Partijoje kalbama, kad apygardų tikriausiai neteks straipsniu apie Adolfo Hitlerio ekonomikos pasiekimus Feisbuke pasidalijęs 75-erių metų Arimantas Dumčius ir 78-erių Seimo narė Vida Marija Čigriejienė.

Neoficialiai teigiama, kad Kalniečių apygarda iš A. Dumčiaus gali pereiti buvusiam Kauno merui Andriui Kupčinskui, o Panemunės – iš V.M. Čigriejienės Tadui Langaičiui, nors pastarasis esą skyriuje vertinamas ne tik teigiamai. Tačiau niekas nesitiki, kad šie politikos senbuviai lengvai užleis savo vietas.

Esama kalbų, kad Kauno Centro apygarda gali pereiti iš Vincės Vaidevutės Margevičienės jaunajai politikei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei, kuri anksčiau kandidatavo ir pralaimėjo Žirmūnuose, Vilniuje.

Į rinkimus tikrai nebeis ir Dainavos apygardoje laimėjęs Kazimieras Kuzminskas – jo apygardos norėtų vietinis konservatorius, Dainavos skyriaus pirmininkas Paulius Lukaševičius.

Taip pat nežinoma, ar artėjant 2016 m. rinkimams, visiškai pasitaisys infarktą praėjusią savaitę patyrusio Kazio Starkevičiaus sveikata. Praėjusiuose rinkimuose K. Starkevičius Seimo nario mandatą laimėjo Pramonės apygardoje.

Į trasą šoka Ž. Pavilionis

Tarp didžiausių naujienų minima, kad Naujamiesčio apygardą Irena Degutienė atiduos buvusiam ambasadoriui JAV Žygimantui Pavilioniui, krikdemiškojo sparno atstovui.
Žygimantas Pavilionis

Andrius Kubilius Antakalnį užleis naujajam pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui. Pastarojoje apygardoje, kaip juokauja konservatoriai, reikia padaryti kažką labai blogo, kad nelaimėtum.

Abu partijos patriarchai – I. Degutienė ir A. Kubilius – mandato sieks partijos sąraše.

Vienmandatę apygardą svarstoma skirti ir muzikos atlikėjų bei leidėjų teisėmis besirūpinančios organizacijos AGATA tarybos nariui Vytautui Kernagiui, žymaus aktoriaus ir dainininko a.a. Vytauto Kernagio sūnui.

Vilniuje iš likusių apylaisvių apygardų yra Karoliniškės, Žirmūnai ir Naujoji Vilnia. Pastarojoje apygardoje didžiąją dalį gyventojų sudaro tautinių mažumų atstovai, todėl neparanki vieta konservatoriams.

Praėjusį kartą joje laimėjo Darbo partijos atstovas Sergej Ursul. Tačiau neatmestina, kad šioje apygardoje konservatoriai išvis nekels kandidato ir parems buvusį Seimo narį Artūrą Melianą. Neoficialiai sakoma, kad A. Melianas prašo paramos šioje apygardoje žadėdamas pergalės atveju prisidėti prie frakcijos Seime po rinkimų.

Karoliniškėse situacija kiek palankesnė, bet 2012 m. rinkimuose Danutė Bekintienė pralaimėjo „žaliajam“ Linui Balsiui.

Žirmūnai po Vytenio Andriukaičio tapimo eurokomisaru buvo tapusi dideliu mūšio objektu tarp partijų, bet naujai surengtuose Seimo nario rinkimuose parlamentaro vietą iškovojo liberalas Šarūnas Gustainis. Gali būti, kad konservatoriai šią apygardą ir paliks liberalams mainais prašydami nekelti liberalų kandidato prieš konservatorių kur nors kitur.

Mainų objektu tapo ir Vilniaus-Trakų bei Širvintų-Vilniaus apygardos. Pirmoji palikta liberalams, antroji – konservatoriams. Tačiau šiose apygardose minimoms partijoms sunku. Vilniaus-Trakų praėjusį kartą laimėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslav Narkevič, Širvintų-Vilniaus – tos pačios partijos atstovė Rita Tamašunienė.

Vilniuje apygardos gali pasiskirstyti taip:

Naujamiesčio – Žygimantas Pavilionis;
Senamiesčio – Arvydas Anušauskas (esama problemų dėl sutarimo su skyriumi);
Antakalnio – Gabrielius Landsbergis;
Žirmūnų – neaišku;
Fabijoniškių – Dainius Kreivys;
Šeškinės – Audronius Ažubalis;
Justiniškių – Paulius Saudargas;
Karoliniškių – neaišku;
Lazdynų – Algis Strelčiūnas;
Naujoji Vilnia – galbūt parems A. Melianą.

Pasikeitė kandidatų kėlimo tvarka

Tačiau visi minėti pasitarimai ir susitarimai yra neoficialūs ir nė vienas kandidatas negali būti tikras, kad turės numatytą apygardą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje nuo liepos mėnesio pasikeitė kandidatų kėlimo tvarka.

Naujosios tvarkos esmė tokia: kiekvienas skyrius privalo iškelti ne mažiau nei du kandidatus, savo rekomendacijas dėl jų teikia Centrinis atrankos komitetas, kandidatus tvirtina Priežiūros komitetas ir Prezidiumas, tuomet rengiami debatai ir laimėtojas išrenkamas visuotiniame skyriaus susirinkime slaptu balsavimu. Taip bus elgiamasi net ir tais atvejais, kai lyderystė skyriuje gana aiški.

Galutinai išrinktą kandidatą tvirtina visos partijos taryba, kuri vyks šių metų lapkričio mėnesį. Išimtiniais atvejais partijos taryba gali pakeisti skyriaus visuotinio susirinkimo pasirinktą kandidatą.

„Paminėčiau pagrindinius principus, kuo turėtų pasižymėti renkamas kandidatas: tai žinomumas, populiarumas visuomenėje, atsinaujinimas, profesionalumas, tinkamas pasiruošimas Seimo nario darbui, kandidato ryšys su apygardos teritorija ir panašūs reikalavimai“, - pasakojo partijos atsakingoji sekretorė Monika Navickienė.
Monika Navickienė

Klausiama, kokie buvo pagrindiniai motyvai, kodėl skyriai privalo kelti mažiausiai du kandidatus, M. Navickienė teigė, jog partijoje norėta daugiau debatų ir diskusijų.

Savo ruožtu tokios tvarkos kritikai, neįvardindami pavardės, teigia, kad naujoji tvarka yra skirta siekiant padidinti naujosios partijos vadovybės įtaką. „A. Kubilius turėjo daugiau demokratiškumo savyje, jis nesikišdavo į skyrių pareikštą nuomonę. Tuo metu naujas vadovas tokio demokratiškumo savyje turi mažiau, manau, kad taip bus siekiama prastumti savo kandidatus“, - teigė vienas konservatorius.

Kitas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas aiškino DELFI, kad tuose skyriuose, kur balsai pasiskirstys apylygiai, partijos vadovybė su G. Landsbergiu priešaky veikiausiai bandys šiek tiek pamanevruoti – pasirinkti tą politiką, kuris, tikėtina, bus ištikimesnis.