VSD vadovas Gediminas Grina, pristatydamas šią apžvalgą, sulaukė ir klausimų apie VSD siejimą su Garliavos įvykiais. Saugumo vadas nesusilaikė nepašmaikštavęs, kad Garliava, priešingai kai kuri skleidžiamai nuomonei, nėra „VSD būstinė“.
Užsienio žinybos taikosi į tautines mažumas ir finansuoja žiniasklaidą
VSD tinklalapyje paskelbtame dokumente nurodoma, jog užsienio valstybės suinteresuotos Lietuvos piliečių skaldymu, kiršinimu. Šis skirsnis apžvalgoje iliustruojamas Kovo 11-osios eitynių bei Algirdo Paleckio ir jo „frontininkų“ nuotraukomis.
Kaip vieną priemonių, per kurias siekiama minėtų tikslų, VSD įvardija ir užsienio valstybėms lojalias žiniasklaidos priemones bei visuomenininkus. Tiesa, konkrečių visuomenės informavimo priemonių ar visuomeninių organizacijų saugumiečiai neįvardija.
„Vienas pagrindinių užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų, kurių veikla neatitinka Lietuvos nacionalinių interesų, tikslų – siekti, kad Lietuvoje būtų nestabili socialinė, politinė, ekonominė padėtis. Išnaudojant šalies gyventojų, ypač tam tikrų etninių ir socialinių grupių, nesaugumo jausmą bei eskaluojant konfliktus galinčias pakurstyti temas per užsienio šalims lojalius žiniasklaidos kanalus bei nevyriausybines organizacijas, yra siekiama: konsoliduoti tautines mažumas, skatinant jų lojalumą trečiosioms šalims bei mažinant jų integraciją į Lietuvos visuomenę; formuoti nuomonę apie Lietuvos energetinės priklausomybės nuo trečiųjų šalių neišvengiamumą; kurstyti etninę, religinę, politinę nesantaiką; įgyvendinti Lietuvai priešišką istorijos politiką; kurti ir skatinti nepasitikėjimą Lietuvos demokratine politine sistema; diskredituoti Lietuvos užsienio bei vidaus politiką ir skatinti visuomenės priešiškumą NATO bei ES; gerinti nedemokratiškų šalių įvaizdį, remti jų vykdomą“, - rašoma dokumente.
Anot VSD, ši Lietuvos interesams žalinga veikla koordinuojama per užsienio valstybių diplomatines atstovybes. Konkrečių valstybių VSD taip pat nenurodo.
„Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms nepalankaus informacinio fono strategais laikytini trečiųjų šalių užsienio politiką formuojantys subjektai bei su jais susiję mokslo tyrimų centrai, nevyriausybinės organizacijos, informacinės agentūros. Į šį procesą įsitraukia ir užsienio šalių žvalgybos bei saugumo tarnybos. Informacines kampanijas už atlygį vykdo kai kurios Lietuvoje veikiančios žiniasklaidos priemonės, nevyriausybinės organizacijos ir judėjimai. Šių vykdytojų veikla koordinuojama per Lietuvoje veikiančias užsienio valstybių ambasadas“, - nurodo saugumiečiai.
Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje VSD generalinis direktorius Gediminas Grina bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas ir šio komiteto narys Vytautas Bogušis trumpai pristatė šias VSD įžvalgas.
A. Anušausko teigimu, kai susiduriama su spaudimu dėl strateginių energetikos projektų, tai patiria netgi Lietuvos verslininkai, dirbantys suinteresuotose valstybėse. „Tai yra realybė, kuri iš dalies atspindėta šitoje ataskaitoje“, - sakė politikas.
Nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos priemonių, kurios dalyvauja kenkėjiškoje veikloje, jis neatskleidė. „Manau, tie žmonės save atpažins. Jie puikiai žino, ką daro“, - pridūrė A. Anušauskas.
Pasak jo, yra užfiksuoti atvejai, kai žiniasklaidos priemonės gavo atlygį už valstybei nenaudingos informacijos platinimą, tačiau tai atskleisti draudžia įstatymas.
G. Grina, paklaustas ar dokumente esančiose nuotraukose matomi veikėjai priklauso galimai užsienio žinybų finansuojamoms organizacijoms, kiek suglumo. „Geras klausimas“, - sakė VSD vadovas.
Vis dėlto jis nurodė, jog visuomenės nuotaikos gali būti išnaudojamos kenkėjiškiems tikslams.
„Žmonės galbūt iš patriotinių sumetimų eitynes daro, dar kažką daro. Bet kita pusė išnaudoja tai savo tikslui“, - aptakiai atsakė VSD vadovas.
Jis taip pat nenurodė, kokių valstybių žinybos Lietuvoje veikia aktyviausiai. Esą tai yra įslaptinta informacija.
A. Anušauskas užsiminė, kad kalbama apie „trečiąsias šalis“, nepriklausančias Europos Sąjungai. Konkrečiai jis paminėjo Baltarusiją ir Rusiją.
Anot politiko, finansavimas už valstybei nepalankios informacijos sklaidą vykdomas pasinaudojant Lietuvos įstatymų suteikiamomis galimybėmis, ir šių pinigų neteisėtos kilmės įrodymų teisėsauga nerado.
Konkreti informacija, anot jo, yra įslaptinta. Politiko žodžiais, yra „ne vienas“ asmuo, įspėtas dėl kenkėjiškos veiklos.
A. Anušausko žodžiais, sutarta, kad dalis informacijos apie VSD veiklą turi būti paviešinta, tačiau visa saugumiečių veikla, žinoma, yra kur kas platesnė, nei nušviečiama apžvalgoje.
G. Grinos teigimu, šis dokumentas – „savotiškas langas“ visuomenei susipažinti su VSD veikla.
Apžvalgoje jis teigė norintis akcentuoti keletą pastebėjimų. VSD vadovas išskyrė valstybės interesams kenkiančias užsienio žvalgybų veiklas, taip pat – kenkimas energetinio suverenumo interesams bei mėginimai pažeisti valstybės paslapčių apsaugos kontrolę.
VSD siejimas su Garliavos istorija – sąmoninga provokacija?
Paklaustas, ar VSD minėjimas Garliavos istorijoje, CŽV kalėjimų tyrime ir kituose skandaluose gali būti sąmoninga veikla prieš saugumą, G. Grina tokios galimybės neatmetė.
„ir taip, ir ne. Manyčiau, kad yra ir sąmoningos veiklos. Ir yra veiklos tiesiog iš nesupratimo. (...) Dėl Garliavos – pirmas dalykas: tai VSD su Garliava nieko bendra neturi. Nors kai kurie mano, kad Garliava yra VSD būstinė“, - ironizavo VSD generalinis direktorius.
Anot jo, užsienio valstybių interesams galima panaudoti kone bet ką.
Neringos Venckienės šalininkų mitinguose buvo mosuojama ne vienu plakatu su užrašais „VSD = KGB“ ir pan. Analogiški šūkiai mirgėjo ir mitinguose, kuriuose protestuota prieš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atleidimą.
Per metus VSD sekė 35,6 tūkst. skambučių ir SMS žinučių
VSD generalinis direktorius teigė, jog telefoninių pokalbių pasiklausymas bei internetinės erdvės kontrolė – ne paslaptis.
„Niekas nebando neigti, kad taip yra pažeidžiamos žmogaus teisės. Taip, jos yra pažeidžiamos. Bet valstybės vardan“, - sakė G. Grina, pažymėdamas, jog visi sekimo veiksmai atliekami tik su teismo leidimu.
VSD apžvalgoje pateikiama ir išsami tokios saugumiečių veiklos statistika.
| Operatyvinės veiklos subjektų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės užduotys 2011 m. | |
| Įvykdyta užduočių (iš viso): | 59037 |
| Iš jų telefoninių pokalbių ir SMS turinio kontrolės | 35603 |
| Iš jų internetu perduodamos informacijos kontrolės | 412 |
| Iš jų informacijos gavimo apie buvusius elektroninių ryšių įvykius | 5119 |
| Iš jų informacijos gavimo apie abonentų telefono numerius, tinklo galinius įrenginius ar jų priklausomybę | 17903 |
A. Anušauskas pridūrė, kad sekami tik tie asmenys, dėl kurių esama pagrįstų įtarimų, kad jų veikla gali kenkti valstybės interesams.
G. Grinos teigimu, pokalbių pasiklausymas – joks malonumas. Esą tai sunkus darbas, galintis vykti kone visą parą.