Kaip informuojama Kultūros ministerijos pranešime spaudai, šiuo metu archeologai baigia antrąjį archeologinių tyrimų etapą Gedimino kalno aikštelėje. Buvo ištirtas 36 m² plotas, užfiksuoti iki 1,1–2,7 metro storio kultūrinio sluoksnio horizontai, dauguma jų sietini su XIX a. čia buvusia Vilniaus karine tvirtove.

Aptikti keturi kapai su nepagarbiai palaidotais mirusiaisiais

Antrojo tyrimų etapo metu aptikti keturi griautiniai kapai, kuriuose palaidoti septyni mirusieji, iš jų trijuose kapuose buvo palaidota po du.

Dauguma užkasti nepagarbiai, su už nugaros surištomis rankomis, apipilti kalkėmis.

Viename dvigubame kape aptikta kulka, kitų mirusiųjų kapuose kulkų nerasta. Prie mirusiųjų aptikta aprangos detalių (diržų sagčių, darbužių sagų, keletas smulkių drabužių audinių fragmentų), asmeniniai mirusiųjų daiktai – religinio turinio medalikėliai, medalionai, kryželiai.

Medalikėlis

Vienas iš mirusiųjų buvo užkastas atskiroje duobėje. Prie jo rastas medalikėlis, o ant dešinės rankos rastas auksinis žiedas su įrašu vidinėje pusėje: „Zygmund Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“.

Žiedas

Remiantis istoriniais duomenimis ir archeologinių tyrimų metu rastais radiniais manome, kad čia buvo palaidotas vienas iš 1863 m. sukilimo vadų Zigmantas Sierakauskas.

Z.Sierakauskui Rusijos valdžios atstovai 1863 metais Vilniaus Lukiškių aikštėje įvykdė mirties bausmę. Jam buvo 37 metai.

Medžiaga perduota tolesniam tyrimui

Mirusiuosius perkasoje preliminariai tyrė Vilniaus universiteto antropologė Justina Kozakaitė. Visa antropologinė medžiaga perduodama tolesniam tyrimui į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Antropologijos katedrą. Atsižvelgiant į mirusiųjų palaidojimo aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad visuose kapuose palaidoti vyrai, kurie mirė smurtine mirtimi.

Taigi sprendžiant pagal šiandien turimą duomenų visumą, mirusieji buvo užkasti XIX a. II pusėje, palaikai yra 1863–1864 m. sukilimo dalyvių, nubaustų mirties bausme Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

Primename, kad pirmojo archeologinių tyrimų etapo metu, 2017 m. sausio mėn., pilnai buvo ištirti du kapai. Juose aptikti keturių mirusių vyrų, palaidotų be karstų, apipiltų kalkėmis, palaikai.

Gali prireikti DNR tyrimų

Palaikus atradęs Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Valdas Steponaitis sakė, kad visi septyni žmonių palaikai šiuo metu yra muziejuje, o artimiausiu metu jie bus atiduoti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto antropologams.

Jo teigimu, mokslininkai atliks palaikų dantų tyrimus, nustatys kaulų pažeidimus, mirusiųjų lytį, amžių. Palaikų kaukolės bus atiduotos sulyginti teismo medicinos ekspertams.

Pasak archeologo, šie tyrimai leistų visiškai įsitikinti, kad rasti palaikai iš tikrųjų yra Z. Sierakausko.

„Manau, kad tai duos atitinkamų rezultatų“, - teigė V. Steponaitis.

„Jeigu mums dar trūks ir reikės ieškoti pagal giminių liniją, tada bandysime padaryti ir DNR tyrimus, jeigu bus tinkami asmenys, su kuriais bus galima lyginti“, - pridūrė jis.

Minėti septyni palaikai buvo rasti anksčiau liepą, o Z. Sierakauskui priklausiusį žiedą specialistai aptiko praėjusį penktadienį.

Užrašą ant žiedo archeologai sugebėjo perskaityti antradienio vakarą.

Kalne palaidotas 21 sukilėlis

Istorikų duomenimis, ant Gedimino kalno yra palaidotas 21 prieš daugiau nei pusantro šimtmečio vykusio sukilimo dalyvis.

Per ankstesnius archeologinius tyrimus šių metų sausį buvo aptikti keturių mirusių vyrų palaikai, taigi specialistai šiuo metu saugo 11 kūnų.

1863 metų sukilimo dalyviai tais pačiais arba kitais metais buvo nušauti bei pakarti sostinės Lukiškių aikštėje.

„Mes žinome tam tikrą palaidojimų seką ir žinome, kurie žmonės buvo nušauti, kurie buvo pakarti“, - sakė archeologas V. Steponaitis.

Pasak jo, tai leidžia tikėtis, kad specialistams pavyks surasti ir identifikuoti visus 21 Gedimino kalne palaidotus palaikus.

„Jie tikrai atvežti iš Lukiškių aikštės, paslapčia užvežti ant kalno“, - teigė ekspertas.

Kai Lietuva buvo carinės Rusijos dalimi, Gedimino kalno papėdėje buvo įsikūrusi tvirtovė. Palaikai buvo paslėpti tolimiausioje tvirtovės vietoje.

„Tai buvo pati tinkamiausia vieta, jų supratimu, kur buvo galima tuos palaikus paslėpti ir užkasti“, - sakė V. Steponaitis.