Paskelbus akciją “Operacija: paskutinis šansas”, neišaiškėjo nė viena nauja nacių kolaboranto, susitepusio rankas žydų krauju, pavardė.
© BNS foto
Prokuratūros pareigūnai skeptiškai vertina Baltijos šalyse nacių medžiotojų rengiamą akciją “Operacija: paskutinis šansas”. Prokurorų, kurių kompetencija yra tirti karo nusikaltimus, nuomone, net pažadėtas solidus piniginis atlygis vargu ar padės išaiškinti nors vieną iki šiol buvusį nežinomą žydų genocido vykdytoją Lietuvoje.

Nuo liepos 8 d., kai Simono Vyzentalio centro Jeruzalės skyriaus vadovas Efraimas Zurofas Lietuvos visuomenę informavo apie suplanuotą akciją, į Lietuvos žydų bendruomenę kreipėsi daugiau nei dešimt asmenų.

Tačiau nė vienas žmogus, turintis kokios nors iki šiol po paslapties skraiste glūdėjusios informacijos apie kruvinus daugiau nei pusšimčio metų senumo įvykius, nesusisiekė su prokuratūra, kuri vienintelė šiuo atveju gali kelti baudžiamąsias bylas ir teisiškai persekioti karo nusikaltėlius.

Vilniuje apsilankęs E.Zurofas pasiūlė po 10 tūkst. JAV dolerių kiekvienam, kurio suteikta informacija padėtų pasodinti į teisiamųjų suolą ir nubausti iki šiol atpildo išvengusį Antrojo pasaulinio karo laikais prie holokausto vykdymo prisidėjusį asmenį.

Kai telefonu susisiekėme su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininku Simonu Alperavičiumi, šis tvirtino esąs nustebęs tokiu žiniasklaidos dėmesiu pradėtai akcijai. “Vieni skambino, po to kiti, dabar jūs. Ar jau Lietuvoje nėra kitų problemų, kad visi tik šituo domisi? Ar jau viskas Lietuvoje gerai?” - klausė bendruomenės pirmininkas.

Iš pradžių išreiškęs pasipiktinimą žurnalistų, nušvietusių akcijos rengėjų planus, neobjektyvumu, S.Alperavičius vėliau atlyžo ir patvirtino, kad per dešimt dienų į Lietuvos žydų bendruomenę kreipėsi dvylika asmenų. Pasak S.Alperavičiaus, daugelis skambinusiųjų piktinosi, jog prokuratūra dirba blogai: “Dažniausiai žmonės kalba, kad nevykdomas teisingumas, jie prisimena tuos laikus, reiškia užuojautą - tokia didžioji dalis skambučių”.

Žydų bendruomenės pirmininko teigimu, kai kurie iš besikreipusiųjų mini nacių kolaborantų pavardes, tačiau negali nurodyti konkrečių aplinkybių ir faktų apie jų nusikalstamą veiklą, nežino, kur jie šiuo metu gyvena. Tik vienas iš praneštų atvejų yra konkretesnis. S.Alperavičius pabrėžė, kad nė vienas iš skambinusiųjų nė žodžiu neužsiminė apie pažadėtąjį piniginį atlygį. Visi skambinusieji, išskyrus vieną lenką, - lietuviai.

S.Alperavičius kol kas nežino, kaip bus pasielgta su sukaupta informacija. Pirmiausia ji bus išsiųsta akcijos organizatoriams.

“Tik iš spaudos žinau, kad į žydų bendruomenę kreipėsi keli asmenys, tačiau su mumis niekas nebandė užmegzti kontaktų”, - dienraščiui sakė Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius. Pasak pareigūno, galima tik spėlioti, ar atsiras kokios nors naujos informacijos apie karo nusikaltėlius.

“Man atrodo, kad nebėra ką įdavinėti. Iš karto po karo tokie asmenys buvo išgaudyti kaip triušiukai. Sovietinis saugumas buvo užvedęs operatyvines bylas net tiems, kurie pasitraukė į Vakarus. Be to, didžioji dalis tokių asmenų jau yra mirę. Į pagalbinį savisaugos batalioną ar sukilėlių gretas būdavo priimami ne jaunesni kaip 18 metų vyrai. Paskaičiavus išeitų, kad gyviesiems dabar turėtų būti mažiausiai apie aštuoniasdešimt metų”, - sakė R.Valentukevičius.

Prokuroro teigimu, dalis nacių medžiotojų surinktos informacijos gali pasirodyti nereikšminga paaiškėjus, kad įskųstas asmuo jau buvo teistas ir atlikęs bausmę iš karto po karo. Antrą kartą už tuos pačius nusikaltimus iš jų niekas nebegalės pareikalauti atsakomybės.

Be to, pasak R.Valentukevičiaus, vieno liudytojo žodžių niekada nepakaktų, kad jo įskųstas asmuo būtų nuteistas. Tam reikalingi arba dar keli kiti liudininkai, arba archyviniai dokumentai, patvirtinantys kaltę.

“Labai abejoju, ar archyvuose gali būti dar neaptiktų dokumentų. Vien prokuratūra yra patikrinusi didelę jų dalį. Milžiniškus tyrimus yra atlikęs Genocido ir rezistencijos centras. Noriu pabrėžti, kad tiesioginių įrodymų dėl dalyvavimo žudynėse gali būti tik apie tokio kalibro asmenis kaip Antanas Lileikis ar Kazys Gimžauskas. Eilinio bataliono kario pavardė geriausiu atveju gali būti paminėta įsakyme, o nė viename įsakyme nebūdavo rašoma, kad dalinys komandiruojamas šaudyti žydų. Vien fakto, kad žmogus tarnavo kurioje nors struktūroje, teisiškai negalime laikyti nusikaltimu. Turime remtis Baudžiamuoju kodeksu, o ne vien moraliniais vertinimais. Jeigu viskas būtų taip paprasta, tų bylų jau seniai būtų prikepta”, - dalijosi abejonėmis apie akcijos sėkmę R.Valentukevičius.

Ir S.Alperavičius abejoja, ar per akciją pavyks į dienos šviesą ištempti nors vieną iki šiol neišaiškintą nacių kolaborantą: “Nemanyčiau, kad iš to būtų daug naudos, daug laiko praėjo ir tų žmonių praktiškai jau nebėra gyvų. Dėl to akcija taip ir pavadinta - “Paskutinis šansas”.

Vienu metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje rengiama akcija visose šalyse susilaukė prieštaringų vertinimų. Štai Latvijos nacionalistai pareikalavo, kad per akciją būtų renkama informacija ir apie sovietmečiu įvykdytus nusikaltimus prieš latvių tautą. Tokį reikalavimą iškėlę asmenys neslėpė, kad taikosi į žydų tautybės asmenis, prieš karą ir pokariu dirbusius sovietinėse represinėse struktūrose arba bendradarbiavusius su jomis.

E.Zurofas į tai atsikirto pasiūlymu latvių genocido vykdytojų ieškoti patiems latviams, nes prioritetinė S.Vyzentalio centro užduotis yra persekioti asmenis, nusikaltusius žydų tautai.

Dar radikalesnį pareiškimą šią savaitę paskelbė vienas Estijos rytuose esančio Kambjos kaimo gyventojas Heikis Kortsparnas. Jis pasiūlė 20 tūkst. JAV dolerių atlygį už informaciją apie sovietinės KGB agentus žydus, susijusius su estų tautybės žmonių persekiojimu. Beje, H.Kortsparnas savo pranešime parėmė ir S.Vyzentalio centro pasiūlymą mokėti dvigubai mažesnę sumą asmenims, kurių pateikta informacija leis patraukti atsakomybėn estus, prisidėjusius prie žydų persekiojimo.

Lietuvoje irgi neišsiversta be kontroversiškų pareiškimų. Negausios Tautos pažangos partijos atstovas Seime Egidijus Klumbys pasiūlė holokausto nusikaltimus tiriančio S.Vyzentalio centro Jeruzalės skyriaus vadovą E.Zurofą paskelbti persona non grata Lietuvoje. E.Klumbio nuomone, “E.Zurofas ir jo kompanija diktuoja sąlygas ir elgiasi įžūliai, o mūsų valstybės lyderiai priiminėja jį savo kabintuose”.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (70)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (58)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (15)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1063)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (40)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (82)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (3)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (55)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...

Pavydėtinos Graikijos princesės gyvenimo akimirkos: 21-erių mergina jau turi viską (18)

Liepą Graikijos princesės Marios-Olympios 21-ojo gimtadienio proga surengtoje ištaigingoje puotoje...

Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų (41)

Kitąmet šimto penkiasdešimt metų jubiliejų minėsiantis Danijos Esbjergo uostas yra vienas...