per šią sieną neteisėtai į Šengeno erdvę bando patekti Gruzijos, Rusijos Federacijos, Vietnamo, Afganistano, pavieniais atvejais – Azerbaidžano, Irano, Moldovos piliečiai.

Pagrindiniai neteisėtos migracijos būdai irgi tie patys: nelegali migracija per „žaliąją“ valstybės sieną, neteisėtas valstybės sienos kirtimas naudojant suklastotus dokumentus, neturint vizos ir pan.
Pastaraisiais metais naudojami ir kiti neteisėtos migracijos būdai: vizų gavimas apgaulės būdu, fiktyvių įmonių steigimas, fiktyvių santuokų sudarymas siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvoje.

Santuokos „fiktyvumas“ dažniau nustatomas po tam tikro laiko, jau pagyvenus Lietuvoje (dažniausiai keičiant leidimą gyventi). Dažniausiai įtarimų sukelia aplinkybės, kai sutuoktiniai negyvena kartu, netvarko bendro ūkio, nekalba abiem suprantama kalba, pateikia prieštaringus svarbių aplinkybių duomenis, iki santuokos nebuvo susitikę ir bendravo tik internetu, skiriasi jų socialinė padėtis ir amžius.

Kad įvertintų įtarimus, migracijos tarnybų pareigūnai atlieka sutuoktinių apklausas raštu (atskirose patalpose užduodami klausimus apie bendras gyvenimo aplinkybes), o prireikus – patikras vietoje. Taip pat gali būti atliekamos tėvų, kaimynų, draugų, pažįstamų apklausos. Nustačius, kad santuoka fiktyvi, trečiosios šalies piliečiui naikinamas leidimas gyventi. Pati santuoka naikinama vieno iš sutuoktinių arba prokuroro prašymu. Migracijos departamentas nėra įpareigotas kreiptis į prokuratūrą dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, todėl pasitaiko atvejų, kai leidimas gyventi panaikinamas, bet santuoka lieka galioti.

Lietuves graibsto gruzinai, baltarusiai, ukrainiečiai, Anglijoje – pakistaniečiai

Nors įtarimų dėl santuokos fiktyvumo skaičius auga (nuo 18 tikrinimų 2008 m. iki 59 tikrinimų 2011 m.), atsisakymų išduoti leidimus gyventi santuokos pagrindu skaičius išlieka nedidelis (2011 m. buvo atsisakyta išduoti 16 leidimų ir 3 leidimai panaikinti). Ši problema tapo aktualesnė Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės – neretai užsieniečiai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje vertina kaip galimybę patekti į Šengeno erdvę. Todėl ateityje skaičiai gali augti.

Dažniausiai fiktyvios santuokos sudaromos su Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos ir Rusijos piliečiais.
Fiktyvios santuokos pagrindu leidimus gyventi Lietuvoje 2008–2011 m. siekė gauti 16 užsieniečių moterų ir 35 užsieniečiai vyrai.

Per minėtą laikotarpį fiktyvias santuokas Lietuvoje buvo sudarę 10 gruzinų vyrų ir 1 moteris iš Gruzijos, tokį būdą likti Lietuvoje taip pat pasirinko 5 vyrai ir 7 moterys iš Ukrainos, 7 vyrai ir 4 moterys iš Baltarusijos, 2 vyrai ir 3 moterys iš Rusijos, 2 vyrai ir 1 moteris iš Azerbaidžano, po 1 vyrą ir moterį iš Moldovos, po 3 vyrus iš Turkijos ir Pakistano bei 1 armėnas. Skaitlingiausi fiktyvių santuokų atžvilgiu buvo 2010-ieji. Pernai buvo nustatyta tik viena fiktyvi lietuvės ir gruzino santuoka.

Pasak A. Sipavičienės, šis skaičius nemaža dalimi priklauso nuo patikrų intensyvumo. Šiuo metu tokius patikrinimus daugiausiai darė tik Vilnius. „Šioje srityje gali būti pakankamai daug latentiškumo. Mat tikrinamos tik pagrįstų įtarimų sukeliančios santuokos ir tik tuo atveju, jei yra, ką tikrinti, nes „sutuoktinis“ gali būti išvažiavęs į kitą ES šalį (jis turi tokią teisę)“, - teigė pašnekovė.

Migracijos ekspertės teigimu, natūralu, kad daugiausiai fiktyvių santuokų sudaroma su tų šalių piliečiais, kurių Lietuvoje daugiausiai. Be to, svarbu susikalbėti. Šiuo atveju neretai padeda rusų kalba. Pagaliau žmonės iš nepažįstamų šalių kelia lietuviams daugiau įtarimų.

„Kita vertus, Jungtinėje Karalystėje fiksuojama fiktyvių santuokų, kurios sudaromos tarp Lietuvos pilietės ir Pakistano piliečio. 2011 m. tokių įtartinų santuokų šioje šalyje buvo fiksuota net 110. Dažniausiai tokios santuokos sudaromos dėl ekonominės naudos. Užmokestis už tokios santuokos sudarymą gali siekti nuo 2000 iki 20 tūkst. svarų. Taip pat lietuvės populiarios Airijoje“, - pasakojo A. Sipavičienė.

Pasitaiko ir meilės be atsako istorijų

„Kodėl tokios santuokos įvyksta? Atvejai gana įvairūs. Vieni žmonės gauna ekonominę naudą – tokių, manau, daugiausiai, tačiau, aišku, gautų sumų niekas neišduoda. Kiti sutinka iš draugiškumo, gal kažkas iš draugų paprašo padėti žmogui padirbėti Europoje. Lengviau įkalbėti tokiai santuokai moteris. Yra ir vienetinių meilės istorijų. Tiesa, meilė paprastai būna tik vienpusė. Apie galimas pasekmes – kad „sutuoktinis“ gali prisidirbti ir po to košę teks srėbti abiem, dažnai nepagalvojama, o už fiktyvią santuoką iki 2011 jokių bausmių nebuvo. Užsieniečiui vienintelė galima bausmė – 5 metus draudimas atvykti į Lietuvą. Tad kodėl nepabandžius?“ - pasakojo A. Sipavičienė.

Kita vertus, šeimos ryšiai su Lietuvos piliečiu garantuoja, kad užsienietis galės išgyventi Lietuvoje 5 metus ir gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Kitais atvejais teisėtai būti Lietuvoje 5 metus yra gana sudėtinga: leidimai dirbti išduodami tik 2 metams; jeigu steigiamos įmonės, nėra garantijos, kad įmonė nebankrutuos. Pavyzdžiui, buvo išaiškintas atvejis, kai Baltarusijos tolimųjų reisų vairuotojas sudarė santuoką su Lietuvos piliete. Kartu jie negyvena. Jis didžiąją laiko dalį būna komandiruotėse, tačiau vedybos jam suteikia teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje. Moteris gauna papildomų pajamų.

Kitas atvejis: Kinijos pilietis sudarė santuoką su 19 metų vyresne lietuve ir tuo pagrindu gavo laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Tik po 3 metų, kilus įtarimams, kad sutuoktiniai kartu negyvena, buvo atlikta sutuoktinių apklausa. Padaryta išvada, kad sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, materialiai vienas kito neremia ir neišlaiko, santuoka sudaryta tik dėl akių. Todėl buvo priimtas sprendimas leidimo laikinai gyventi Lietuvoje neišduoti. Tačiau dar 4 metus, kol vyko apeliacijos procesas, Kinijos pilietis gyveno Lietuvoje.

Lietuvos gyventojui už pagalbą neteisėtu būdu užsieniečiui gauti dokumentą, patvirtinantį teisę būti arba gyventi Lietuvoje, šiuo metu numatyta bauda nuo 250 iki 1000 litų. Tačiau net ir įtarus, kad santuoka fiktyvi, galimas ilgas apeliacinis procesas, trunkantis net metus, ir tai leidžia migrantams pasilikti Lietuvoje, o neretai ir išvykti į kitą ES šalį. Be to, užsieniečiai pradeda naudotis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įtvirtintomis garantijomis dėl šeimos gyvenimo išsaugojimo. Todėl valstybės institucijoms daug sudėtingiau įrodyti, kad užsieniečio išsiuntimas yra svarbesnis gėris visuomenei nei užsieniečio teisė į šeimos susijungimą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Meilės V. Putinui kaina: už pinigus gali parduoti ne tik tėvynę, bet ir visą Europą? (151)

„Putino samdinys“, „apmokamas Putino tarnas“, „Kremliaus lobistas“ – taip buvusį...

Suskaičiavo algų didėjimą: kam pasisekė labiausiai? (162)

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies...

V. Matijošaitis: per ateinančius porą metų neatpažįstamai pasikeis visos centrinės Kauno gatvės

Dalies medžių, kurie yra sergantys ir pažeisti, pakeitimas bus neišvengiamas, sako Kauno meras...

A. Juškevičiui – bilietas į Europos čempionatą, L. Lekavičiui – du mėnesiai be krepšinio (1)

Negailestingą diagnozę išgirdęs Lukas Lekavičius ketvirtadienio rytą galėjo šiek tiek...

V. Laučius. Kauno medžių apokalipsė (276)

Saugoti senus medžius reikia, labai gerai, kad žmonės juos bando ginti, bet stebina viena...

Kruopių miestelyje rastas sidabrinių litų lobis (16)

Akmenės rajone darbininkai aptiko lobį – iš žemės iškasė apie pusšimtį tarpukario litų...

Lietuvė iki šiol sapnuoja Etiopijos moterų klyksmus: tai, ką pamatai čia, smegenys atsisako suprasti (5)

„Tai unikali šalis, daugiau tokių nėra likę, - apie paslaptingąją Etiopiją sako „Boutique...

Pilvo pūtimas – ne tik prastos mitybos išdavikas: kokias ligas išduoda dujų kaupimasis

Skausmingas pilvo raižymas, spaudimas ir vis išeinančios dujos – nemalonūs pojūčiai, kurių...

Pietų pertrauka armėniškame restorane: užteko ir trijų šašlykų (7)

Vieni iš smagiausių pietų pertraukos atradimų būna tada, kai prieš vykdama nieko pernelyg daug...

Didžiausias išduotų paskolų būstui augimas – jau nebe sostinėje (8)

Keletą pastarųjų metų Vilniuje stebėtas būsto finansavimo rinkos aktyvumas išplito ir į kitus...