Gėjų ir lesbiečių nepažįstantys lietuviai savo homoseksualių vaikų neatsižadėtų

 (226)
Lietuvos gyventojai nepakantūs homoseksualams, tačiau gėjų ar lesbiečių savo aplinkoje pažįsta tik apie 10 proc., dar tiek pat įtaria tokių žinantys. Visgi homofobiškos lietuvių nuostatos keistųsi susidūrus su savo vaiko homoseksualumu – apie 40 proc. bandytų tai suprasti, o per 11 proc. bandytų vaiko seksualinę situaciją keisti. Savo atžalos dėl homoseksualumo atsižadėtų tik 0,9 proc. Lietuvos gyventojų.
Gėjų ir lesbiečių nepažįstantys lietuviai savo homoseksualių vaikų neatsižadėtų
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Tokie duomenys gauti DELFI užsakymu bendrovei „Spinter tyrimai“ balandžio mėnesį atlikus viešosios nuomonės apklausą.

Etninių tyrimų instituto mokslinė darbuotoja Vilana Pilinkaitė-Sotirovič atkreipia dėmesį, kad daug žmonių homoseksualių asmenų nepažįsta, tačiau nepakantumas jiems labai didelis. Pasak pirmųjų homoseksualų eitynių Lietuvoje „Baltic Pride“ organizatoriaus Vytauto Valentinavičiaus, tik maža dalis homoseksualų apie savo lytinę orientaciją pasako šeimos nariams, bendradarbiams ar draugams vien todėl, kad baiminasi būti atstumti, pajuokti, bijo užgauliojimų ar smurto. V. Valentinavičiaus nuomone, ir žinomi visuomenės veikėjai galėtų būti atviresni bei nesislapstyti po „amžinojo jaunikio“ skraiste.

Homoseksualaus vaiko neatsižadėtų

Savo aplinkoje pažįstantys gėjų ar lesbiečių nurodė per 10 proc. respondentų. 6,2 proc. sakė pažįstantys keletą, 4,2 proc. – vieną homoseksualą. 10,2 proc. apklaustųjų teigė įtariantys, kad savo aplinkoje pažįsta homoseksualų. 76 proc. respondentų tokių asmenų nepažįsta visai.

Ar savo aplinkoje pažįstate homoseksualų? (proc.)

Taip, keletą

6,2

Taip, vieną

4,2

Įtariu, kad pažįstu

10,2

Ne, nepažįstu

76,0

Nežino/ neatsakė

3,4

Iš viso:

100

Pažįstamų seksualinių mažumų atstovų skaičius labiausiai priklauso nuo respondento amžiaus – jauniausio amžiaus (18-25m.) respondentai dažniau nurodė pažįstantys vieną ar keletą gėjų bei lesbiečių, tuo tarpu vyriausiose amžiaus grupėse (nuo 45 m.) dominuoja atsakymas „nepažįstu nė vieno“.

Dauguma apklaustųjų, sužinoję, kad jų vaikas homoseksualus, būtų gailestingi. 22,5 proc. nurodė, kad bandytų vaiką suprasti, 19,1 proc. jį priimtų tokį, koks yra. 11,7 proc. respondentų bandytų homoseksualią vaiko seksualinę orientaciją pakeisti, per 5 proc. nieko nedarytų, tačiau santykiuose atsirastų „šaltukas“. Kad atsižadėtų homoseksualaus vaiko, nurodė 0,9 proc. apklaustųjų. 17,4 proc. respondentų teigė neįsivaizduojantys, kaip tokioje situacijoje elgtųsi.

Ką darytumėte, jei sužinotumėte, kad Jūsų vaikas yra homoseksualus? (proc.)

Bandyčiau suprasti

22,5

Priimčiau tokį, koks yra

19,1

Bandyčiau pakeisti

11,7

Nieko nedaryčiau, tačiau santykiuose atsirastų „šaltukas"

5,3

Atsižadėčiau

0,9

Neturiu vaikų

23,1

Nežinau, neįsivaizduoju

17,4

Iš viso:

100

Vidutinio amžiaus, vidutinių pajamų atstovai dažniau rinkosi atsakymą „bandyčiau suprasti“. Jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų respondentai dažniau rinkosi atsakymą „priimčiau tokį, koks yra“. Bandančių pakeisti seksualinę orientaciją daugiau būtų tarp vyresnio amžiaus, rajonų centrų gyventojų. Atsakymą „nieko nedaryčiau, tačiau santykiuose atsirastų šaltukas“ dažniau rinkosi 45-55 m. amžiaus, kaimo gyventojai.

Mokslininkė: homoseksualai neatsiskleidžia, nes bijo tapti patyčių objektu

Vilana Pilinkaitė-Sotirovič
Vilana Pilinkaitė-Sotirovič
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

„Manęs apklausos rezultatai tikrai nenustebino. Pas mus iš tiesų daug žmonių, kurie homoseksualių asmenų nepažįsta, tačiau nepakantumas jiems labai didelis. Tai turbūt ir dėl to, kad trūksta ir asmeninių pažinčių, kontaktų“, – apklausos rezultatus DELFI komentavo Etninių tyrimų instituto mokslinė darbuotoja V. Pilinkaitė-Sotirovič.

Pasak mokslininkės, kai tokių pažinčių stinga, nuomonė susidaroma iš viešojoje erdvėje egzistuojančių neigiamų nuostatų.

Etninių tyrimų institutas nuo 2005 m. atlieka gyventojų nuostatų tyrimus. V. Pilinkaitė-Sotirovič pastebi, kad nuostatos apie homoseksualius asmenis šiek tiek kinta – apie juos žmonės atsiliepia šiek tiek palankiau. Štai 2010 m. per 60 proc. nenorėjo homoseksualams išnuomoti būsto, gyventi kaimynystėje, dirbti vienoje darbovietėje. 2011 m. požiūris kiek suminkštėjo.

„Tačiau vistiek žiūrint į visuomenei nepalankiausias grupes, hierarchija nesikeičia: visuomenė nenori artimai bendrauti su romais, iš įkalinimo įstaigų grįžtančiais žmonėmis ir homoseksualiais žmonėmis. Ši trijų grupių hierarchija praktiškai išlieka nekintanti. Tai rodo nepalankų visuomenės, paprastų žmonių požiūrį į homoseksualius asmenis“, – kalbėjo V. Pilinkaitė-Sotirovič.

Praėjusiais metais atliktas reprezentatyvus aukštųjų mokyklų tyrimas parodė, kad aukštosiose labiausiai paplitusios patyčios dėl lyties ir seksualinės orientacijos. „Dėl to žmonės ir bijo išsakyti, kas jie yra – neaišku, kokių reakcijų sulauks. Kas nori būti patyčių objektu? Niekas nenori būti“, – kalbėjo mokslininkė.

Jos manymu, visuomenei reikia daugiau švietimo, viešų akcijų. Šviesti visuomenę turėtų ir žiniasklaida. V. Pilinkaitės–Sotirovič teigimu, turi būti nepakantumas aukštų pareigūnų viešojoje erdvėje išsakomoms homofobinėms nuomonėms. „Jeigu politikai išsako labai aiškias homofobines nuostatas, nuomones, jos turi susilaukti sankcijų. O dabar pas mus egzistuoja dvigubi standartai: vieniems galima drąsiai ir viešai sakyti, už tai jokių sankcijų nebūna, tai palaikoma, tam nestabdomas kelias“, – dėstė Etninių tyrimų instituto mokslinė darbuotoja.

V.Valentinavičius: ir žinomi visuomenės veikėjai galėtų nesislapstyti po „amžinojo jaunikio“ skraiste

Vytautas Valentinavičius
Vytautas Valentinavičius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Labiausiai mane nudžiugino rezultatai, susiję su tėvų požiūriu į homoseksualų vaiką. Tik 0,9 proc. atsakiusiųjų apskritai atsižadėtų, o 41,6 proc. dalyvavusiųjų apklausoje bandytų suprasti savo atžalą, priimti tokį, koks jis yra. Manau, šie rezultatai rodo didėjantį suvokimą, kad homoseksualumas yra įprastas seksualumas, lytinė orientacija, dėl kurios šeimoje neturėtų kilti nesusipratimų“, – sako Lietuvos gėjų lygos (LGL) valdybos narys, pirmųjų homoseksualų eitynių Lietuvoje „Baltic Pride“ organizatorius V. Valentinavičius.

Kita vertus jis teigia suvokiantis, kad tokios šeimos ankščiau ar vėliau susidurs su situacijomis, kai vaiko seksualumą aptarinės giminės, artimieji, o apie jų „neįprastą“ atžalą sklandys gandai. Vakarų šalyse tokios šeimos sulaukia paramos iš bendruomenės socialinių darbuotojų, mokyklos psichologų. V. Valentinavičiaus teigimu, Lietuvos švietimo sistema negailestinga – palieka vaiką nuošalyje.

„Mokykla pavojinga – ten pirma meilė, nusivylimai. O dar prisiminkime, kad homoseksualus vaikas įsimyli tos pačios lyties atstovą, o savo meilę išreikšti bijo dėl visiems suprantamos priežasties – patyčių, smurto. Šie rezultatai skatina ir toliau viešumoje gvildenti homoseksualumo klausimus, kad kuo mažiau liktų abejonių ir neatsakytų klausimų, o informacija būtų pasiekiama laiku“, – sakė pašnekovas.

V. Valentinavičius teigė labiausiai nerimaujantis dėl tų tėvų, kurie mėgintų keisti savo dukterį ar sūnų. „Manau, kad tokie badymai turėtų neigiamos įtakos tolimesniam vaiko vystymuisi, jo brandai, santykiams su artimaisiais, bendraamžiais. Dažnai tokie mėginimai „perauklėti vaiką” baigiasi krize šeimoje, vaiko uždarumu, savęs žalojimu, o, galbūt, ir vaiko savižudybe, – kalbėjo V. Valentinavičius. Jis atkreipė dėmesį, kad itin daug dalyvavusių apklausoje teigia nežinantys, kaip elgtųsi su homoseksualiu vaiku. Tai esą parodo, kad šeimoms trūksta informacijos apie vaiko lytiškumą, lytinį tapatumą.

LGL valdybos narys atkreipia dėmesį ir į tai, kad patys homoseksualai kartais turi perdėm didelių, galbūt nepagrįstų, nepamatuotų baimių dėl savo atsiskleidimo. „Esu įsitikinęs, kad daug žinomų visuomenės veikėjų galėtų ir turėtų būti atviresni su savo gerbėjais, nesislapstyti po „amžinojo jaunikio“ skraiste ir nesinaudoti „santuoka“ kaip išgyvenimo strategija. Taip pat daugelis kitų homoseksualų galėtų būti atviresni sau ir artimiesiems. Manau, tik tada visuomenė turės galimybę pažinti homoseksualų bendruomenę, atpažinti joje savo draugą, draugę, sesę ar brolį“, – sakė V. Valentinavičius.

Jo teigimu, tik nedidelė dalis homoseksualų apie savo lytinę orientaciją pasako šeimos nariams, bendradarbiams ar draugams vien todėl, kad baiminasi būti atstumti, pajuokti, bijo užgauliojimų, smurto.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų balandžio 16-23 dienomis dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Lietuvoje užuovėją radusi ukrainietė: tai kultūringa, neturtinga ir labai tuštėjanti šalis (142)

Ieškoti saugaus prieglobsčio į Lietuvą atvykusi ukrainietė savo ateitį kuria Panevėžyje.

Klaipėdoje – šventė: įžiebė ir Kalėdų eglę, ir magišką sniego rutulį (73)

Klaipėda savo pagrindine miesto Kalėdų egle ir kitais šventiniais akcentais šiemet siekė tapti itin išskirtine. Šeštadienio vakarą Kalėdų senelis stebuklingais žodžiais įžiebė gyvą Kalėdų eglę bei greta jos sumontuotą milžinišką sniego rutulį. Gausiai susirinkę klaipėdiečiai neslėpė susižavėjimo, nes nieko panašaus uostamiestyje dar nebuvo matę.

V. Andriukaitis: esame gilioje krizėje (517)

Lietuvos deleguotas Europos Komisijos narys, socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis sako, kad socialdemokratų partija po rinkimų yra gilioje krizėje. Jis kritikuoja socialdemokratų pasirinktas ministerijas ir sako, kad socdemams svarbiausi turi būti socialinės apsaugos, švietimo ir sveikatos reikalai.

Naktį eismo sąlygas sunkins sniegas ir plikledis (3)

Sudėtingiausios eismo sąlygos dėl snygio šeštadienio popietę buvo vakariniuose šalies rajonuose. Čia valstybinės reikšmės keliai padengti sniego sluoksniu, provėžoti ir slidūs, šie keliai yra barstomi.

Po žinios apie apklausą STT – G. Steponavičiaus reakcija: paaiškino, kodėl buvo iškviestas (140)

Seimo narys Gintaras Steponavičius savo feisbuko paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame paaiškinamas esą tikrasis apsilankymo Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) tikslas.