Beje, liepą atliktų vandens tyrimų rezultatai buvo geresni nei birželį: birželį trumpalaikė tarša nustatyta 5,3 proc., o liepą - 3,6 proc. tirtų maudyklų.
Informacijos apie maudyklų vandens kokybę liepos antroje pusėje nėra gauta iš Klaipėdos miesto ir Marijampolės rajono, kadangi mėginius tyrimams buvo numatyta paimti tik liepos 30 d.
Pajūryje tiek Klaipėdos, tiek Palangos, tiek Neringos paplūdimiuose vandens kokybė atitiko higienos reikalavimus.
Visose tirtose ežerų, tvenkinių, upių maudyklose vandens kokybė taip pat atitiko mikrobiologinių parametrų reikalavimus, tačiau Kauno marių I ir Kauno marių II paplūdimių maudyklose prasidėjo vandens žydėjimas, o Kupiškio Lėvens upės ir Rokiškio ežero maudyklose nustatytas padidėjęs vandens drumstumas.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 92:2007 reikalavimus, išplitus melsvadumbliams ir nustačius arba darant prielaidą apie sveikatai keliamą grėsmę, institucija, atsakinga už paplūdimio administravimą, turi apie sveikatai kilusią grėsmę nedelsdama informuoti visuomenę paplūdimio vietoje ir visomis komunikacijos priemonėmis bei laikinai uždrausti maudytis, kol grėsmė išnyks.
Tiriant vandens kokybę rekreacijai skirtose zonose, rastas didesnis, nei leidžiama higienos normoje, žarninių lazdelių ir/ar žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius vandenyje Raseinių rajone Dubysos upėje ties Partikais.
Rekreacijai skirtose zonose vandens kokybė liepą buvo prastesnė nei birželį: birželį trumpalaikė tarša nustatyta 7,2 proc. rekreacijai skirtų zonų vandenyje, liepą - 10 proc.