Namo griuvėsiai iki šiol „puošia“ Suvalkijos sostinės centrą, tačiau vietos valdžia, minėdama Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir 90-ąsias J. Basanavičiaus mirties metines, tikina, kad kalbos apie sugriuvusį namą mažų mažiausiai yra perdėtos.

Marijampolės savivaldybės vyriausiasis paminklotvarkininkas Gedeminas Kuncaitis, ištyręs bene visus Marijampolės centre esančius istorinius pastatus, sako, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog Gedimino ir Žemaitės g. sankryžoje esančiame mediniame name yra gyvenęs Lietuvos patriarchas.

„Mes kreipėmės į Registrų centrą ir gavome namo statybų išrašą – namas pastatytas 1890 m., todėl teiginiai, kad jame 1871 m. gyveno J. Basanavičius, neatitinka tikrovės, – sakė G. Kuncaitis. – Kultūros paveldo departamentas atliko papildomus tyrimus – buvo net dvi vertinimo tarybos iš Vilniaus ir Kauno – jos taip pat nerado papildomų archyvinių duomenų, todėl namo neįrašė į Kultūros paveldo registrą.“

Pasak pamiklotvarkininko, trūkstant duomenų pagrindiniu įrodymu yra laikomas išrašas iš Registrų centro. „Jį gali paneigti tik teismas, o kad būtų paneigta, reikia įrodyti – to neįmanoma įrodyti, jeigu nėra istorinių duomenų“, – patikino G. Kuncaitis.

Kodėl jau daugybę metų marijampoliečiai kalba, kad dabar jau sugriuvusiame name gyveno J. Basanavičius, paminklotvarkininkas taip ir nerado atsakymo.

„Tyrinėjau labai daug pastatų Marijampolės centre, daug kas ką sako, tvirtina, daug kas kalba iš nuogirdų, prielaidų, o paskui žinią perduoda vienas per kitą ir taip atsiranda legendos, kurios eina iš kartos į kartą – manau, kad taip buvo ir šįkart“, – sakė jis.

Kad name negyveno J. Basanavičius, paaiškėjo tik visai neseniai – pernai paveldosaugininkai atliko daugybę tyrimų, tačiau jokių įrodymų, kad mediniame name būtų gyvenęs tautinio atgimimo pradininkas, nebuvo rasta.

Medinis namas daugybę metų buvo apleistas, jame niekas negyveno, tačiau kartais čia užuovėją rasdavo benamiai. Keletas marijampoliečių, kuriuos sutikome prie sugriuvusio namo, taip pat teigė girdėję, kad čia gyveno J. Basanavičius. „O valdžia namu visai nesirūpina“, – aiškino jie.

O vienas vyras net pyktelėjo, kai paklausėme apie Lietuvos patriarcho gyvenimą dabar jau sugriuvusiame name: „Ką jis čia gyveno, kad savaitę glaudėsi, tai jau gyvenimas?“.

Sugriuvęs medinis namas oficialiai priklauso privatiems asmenims, jie dabar turėtų pasirūpinti, kad griuvėsiai būtų išvežti.

„Šis namas šimtu procentų susidėvėjęs, jo restaruoti jo neįmanoma, reikia galutinai nugriauti, žinoma, galima atstatyti, bet ar tikslinga, jis nebus autentiškas – čia jau savininkų teisė, ką daryti, – sakėį G. Kuncaitis. – Medinio namo gyvenimo laikotarpis yra 80 metų, o šiam – jau daugiau.“

Istorijos šaltiniuose yra nurodyta, kad 1851 m. gimęs J. Basanavičius Marijampolėje pradėjo mokytis 1868 m., kai buvo priimtas į Marijampolės keturklasę miesto mokyklą. Teigiama, kad 1873 m. jis pabaigė gimnaziją ir atsispyręs tėvų spaudimui toliau mokytis Seinų kunigų seminarijoje, išvyko tęsti mokslų į Maskvą.

J. Basanavičius mirė prieš 90 m. – 1927 m. vasario 16 d.