Pirmosios instancijos teisme prokuroras prašė pripažinti negaliojančiu Druskininkų savivaldybės administracijos išduotą projektavimo sąlygų sąvadą ir Druskininkų savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą; pripažinti negaliojančiu Alytaus apskrities viršininko išduotą statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą; įpareigoti atsakovą Ričardą Malinauską nugriauti/išardyti Ratnyčios upės apsaugos juostoje, 5 m nuo Ratnyčios upės kranto, pastatytus ginčo statinius: gyvenamojo namo dalį, tvoros dalį, stoginę, lauko židinį ir sutvarkyti statybvietę.

Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimas

Kaip rašoma Druskininkų teismo pranešime, teismas atmetė reikalavimą pripažinti negaliojančiu Druskininkų savivaldybės administracijos išduotą projektavimo sąlygų sąvadą ir Druskininkų savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą.

„Ieškinyje nėra jokių argumentų, kurie pagrįstų, kad statinio techninis projektas prieštarauja 2006 m. gegužės 29 d. išduotam Statinio projektavimo sąlygų sąvadui“, – rašoma teismo sprendime.

Taip pat teismas nenustatė pažeidimų dėl statybos leidimo išdavimo.

Tačiau statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą teismas pripažino iš dalies negaliojančiu – dalis tvoros, stoginė ir lauko židinys pastatyti Ratnyčios upės 5 metrų apsaugos juostoje. Šiuos statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę teismas įpareigojo per 6 mėnesius.

Pakito Ratnyčios upės vaga?

Teismo posėdyje R. Malinausko gynėjas advokatas Gintaras Černiauskas nurodė, kad per laiką upės vagos linija pakito. Krantai buvo paveikti erozijos ir upės vaga pasislinko link pastato. R. Malinauskas esą tik atstatė buvusią upės vagą. Advokatas mano, kad tokia teisė neturėtų būti suvaržyta.

„Prieš vagos praplatėjimą tikrai buvo 5 metrai ir daugiau. Pagal galiojančius įstatymus, šalia upės esančio sklypo šeimininkas privalo imtis visų įmanomų priemonių dėl upės kranto erozijos sustabdymo“, – teismo posėdyje kalbėjo G. Černiauskas

Aplinkosaugininkai nustatė pažeidimą

Aplinkosaugininkai nustatė, kad Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, pakrantės apsauginėje juostoje supildamas akmenis ir skaldą į Ratnyčios upę sodyboje Latežeryje, pakeitė upės kranto liniją ir pažeidė vagą. Tai daryti draudžia specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

„Už tokius pažeidimus Administracinių nusižengimų kodekse numatoma bauda nuo 300 iki 560 eurų. Žala skaičiuojama pagal metodiką visam pažeistos upės ruožui. Skaičiuojama, kad tai turėtų būti 2200 eurų. Bus duotas privalomasis nurodymas parengti priemonių atkūrimo planą. Kas tai bus? Tai bus akmenų pašalinimas, viso to, kas padaryta, pašalinimas iš upės vagos“, – tuomet kalbėjo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyriaus vedėja Aušra Bružienė.

R. Malinauskas aiškina esą stiprinęs pažeistą erozijos upelio krantą. Tačiau akmenys ir skalda upėje bei pakrantėje atsirado po to, kai teismas merui nurodė nugriauti dalį nelegalios tvoros, paliekant laisvą 5 metrų priėjimą prie vandens. R. Malinauskas pustrečio metro nelegalios tvoros nugriovė, tačiau tiek pat upės užvertė akmenimis, taip padidindamas pakrantės atstumą nuo gyvenamojo namo iki vandens.

Prašyta bylą stabdyti

Vadovaudamasis minėtu ATP protokolu G. Černiauskas prašė teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą. Prašymą jis grindė paaiškėjusiomis naujomis aplinkybėmis.

„Per laiką iš esmės pakito upės vaga ir tam tikri atstumai, tačiau pažeidimo faktas dar nėra įrodytas. Yra surašytas tik protokolas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Bus ginčas dėl galimo pažeidimo. Todėl prašau stabdyti šią bylą, kol bus išspręsta administracinė byla dėl menamo, tariamo pažeidimo“, – motyvus dėstė advokatas.

Druskininkų miesto savivaldybės atstovas advokatas Justas Čobotas taip pat palaiko bylos sustabdymą. Jo nuomone, Lietuvos Respublikoje galioja nekaltumo prezumpcija, o ATP protokole užfiksuotą galimą pažeidimą sieja tiesioginis ryšys su šia byla. Todėl pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar yra padarytas pažeidimas.

„Pirmosios instancijos teismas nusprendė įpareigoti R. Malinauską nugriauti statinius, kurie yra ant upės apsauginės vandens juostos. Tačiau upės vaga šiuo metu yra pakitusi. Atstumas turi būti skaičiuojamas nuo atstatytos vagos ir tada nėra pažeidimo, ginčas netenka prasmės“, – kalbėjo J. Čobotas.

Teismas pasitarė ir nusprendė, kad prašymo dėl bylos stabdymo nespręs, nes tai nesusiję su šia byla.

Projektas nebuvo baigtas

Teismo posėdyje parodymus davusi liudytoja architektė Lolita Šeduikytė nurodė, kad ji prisidėjo prie statinio projekto rengimo, tačiau projektas nebuvo baigtas, nes nebuvo gauti visi reikalingi dokumentai.

„Šitą projektą rengė mano kolegos, tačiau nepabaigėme, nes negavome reikalingų dokumentų. Čia tarpinė medžiaga, bet ne baigtas projektas. Nėra sklypo plano ant ne senesnės kaip vienų metų topografinės nuotraukos. Šis planas yra pagrindinis dokumentas reikalingas leidimui gauti, nes pastato projektą reikia pritaikyti vietovei. Turi būti sklypo planas atitinkantis sąlygų sąvadą. Sklypo projektas buvo nebaigtas, leidimai statyboms nebuvo gauti“, – kalbėjo L. Šeduikytė.

Pasak prokuroro, L. Šeduikytės parodymai – vienintelė naujiena bylos nagrinėjime teisme. Ji dar nebuvo davusi parodymų, nes neatvykdavo į teismo posėdžius. Jai net buvo taikytos tam tikros poveikio priemonės.

„Jos parodymai yra nauji šioje byloje. Tačiau jie nei kiek nepakeitė mano pozicijos. Ji tik dar kartą patvirtino tai, ką aš jau žinojau“, – kalbėjo M. Šalčius.

Teisėjų kolegijos pirmininkė pareiškė, kad kolegija baigė bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau trūksta vieno teisėjų kolegijos nario, todėl skelbiama pertrauka. Posėdis baigiamosioms kalboms išklausyti atidedamas rugpjūčio 30 d.