Suimtas kaltinamasis pasisamdė Vilniuje praktikuojantį advokatą Vytautą Savčiuką, kuris dabar atstovauja jo interesams, iki tol jį gynė valstybės skirtas advokatas.

„Jis neprisipažįsta, tik teigia, kad kaip kariškis vykdė įsakymą. Jo tankas faktiškai nieko nekliudė - nei žmonių, nei automobilių. Buvo trys pabūklo šūviai, bet taikytojas buvo būrio vadas. Aš jo veiksmuose nematau nusikaltimo - koks čia nusikaltimas važiuoti tanku? Dabar jam inkriminuoja, kad buvo D.Jazovo ir B.Pugo bendrininkas“, - BNS sakė advokatas V.Savčiukas.

Borisas Pugo 1991 metais ėjo tuometinės SSRS vidaus reikalų ministro pareigas, o Dmitrijus Jazovas - gynybos ministras.

Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime laikomas J.Melas skundo dėl suėmimo nerašė, nes jo advokato manymu, rašyti skundą netikslinga.

„Pažįstamų neturi, gyvenamosios vietos neturi, kas jį paleis? Jis supranta, kad du mėnesius čia teks pasėdėti“, - sakė A.Melo advokatas. Gynėjo teigimu, jo klientas kameroje laikomas su kitu suimtuoju, gauna vaistus. Kameros kaimyno pasiprašė manydamas, kad tai padės išgyventi, nes bijo likti be pagalbos ištikus priepuoliui - Rusijos pilietis serga cukriniu diabetu.

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius žurnalistams yra sakęs, kad 1968 metais gimęs vyras dalyvavo 1991 metais sovietams šturmuojant Televizijos bokštą. Įtariamasis tuo metu tarnavo Šiaurės miestelyje.

Įtariamasis kovo 12-osios vakarą buvo sulaikytas Panemunės pasienio kontrolės punkte su Rusijos Karaliaučiaus kraštu. Suėmimas jam buvo paskirtas už akių dar 2013 metais, kovo 14 dieną teismas nustatė tik terminą.

Vilniuje per 1991 metų žiemos įvykius tarnavęs karininkas šiuo metu jau yra išėjęs į atsargą, sakė prokuroras.

Įtariamas kaltinamas dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos.

Ikiteisminiame tyrime įtariamaisiais pripažinti 79 Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, jų atžvilgiu yra išduoti Europos arešto orderiai.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, šimtai buvo sužeisti.