Sausio 14 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Dėl suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimo. Jame numatoma, kad drausminę nuobaudą turintys, pavyzdžiui, į karcerį uždaryti arba į kamerų tipo patalpas perkelti nepilnamečiai nebegali lankyti mokyklos – su jais nutraukiama mokymo sutartis. Kadangi pagal Konstituciją mokslas iki 16 metų yra privalomas, tai galioja vyresniems nei 16 metų asmenims.

Kitas nutarimo punktas numato, kad jei pamokos be pateisinamos priežasties nelankomos tris ir daugiau dienų per mėnesį, toks asmuo šalinamas iš mokymo įstaigos. Pašalinti asmenys į mokyklą gali grįžti ne anksčiau kaip po metų.

Kitaip tariant, į įkalinimo įstaigas patekę asmenys už nusižengimus netenka galimybės mokytis, įgyti brandos atestatą ar profesiją. Tai apsunkina jų vėlesnes galimybes pasitaisyti ir integruotis į visuomenę.

Pagal Bausmių vykdymo kodeksą, institucijos siekia asmenį perauklėti, kad išėjęs į laisvę šis toliau nenusižengtų. Kyla klausimas, ar drausimas lankyti mokyklą prisideda prie perauklėjimo.

Taip pat kyla klausimų, ar Vyriausybės nutarimas neprieštarauja Švietimo įstatymo 59 str.,
sakančiam, kad „už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme“. Tačiau Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme 49 str 3 dalyje šalinimas iš mokyklos kaip drausminė nuobauda nenumatytas.

Ministerija: taip motyvuojame ir drausminame

Teisingumo ministerija savo atsakyme DELFI teigia, kad vyresnių nei 16 metų asmenų šalinimas iš mokyklos ir profesinio mokymo įstaigos yra numatytas dėl dviejų pagrindinių priežasčių.

„Visų pirma tai – motyvuojanti ir drausminanti priemonė: žinodami gresiančias nederamo elgesio pasekmes, moksleiviai elgiasi drausmingiau, atsižvelgia į pedagogų pastabas bei prašymus“, – teigia ministerija.

Ministerija aiškina, kad moksleivio šalinamas dėl sistemingo pamokų nelankymo yra tik kraštutinė priemonė. Esą pastebėjus, kad mokinys vengia lankytis pamokose, specialistai kalbasi su juo, aiškinasi tokio elgesio priežastis, motyvuoja, akcentuoja mokymosi privalumus – tiek asmenybės raidai, tiek svarstant lyginio paleidimo klausimą. Ministerijos teigimu, dėl pamokų nelankymo šįmet nei iš Kauno „Aitvaro“ mokyklos, nei iš Kauno mechanikos mokyklos nuteistųjų pašalinta nebuvo – pakako drausminančiųjų pokalbių.

Tačiau už „labai šiurkščius“ ar „sistemingus drausmės pažeidimus“ šįmet galimybės mokytis neteko jau 12 asmenų. Šįmet nutrauktos sutartys su 1 suimtuoju ir 9 nuteistaisiais iš Kauno ,,Aitvaro“ mokyklos, dar 2 asmenys neteko galimybės mokytis Kauno mechanikos mokykloje.

„Norime pabrėžti, kad kiekvieną atvejį atsakingai įvertina iš kompetentingų specialistų sudaryta įkalinimo įstaigos Drausmės komisija“, – sakoma Teisingumo ministerijos atsakyme.

VU docentui sumanymas „sunkiai suprantamas“

„Švelniai tariant, toks sprendimas keistas. Nes tai yra įstaiga, kuri turėtų siekti, kad į laisvę išėjęs žmogus galėtų savarankiškai gyventi, o savarankiškam gyvenimui mokslas labai svarbus. Man tai sunkiai suprantama“, – Vyriausybės nutarimą komentuoja Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas Gintautas Sakalauskas.

Gintautas Sakalauskas
Jam taip pat kyla klausimų, kiek tai suderinama su Vaiko teisių konvencija bei tarptautinėmis rekomendacijomis, pagal kurias visomis priemonėmis turi būti siekiama, kad žmogus įgytų gebėjimų, žinių, kurios leistų savarankiškai gyventi laisvėje.

„Jei draudimas eiti į mokyklą numatomas kaip nuobauda, labai keista. (…) Taip galbūt išsprendžiama problema mokytojui ar mokyklai, bet visuomenei problemų tik padaugėja, klausimas, kas po to. Tikimybė, kad žmogus, kuriam kartą buvo uždrausta mokytis, išėjęs į laisvę vėl pradės mokytis, dar labiau sumažėja. Tai sunkiai suvokiami dalykai“, – sakė G. Sakalauskas.

Jo nuomone, tai yra lengvas problemos sprendimo būdas, kuris labai neperspektyvus. VU docento manymu, tokių nuobaudų neturėtų būti, nes nuobauda gali būti skiriama už su mokymusi nesusijusį pažeidimą.

E. Žiobienė: turime siekti, kad jaunuoliai mokytųsi

Ši tema puikiai žinoma vaiko teisių apsaugos kontrolierei Editai Žiobienei. Pasak jos, čia susikerta požiūriai apie mokslą iki 16 ir 18 metų.

Viena vertus, pastebi kontrolierė, mūsų Konstitucija nustato privalomą mokslą iki 16 metų. Nuo to amžiaus jaunas žmogus renkasi pats, ar nori tęsti mokslus.

„Aišku, tokiame amžiuje trys praleistos dienos be priežasčių yra pakankamai nemažai, mes turime juos motyvuoti, kad lankytų, eitų kaip į darbą. Štai Latvijoje mokslas privalomas iki 18-os, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas ne kartą yra pasakęs, turime daugiau dėti pastangų, kad jaunuoliai mokytųsi iki 18 metų, ypač svarbu profesinis ugdymas, tos pastangos tik drausminėmis nuobaudomis neturėtų būti įtvirtintos“, – kalbėjo E. Žiobienė.

Edita Žiobienė
Kontrolierės teigimu, vaiko interesai turi būti užtikrinti ir jeigu jam pačiam trūksta motyvacijos, jį reikia dar labiau motyvuoti bei stengtis integruoti. „Mes suprantame ir Kalėjimų departamento poziciją – nesimoko, prisirašo, nelanko, nenori, tačiau, iš kitos pusės, reikia stengtis juos grąžinti, jie gal nėra girdėję apie tokį gyvenimo kelią“, – sakė E. Žiobienė.