Garsiausi pakelių žudikai

Kiekviena mama ir tėvas savo dukrai pasakys, kad keliauti pakeleivingomis mašinomis pavojinga.

Tačiau pavojaus mygtukas daugeliui žmonių įsijungia tik tuomet, kai visuomenę sukrečia nelaimė: tai yra, su nepažįstamaisiais važiavusios merginos būna išprievartaujamos arba nužudomos.

Vilniuje gyvenanti Justina pasakoja, kaip būdama septyniolikmetė su drauge nusprendė iš kavinės sostinės centre namo keliauti pėstute – taksi pinigų buvo gaila. Prie merginų sustojo automobilis, kurio žavus vairuotojas pasisiūlė merginas pavėžėti. Paauglės nusprendė, kad vyras nepavojingas: automobilis buvo paprastas, vairuotojas komunikabilus, ne skustagalvis.

„Taigi įsėdome į jo automobilį ir pasiruošėme patogiai, nors ir neilgai kelionei namo. Tačiau tik užsidarius automobilio durelėms, vairuotojo tonas persimainė“, - pasakojo Justina.

Pavėžėti pasisiūlęs vaikinas tiesiog įsiuto, nes buvo sostinės senamiestyje dirbantis kriminalinės policijos pareigūnas, nuolatos susiduriantis su aukomis tapusiomis merginomis

„Jis labai piktai ir net pakeltu balsu mums TOKĮ moralą atskaitė. Pasirodo, jis yra sostinės senamiestyje dirbantis kriminalinės policijos pareigūnas, bent taip sakė, ir, pasak jo, kas naktį tokių gražuolių ne vieną išprievartautą atveža“, - sakė Justina.

FTB: per 30 metų – apie 500 aukų pakelėse

JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) 2004 m. įkūrė Greitkelių serijinių žmogžudysčių duomenų bazę, kurioje suvedami duomenys apie visose Jungtinėse Valstijose pakelėse įvykdomas žmogžudystes, ieškoma nusikaltimus vienijančių šablonų.

Taip buvo pasielgta dėl to, kad žudikai, kurie dirba sunkvežimių vairuotojais, važinėja skersai ir išilgai visoje šalies teritorijoje, todėl gali lengvai sumėtyti pėdas: vienoje valstijoje paima merginą pavežti, kitoje ją nužudo, trečioje išmeta kūną.

FTB duomenimis, 1979-2009 m. visoje Amerikoje pakelėse rasta apie 500 nužudytų moterų, kurių kai kurios buvo prostitutės, kitos – tiesiog ne laiku ir ne vietoje atsiradusios merginos, moterys. Dažnai pakelių žudikų aukomis tampa ir vaikinai ar vyrai.

Trys nusikaltėliai vienu vardu

Pavyzdžiui, aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje JAV Kalifornijos valstiją sukrėtė žmogžudysčių serija, kurių aukos buvo numetamos ties greitkeliais. Žiniasklaida ir policija darė prielaidą, kad žudikas yra vienas ir vadino jį Pakelių žudiku.

Tačiau galiausiai paaiškėjo, kad tai buvo trys nusikaltėliai: Patrickas Kearney, Williamas Boninas ir Randy Stevenas Kraftas.

P. Kearney yra vienas baisiausių serijinių žudikų JAV istorijoje. Jis žudydavo autostopu keliaujančius vyrus arba gėjų baruose surastus homoseksualus. P. Kearney buvo nekrofilas, jo žudymo ir palaikų atsikratymo modelis buvo labai nuoseklus. Žudikas buvo gana smulkus ir žemo ūgio, tačiau aukas rinkosi stipresnio sudėjimo už save, turėjo ištobulintą jų sutramdymo būdą.

Tačiau P. Kearney nepriskiriamas prie sadistų, nes nesiekdavo sukelti aukoms nereikalingo skausmo. Daugelis aukų sužalojimų būdavo pomirtiniai.

Pirmąją žmogžudystę jis įvykdė 1968 m., o nuo 1974 m. maždaug per mėnesį nužudydavo po vieną žmogų. Aukas P. Kearney dažniausiai nušaudavo į smilkinį ir nusiveždavo į atokią vietą, kur seksualiai santykiaudavo.

Po to aukų kūnai būdavo supjaustomi metalo pjūklu ir išmėtomi įvairiausiose nuošaliose vietose. P. Kearney buvo pagautas 1977 m. Iš pradžių jis prisipažino dėl 28 žmogžudysčių, vėliau dėl dar 7. Dėl to, kad prisipažino, P. Kearney išvengė mirties bausmės ir iki gyvos galvos sėdi Kalifornijos valstijos kalėjime.

Dalyvavo Vietnamo kare

W. Boninas savo nusikaltimus vykdė 1979-1980 m. Pietų Kalifornijoje. Šis žudikas ir prievartautojas netgi tarnavo JAV karinėse oro pajėgose, dalyvavo Vietnamo kare, buvo apdovanotas už gerą elgesį ir rizikavo gyvybe gelbėdamas kitą karį, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis taip pat seksualiai išnaudojo du kitus karius, todėl buvo pašalintas iš kariuomenės.

W. Boninas ne kartą prievartavo kitus vyrus ir berniukus, todėl gydytas psichiatrinėje ligoninėje, bet 1974 m. buvo paleistas. Per 16 mėnesių nuo išėjimo iš ligoninės vyras grasindamas ginklu išprievartavo autostopu keliavusį 14-metį ir pasikėsino išprievartauti kitą paauglį, todėl pateko į kalėjimą.

Išėjęs iš kalėjimo W. Boninas įsidarbino sunkvežimių vairuotoju. Savo aukomis žudikas ir prievartautojas rinkosi autostopu keliaujančius vaikinus arba prostitucija užsiimančius vyrus nuo 12 iki 19 metų. Savo aukas jis surišdavo virvėmis ar laidais, išprievartaudavo, kankindavo ir dažniausiai pasmaugdavo, nors kai kurios buvo subadytos arba mirtinai sumuštos.

Viena auka buvo verčiama gerti druskos rūgštį, kitoms dviems – į ausis susmeigti ledo kirtikliai dar viena auka mirė nuo šoko. Dalį aukų W. Boninas nužudė su bendrininkais.

W. Boninas buvo nuteistas už 14 žmogžudysčių, nors jam priskiriamos dar dvi žmogžudystės, bet dėl jų pritrūko įrodymų. Pats W. Boninas kalėjime prisipažino dėl 21 žmogaus užpuolimo, išprievartavimo ir nužudymo. 1996 m. žudikui buvo įvykdyta egzekucija.

Koduotojas

Trečiasis JAV sukrėtęs pakelių žudikas buvo R. S. Kraftas, kuris pripažintas atsakingas mažiausiai už 16 jaunų vyrų išprievartavimą, kankinimą ir nužudymą 1972-1983 m., nors manoma, kad jam dar priskirtinas 51 išprievartavimas ir nužudymas. Jis taip pat žinomas dėl to, kad savo aukas kodais fiksavo užrašų knygutėje.

R. S. Kraftas irgi tarnavo JAV karinėse oro pajėgose, tačiau vėliau buvo atleistas, kai vadovybei pranešė apie savo homoseksualumą. Manoma, kad 1971-1983 m. jis iš viso nužudė 67 žmones.

Visos R. S. Krafto aukos buvo 13-35 metų, tačiau buvo nuteistas tik už 16 iš jų nužudymą. Daugumos jo aukų kraujyje buvo rasta alkoholio arba raminamųjų. Paprastai R. S. Kraftas aukas pasisiūlydavo pavėžėti, pasiūlydavo alkoholio arba narkotikų. Tuomet žudikas aukas prievartaudavo, kankindavo ir pasmaugdavo ar uždusindavo, kai kada mirtinai sumušdavo vėzdu. Kai kurios aukos mirė nuo didelių vaistų dozių, mažiausiai viena buvo subadyta.

Žudikas buvo sučiuptas 1983 m., jo automobilyje rastas sąrašas su 61 koduotais vardais. Manoma, kad šie kodai nurodo R. S. Krafto aukas. Žudikas buvo nuteistas mirties bausme.

Aukšto intelekto žudikas

Dar vienas serijinis pakelių žudikas yra Edmundas Kemperis, kuris būdamas 15 metų nužudė savo senelius, vėliau šešias autostopu keliavusias moteris, motiną bei jos geriausią draugę. Jis išsiskyrė aukštu ūgiu, gana dideliu svoriu ir itin aukštu intelekto koeficientu.

Po senelių nužudymo E. Kemperis buvo uždarytas į kalėjimą-psichiatrinę ligoninę, tačiau savo pusėn sugebėjo patraukti netgi psichologą. Iš kalėjimo-ligoninės buvo paleistas 1969 m. ir buvo perduotas motinos globon. 1972-1973 m. nužudė 6 studentes ir savo motiną bei jos draugę.

E. Kemperis pasisiūlydavo pavėžėti autostopu keliaujančias studentes ir nusiveždavo į atokias vietas, kur jas subadydavo, nušaudavo arba uždusindavo. Tuomet kūnus parsigabendavo į butą, kur juos prievartaudavo ir išskrosdavo. Aukų E. Kemperis dažniausiai eidavo ieškoti po motinos pykčio protrūkių jo atžvilgiu.

Kai buvo sučiuptas, E. Kemperis teisme teigė esantis nekaltas dėl savo psichinės ligos. 1973 m. jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos, be teisės kada nors išeiti į laisvę.

Australijoje žudė keliautojus

Australiją praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje sukrėtė 7 keliautojų žūtys. Belanglo valstijos miškuose buvo rasti trijų vokiečių, dviejų bričių ir dviejų australių kūnai. Žmogžudystėmis buvo apkaltintas Ivanas Milatas.

Visos jo aukos buvo palaidotos veidu žemyn ir už nugaros surištomis rankomis, apdėtos šakomis ir lapais, dauguma buvo subadytos, vienai nukirsta galva. Prie visų aukų buvo įkurtos stovyklavietės, todėl žudikas akivaizdžiai kurį laiką leido su aukomis. 1996 m. I. Milatas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Be kitų dalykų, I. Milatą išdavė ir nepavykę užpuolimai. Policija Australijoje sulaukė brito Paulo Oniono skambučio: vyras pasakojo, kad 1990 m. autostopu keliavo po Australiją ir iš vyro, prisistačiusio Bilu, sulaukė pasiūlymo pavėžėti. Į Pietus nuo Mittagongo miesto „Billas“ išsitraukė ginklą ir nutaikė į keliautoją, tačiau P. Onionas pabėgo ir greit susistabdė pro šalį važiavusią motociklininkę bei apie užpuolimą pranešė policijai.

Jo žodžius parėmė motociklu tuomet važiavusi moteris, kuri irgi pati pranešė policijai. Vėliau P. Onionas atpažino I. Milatą.