Remiantis politiko pasakojimu, prieš apytiksliai penkiolika metų tarnybos metu Prancūzijos svetimšalių legione žuvo G. Kildišienės brolis, todėl šeimai buvo išmokėta apie 30 tūkst. eurų kompensacija. Kadangi šeimai tai buvo labai skaudus smūgis, gauti pinigai ilgą laiką esą gulėjo nejudinami.

„Brolis tarnavo Prancūzijos svetimšalių legione, žuvo ir buvo išmokėta kompensacija. Klausiau, kokia suma kompensacijos? Sako: apie 30 tūkst. eurų apytiksliai 2002 metais“, – pasakojo P. Urbšys. „Klausiau, kodėl tie pinigai taip ilgai buvo. Sakė, paprasčiausiai nesinorėjo prie tų pinigų liestis psichologiškai“, – DELFI sakė parlamentaras.

Patvirtinta: motina gavo draudimo išmoką

DELFI išsiaiškino, kad G. Kildišienės brolis Gediminas Mikalauskas žuvo avarijoje Lietuvoje atostogų metu. Jis palaidotas 2001 m. gruodžio 28 d. Šilaičių kapinėse Panevėžio rajone.

Paprastai Prancūzijos svetimšalių legione pirmas kontraktas pasirašomas 5 metų tarnybos laikotarpiui, per metus suteikiama 45 darbo dienos atostogų. Vyras kaip tik buvo grįžęs Kalėdų atostogų.

G. Mikalauskas žuvo apytiksliai po metų nuo tarnybos pradžios legione.

Ar Seimo narės mama iš tiesų galėjo gauti išmoką žuvus broliui? DELFI susisiekus su Prancūzijos ambasada, šios atstovas spaudai Sami Fisekas patvirtino, jog G. Mikalauskas išties tarnavo Prancūzijos svetimšalių legione. Ir nors jis žuvo ne tarnybos metu, jo motinai V. Mikalauskienei išties priklausė 30 tūkst. eurų išmoka iš draudimo bendrovės.

Prancūzijos svetimšalių legionas – uždara institucija, paprastai neteikianti informacijos apie savo narius. Anot vieno Prancūzijos svetimšalių legione tarnavusio lietuvio, 30 tūkst. eurų gali būti reali suma – ji gali siekti ir 50 tūkst. eurų. Esą viskas priklauso nuo draudimo įnašų.

Visi prancūzų kariai pasirašo gyvybės draudimo sutartį, o vykdami į kovines misijas privalo turėti 3 draudimus: civilinį socialinį, papildomą socialinį karinį ir karinį sveikatos draudimą. Pastarųjų dviejų neriboja teritorija, tad jei legionierius žūva kitoje šalyje, vis tiek galima tikėtis draudimo išmokų.

Elitinis svetimšalių dalinys

Dar 1831 metais įkurtas Prancūzijos svetimšalių legionas yra vienas labiausiai legendomis apipintų karinių dalinių pasaulyje. Jis buvo sukurtas, kaip svetimšalius priimantis karinis dalinys, kurį Prancūzija galėtų naudoti savo kolonijiniuose karuose.

Nuo pat pradžių Legionas traukė nuotykių ieškotojus, nusikaltėlius, gyvenimą radikaliai pakeisti panorusius jaunuolius – jei tik jiems pavykdavo įveikti itin sunkią, tiesiog negailestingą atranką, kuri vyksta Prancūzijai priklausančiose teritorijose. Įstoję į Legioną svetimšaliai galėdavo tikėtis Prancūzijos pilietybės, neblogo, nors ir ne stebuklingo uždarbio, karjeros galimybių.

Iki šiol maždaug 7700 karių turintis Legionas yra tautų katilas – čia skirtinguose pulkuose tarnauja žmonės iš daugiau nei 140 valstybių, tarp jų ir Lietuvos.

Ypač pastaraisiais dešimtmečiais padaugėjo Legione tarnaujančių asmenų iš Rytų ir Vidurio Europos – mažiausiai trečdalį sudaro rusų, lenkų, ukrainiečių, Baltijos šalių piliečių, čekų, slovakų, Balkanų šalių atstovų. Tiesa, pastaruoju metu pastebimas ir Lotynų Amerikos vyrų pagausėjimas.

Legionui neįdomi savanoriškai tarnauti panorusiojo pilietybė, išsilavinimas, rasė, tikėjimas, prancūzų kalbos žinios ar net karinė patirtis. Nebūtinos net prancūzų kalbos žinios – dauguma į legioną stoti panorusiųjų nesupranta šios kalbos, bet išmoksta sunkiuoju būdu. Tiesa, išimtis taikoma lyčiai – Legiono pulkai vis dar yra vyriški.

Anksčiau į Legioną priimdavo ir nusikaltėlius, dabar Interpolo ieškomi žudikai, narkotikų prekeiviai ir kiti nusikaltėliai nėra pageidaujami. Svarbu turėti asmens dokumentą ir būti fiziškai bei psichologiškai tvirtam. Pastarieji reikalavimai – bene svarbiausi, mat griežtos Legiono atrankos metu atkrenta nemažai savo galimybes pervertinusių drąsuolių.

Praėję atranką, gavę uniformą, ekipuotę, ginklus ir pirmos klasės legionieriaus statusą, pasirašo kontraktą penkeriems metams. Po trejų tarnybos metų eilinis legionierius gali tikėtis paaukštinimo iki kapralo laipsnio. Kontraktas gali būti pratęstas, o ketvirtadalis pasilikusių dažniausiai tampa puskarininkiais, 10 proc. kyla karjeros laiptais ir tampa karininkais.

Prancūzijos Svetimšalių legiono kariai

Oficialiame Prancūzijos svetimšalių legiono tinklapyje nurodoma, kad priklausomai nuo laipsnio, ištarnauto laiko ir net dalinio, legionierius gali tikėtis nuo 1205 eurų iki 2477 eurų per mėnesį. Dalyvaujantys misijose, į kurias Prancūzija legionierius dažnai siunčia, gali tikėtis beveik trigubai didesnių sumų.

Ir nors tokie pinigai gali atrodyti nemenki išeiviams iš Rusijos ar Ukrainos gūdumų, dauguma legionierių sutinka, kad tai nėra svajonių užmokestis už itin rizikingą darbą, o socialinės garantijos nebūtinai atitinka lūkesčius.

O kas nutinka, jei legionierius netenka gyvybės? Legiono politika tokia, kad po legionieriaus žūties jo šeima gali būti informuojama apie netektį, jei tik legionierius pats iš anksto duoda tokį sutikimą ir palieka kontaktinius duomenis. Prancūzija gali apmokėti artimųjų kelionės išlaidas arba leisti palaidoti žuvusį legionierių ne Legiono kapinėse, jo gimtinėje.

Žuvusiųjų sąraše lietuviškų pavardžių nėra

Per savo gyvavimo istoriją daugiau, nei 36 tūkst. legionierių yra netekę gyvybės. Iš jų – kelios dešimtys per pastaruosius du dešimtmečius, mat Prancūzija aktyviai dalyvavo įvairiose tarptautinėse misijose Balkanuose, Afrikoje, Afganistane. Peržiūrėjus žuvusiųjų sąrašą galima aptikti misijose Kosove, Afganistane ir kitur žuvusius išeivius iš Slovakijos, Serbijos, Lenkijos, Bulgarijos, kurie buvo perlaidoti gimtinėse.

Tačiau žuvusiųjų sąrašuose – nepavyko aptikti nė vienos lietuviškos pavardės. Tai nebūtinai turėtų stebinti, mat legionieriai gali pasikeisti tapatybes, tik tuomet gali netekti teisės į Prancūzijos pilietybę.

Kaip rodo soldatsdefrance.fr duomenys, P. Urbšio įvardytais 2002 metais tarnybos metu nėra žuvęs nė vienas legionierius. Vienintelis Prancūzijos karys, kuris 2002-siais žuvo tarnybos metu – Fredericas Guenardas. Tačiau jis priklausė ne Legiono pulkams, o medicinos pulkui. Be to, jis tikrai nebuvo lietuvis – 32 metų karys buvo gimęs Kompjene 1969 metais.

Paaiškėjus, kad G. Mikalauskas žuvo 2001 metais, nesunku atsekti, jog tais metais Legionas neteko irgi tik vieno kario - Francko Hellerio. Tiesa, jis žuvo ne gruodį, kaip G. Mikalauskas, o gerokai anksčiau - vasarį, Kosove.

Automobilio lizingo istorija:

- Seimo narė G. Kildišienė važinėjo „Agrokoncernui" nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, bet nebuvo jo deklaravusi. Parlamentarė paaiškino, kad automobilį iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui priklausančio „Agrokoncerno" lizinguoja jos giminaitė. Paaiškėjo, kad tai mama V. Mikalauskienė.

- Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) vadovas Romas Valentukevičius išaiškino, kad Seimo narė neprivalėjo deklaruoti giminaitės sandorio. Deklaravimo privalomumas atsirastų, jei sandoris sudarytas sutuoktinio arba partnerio. Tokiu paaiškinimu, kuris nepagrįstas jokiu tyrimu, pasipiktino kiti VTEK nariai. R. Valentukevičius gali būti priverstas pasitraukti.

- Kilo klausimų, iš kokių pinigų G. Kildišienės mama galėjo kas mėnesį už automobilį mokėti po 1000 eurų. „Agrokoncerno" advokatas Evaldas Valčiukas DELFI parodė V. Mikalauskienės sutartį su „Agrokoncernu": joje numatoma, kad visa automobilio kaina su PVM siekia 47 190 eurų, pirkėja sumokėjo 5000 eurų avansą ir įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 1000 eurų arba didesnę sumą. Sutartyje numatomos 3 proc. palūkanos nuo faktiškai neapmokėtos sumos.

- Kilus skandalui G. Kildišienė pranešė, kad giminaitė (tai yra mama) nusprendė nutraukti automobilio išperkamosios nuomos sutartį. Iki nutraukimo V. Mikalauskienė buvo sumokėjusi 22000 eurų. Sutarties nutraukimo sąlygos neviešinamos.

- V. Mikalauskienė iki 2016 m. gruodžio 14 d. dirbo auklėtoja darželyje „Taika". Darbą ji paliko savo noru. G. Kildišienės mama taip pat yra uždarosios akcinės bendrovės „Greta Gretos" akcininkė ir vadovė (anksčiau buvo mažoji bendrija). Viešai prieinami Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys nerodo jokių šios įmonės sumokėtų mokesčių praėjusiais metais.

- Seimo narys P. Urbšys DELFI sakė, kad, remiantis G. Kildišienės pasakojimu, jos mama turėjo santaupų iš dviejų šaltinių: tai išmoka už prieš apytiksliai penkiolika metų žuvusį brolį ir pinigai, gauti pardavus peveldėtą turtą.

- G. Kildišienę gynė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, parlamentaras R. Karbauskis, kuris taip pat yra „Agrokoncerno" akcininkas. Politikas aiškino, kad G. Kildišienė nepadarė jokio pažeidimo.

- Visuomenėje kilo klausimų apie G. Kildišienės ir R. Karbauskio santykius, nors abu politikai abejones paneigė.