Itin didelės diskusijos užvirė socialiniame tinkle „Facebook“ esančiose emigrantus vienijančiose virtualiose grupėse. Daugelis jų neslėpė, kad rimtai svarsto galimybę krautis lagaminus ir palikti D. Britaniją. Tiesa, ne visi planuoja grįžti į Lietuvą.

Planuose – ne tik Lietuva ir tolimos šalys, bet ir Airija ar Škotija

„Mes važiuosime namo. Jau senai svarstėme, bet vis atidėliojome. Išstojimas paspartintų apsisprendimą. Dėl vaikų. Manau, vaikams geriau butų Lietuvoj“, – savo mintimis feisbuke dalijosi viena emigrantė.

Tuo metu kita jų aiškino, kad su vyru jau užpildė dokumentus kelionei į Australiją, kiti lietuviai prasitarė svarstantys persikelti į Kanadą ar čia pat – Airiją ar Škotiją, kurios ministrė pirmininkė Nicola Sturgeon BBC teigė, kad, Jungtinei Karalystei nusprendus palikti Europos Sąjungą, antrasis Škotijos balsavimas dėl nepriklausomybės gana tikėtinas.

„Reikės kraustytis į Airiją ar Škotiją, nes jie sieks atsiskirti nuo anglų ir būti ES“, – svarstė viena lietuvė.

Pykstasi tarpusavyje

Tiesa, yra ir tokių emigrantų, kurie pastaraisiais tautiečių pasisakymais audringai piktinasi. Štai viena moteris tikino nesuprantanti, kodėl visi taip panikuoja.

„Jei dirbsi, gyvensi kaip toliau. Ir toliau viską darysi, reikės, susitvarkysi dokumentus. Čia panika kyla, kad už dyką iš valstybės pinigų negausit? Ir šaunu. Pagaliau tos supermamytės eis dirbti, nes man asmeniškai tai žiauru, kad mes, dirbantieji, turime tuos laisvo oro direktorius išlaikyti. Gal pagaliau valstybė pradės padėti tiems, kuriems to tikrai reikia“, – aiškino viena lietuvė.

Tiesa, netruko sulaukti ir piktų komentarų savo atžvilgiu. Pašieptieji tikino dirbti ne visuomet galintys.

„Kai būsi mamytė ir savo 7 mėnesių mažiuką reikės palikti svetimiems žmonėms, o pačiai eiti dirbti, tada galėsi kalbėti apie supermamytes. Pašalpų niekas neduoda jei nedirbi. Jei nežinai, tai nerašyk“, – atsakė jai kita emigrantė.

Gaili turėtų pinigų

Kita populiari emigrantų diskusijų tema – svaro nuvertėjimas. Jungtinei Karalystei referendume nusprendus palikti Europos Sąjungą, svaras ritasi žemyn. Per trumpą laiką kursas smuko iki 1,3305 dolerio. Tai reiškia, kad Jungtinės Karalystės nacionalinės valiutos vertė jau smuko 10 proc. – to nebuvo jau 31 metus, pranešė BBC.

Susidarius šiai situacijai lietuviai jaudinasi dėl turimų santaupų ir bando prognozuoti, kaip tai paveiks jų ateitį.

„Pinigai nuvertėjo per naktį. Santaupos – šuniui ant uodegos. Apribojimai baisūs. Mūsų nevarys, mes patys išvyksim“, – aiškino viena lietuvių.

Sudarė 6 punktų sąrašą

Aistros apie šį D. Britanijos sprendimą netyla ir taip visuomenininkų, politikų, verslininkų ir kitų viešosios nuomonės formuotojų.

„Yra du keliai. Galima tūžti, vadinti britus debilais, prisiminti Hitlerio laikų referendumus, išreikšti norą palikti tik atstovaujamąją demokratiją, ruoštis įkapes ir matyti tankus riedančius Vilniaus gatvėmis. Arba yra kelias – pabandyti suvokti, koks yra mūsų šalies SWOT šioje situacijoje ir ką turėtų padaryti jos politiniai lyderiai, jeigu jie nori jais tapti arba ir toliau likti“, – feisbuke rašo žurnalistas ir laidų vedėjas Andrius Tapinas, sudaręs 6 punktų sąrašą.

„1. Nebus geresnio meto parodyti šimtams tūkstančių sutrikusių ir pasimetusių mūsų tautiečių, kad jie rūpi Lietuvai. Ir ne su užkalbėjimais „grįžkite“, o su konkrečiais veiksmais. Dviguba pilietybė yra vienas iš tokių esminių žingsnių.
2. Nebus geresnio meto sutelkus intelektines šalies pajėgas ir palikus šone smulkias partines rietenas, spręsti, kokia yra ilgalaikė šalies strategija. Nelaukime 2020, kad pradėtume galvoti.
3. Nebus geresnio meto kartu su kaimynais pateikti pasiūlymus ir idėjas naujosios Europos reformoms. Štai galimybė mūsų MEPams arba įrodymas, kad jie niekam nereikalingi.
4. Mums reikia draugų. Ilgalaikių, stiprių, moralių, kultūriškai ir istoriškai artimų. Šiaurės šalys yra moderniausias ir stipriausias blokas, prie kurio turime šlietis.
5. Jeigu piliečiai nori vadovautis emocija – tai jų teisė ir privilegija, mokykimės su jais kalbėtis, ieškokime žmonių, kurie gali į emociją įpinti prasmės
6. #‎prayforHillary‬“, – rašė jis.

Gali tekti išvykti atvykusiems po 2012 m.?

Tuo metu politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka savo soc. tinklo paskyroje atkreipė dėmesį į tai, kad „Brexit“ tapo faktu.

„ES pabaigos pradžia? Neiškart. Pagal Lisabonos sutarties 50 str. D. Britanija visus ryšius su ES gali nutraukti per dvejus metus. Pagaliau pabaigos pradžia tai ar ne, bet iš ES traukiasi antroji pagal dydį ES ekonomika. O tai reiškia, kad ES paramos fondai sumažės. Lietuva, kuri pinigų iš ES gauna daugiausia sielai, gaus mažiau, nei gauna dabar. Lietuvos biudžetas mažės. Daugumos lietuvių kišenių laukia smūgis“, – perspėjo jis.

Pasak R. Valatkos, antra, iš D. Britanijos gali tekti išvykti lietuviams, kurie į ją atvyko po 2012 m. Jis pastebi, kad bent jau Lenkijos, kuriai tai taip pat aktualu, analitikai taip tvirtina.

Užsidarė pagrindiniai emigracijos vartai

„Keli tūkstančiai, o gal ir keliasdešimt tūkst. lietuvių praras darbą. Ar gaus darbo Lietuvoj? O kur dar valiutų rinkų sukrėtimai. Lietuvos eksporto praradimai. Kur pažvelgsi, ten problemos. Sąjungininko, kad visos ES šalys turi būti suverenios valstybės, o ne federacijos dalis, praradimas. Pagaliau ar tai nepaskatins išcentrinių jėgų kitose ES šalyse?“, – klausė jis.

Anot apžvalgininko, dabar nieko nėra juokingiau kaip protestuoti prieš naująjį Darbo kodeksą gąsdinant didesne emigracija.

„Pagrindiniai emigracijos vartai užsidarė. Dirbti reikės čia, ir daug daugiau, nes ES pinigų srautas mažės“, – perspėjo jis.