Gatvės mitinge skambėjo kaltinimai Lietuvos prezidentui

Mitingą organizavo Lietuvos laisvės lyga, Lietuvių nacionalinė partija "Jaunoji Lietuva" bei dar kelios neįtakingos dešiniosios patriotinės jėgos. Policijos pareigūnų vertinimu, Nepriklausomybės aikštėje buvo susirinkę 150-200 žmonių.

Skirtingai nuo kitų mitingų, aikštėje nebuvo įgarsinimo aparatūros ir kalbėtojai naudojosi megafonu. Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos laiptų viršuje stovėję vyrai laikė didelį transparantą su užrašu "Šalin kagėbistus iš Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros".

Keli mitinguotojai laikė plakatus, kuriuose reiškiamas pasipiktinimas valstybinių apdovanojimų įteikimu Kazimierai Prunskienei ir Marijonui Misiukoniui.

Mitinge kalbėjęs Seimo narys krikščionis demokratas Petras Gražulis priminė, kad V. Adamkus ir jo padėjėjas Raimundas Mieželis, gyvendami JAV, yra buvę išeivių organizacijos "Santara-Šviesa" lyderiai.

P. Gražulis kaltino šią organizaciją "kolaboravimu" su sovietais, nes "Santara-Šviesa" vienintelė iš išeivių "buvo užkibusi ant sovietinės propagandos kabliuko", "buvo pasukusi į kultūrinį bendradarbiavimą su okupacine valdžia".

Vienas mitingo organizatorių, jaunalietuvių vadas Seimo narys Stanislovas Buškevičius žurnalistams sakė, jog "reikėjo vieną kartą viešai parodyti Prezidentūrai - užteks viešai šaipytis iš mūsų simbolių".

"Jau ne pirmą kartą Prezidentūra įteikia apdovanojimus žmonėms, nieko neturintiems bendra su nuopelnais Lietuvos nepriklausomybei", sakė jaunalietuvių vadas.

Pasak S. Buškevičiaus, prezidentas V. Adamkus yra "užsiangažavęs į vieną pusę", "atstovauja nomenklatūrinei konjunktūrinei pusei" ir yra palankus tiems, "kas gali užimti aukštus postus, duoti daugiau naudos".

Anot rezoliucijos, Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus "jau ne kartą nuo 1990 metų pasielgė priešingai Lietuvos interesams", todėl siūlomą jį atleisti ir sugrąžinti į VSD vadovo postą "komunistų 1992 metais pašalintą Petrą Plumpą".

Dėl buvusiojo Lietuvos pirmosios Vyriausybės (1990-1991 m.) vidaus reikalų ministro M. Misiukonio apdovanojimo praėjusią savaitę pasipiktinimą pareiškė maždaug 50 Seimo narių. M. Misiukonis buvo kadrinis sovietinio KGB karininkas ir dalyvavo paskutiniojo Lietuvos partizano Antano Kraujelio sunaikino operacijoje 1965 metais.

Dešimtmečio pradžioje teismas nustatė, kad pirmoji Lietuvos premjerė Kazimiera Prunskienė yra bendradarbiavusi su KGB.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Konservatorius A. Navickas seka A. Pitrėnienės pėdomis: klaidos bado akis (114)

Feisbuke išplitęs švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės lankstinukas su klaida žodyje „ačiū“, panašu, ne vienintelis neraštingumo pavyzdys šios rinkimų kampanijos metu. DELFI pasiekė laiškas su konservatoriaus, ilgamečio redaktoriaus Andriaus Navicko reklamine skrajute.

Policija sako pasiekusi rimtų poslinkių tyrime dėl kibernetinių atakų prieš institucijų tinklalapius (1)

Policija teigia pasiekusi rimtų poslinkių ikiteisminiame tyrime dėl plataus masto kibernetinių atakų, šį pavasarį įvykdytų prieš Lietuvos valstybės institucijų tinklalapius.

Prabilo dar vienas brolis iš Komskių šeimos: pateikė tragiškos medžioklės detalių (786)

Antradienį pasieniečių šuns Ramzio nušovimu pasibaigusiai medžioklei vadovavo medžiotojų klubo „Rambynas“ vadas Zenonas Komskis – vienas iš brolių Komskių ketverto. Jis DELFI tvirtino, kad šuo nušautas ne iš piktybiškų paskatų.

Nyderlanduose gyvenantys lietuviai sumišę: gavo tik vieną biuletenį (49)

DELFI gavo skaitytojos laišką, kuriame moteris piktinasi balsavimo užsienyje nesklandumais. Nusprendusi balsuoti paštu ir gavusi reikalingus dokumentus ji apstulbo: voke biuletenio balsavimui vienmandatėje rinkimų apygardoje – nebuvo. Lietuvos ambasada Nyderlanduose jai paaiškino, kad šis biuletenis vėluoja, tačiau rinkėja piktinasi: kaip taip gali būti, ar tai konspiracija? „Gerai, kad aš pastabi ir pasigedau to biuletenio, bet juk dauguma net nepastebės“, – svarsto ji.

„Istorijos detektyvai“. Ko dabartiniai diplomatai gali pasimokyti iš 1918 metų Lietuvos? (1)

Sąjunga su Saksonija, bendra valstybė su Kuršu, Britanijos protektoratas, bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė ar atkurta Didžioji kunigaikštystė kartu su Baltarusija, - visi šie Lietuvos ateities variantai buvo svarstomi 1918-1920 metais.