Įtakingos ir visame pasaulyje žinomos JAV televizijos CNN tinklalapyje pasirodė didžiulis rašinys, kuriame nacių medžiotoju save vadinantis Efraimas Zuroffas kaltina Lietuvą nebaudžiant Holokauste dalyvavusių žmonių. Anot jo, būtent vietos gyventojų pagalba nulėmė, kad buvo išžudyti kone visi mūsų šalyje gyvenantys žydai. Europarlamentaro Leonido Donskio teigimu, mūsų šalis patyrė nesėkmę, mat nė vienas nacių karo nusikaltėlis nesulaukė bausmės.
Efraimas Zuroffas
© Reuters/Scanpix

Straipsnio autoriai stebisi, kad sovietų veiklai Lietuvoje skiriama daugiau dėmesio. „Ar jų nusikaltimai buvo pasiekę genocido lygį?“ – retoriškai klausia jie.

E. Zuroffo žodžiais, Lietuva prarado galimybę pasiekti palaimą, nenubausdama už dalyvavimą Holokauste nė vieno savo piliečio. „Lietuviai pražiopsojo geriausią šansą, kurį turėjo, nusimesti kaltės naštą. Dabar prireiks 100 metų, kol jie galės tai padaryti. Vienintelis sėkmingas kelias yra švietimas, dokumentai, tyrimai ir didžiulis skausmas", – straipsnyje tikino Simono Wiesenthalio centro direktorius Izraelyje.

Rugpjūtį šis centras rengiasi išleisti 2010 m. ataskaitą apie pasaulinį nacių nusikaltimų tyrimą ir baudimą už juos. „Lietuva gaus F“, – apie itin prastą įvertinimą įspėjo E. Zuroffas.

E.Zuroffas: kaltės dėl Holokausto Lietuva galės atsikratyti per 100 metų
© DELFI

Ketvirtadienį vakare pasirodęs rašinys „Hololaustas Lietuvoje: vieno žmogaus kryžiaus žygis siekiant teisingumo“ buvo publikuotas tituliniame portalo puslapyje, pačiame viršuje, taigi jį galėjo pamatyti kiekvienas, užėjęs į CNN svetainę. Per keletą valandų daugiau nei 200 socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų rekomendavo savo bičiuliams jį paskaityti.

Rašinys pradedamas E. Zuroffo šeimos tragedija. Jo prosenelio brolį Vilniuje 1941 m. liepos 13 d. pagrobė „lietuvių, šukuojančių gatves ir ieškančių barzdotų žydų, kad galėtų areštuoti, gauja“. Vyras buvo nugabentas į Lukiškių kalėjimą ir netrukus nužudytas. Toks pat likimas laukė jo žmonos ir dviejų sūnų.

Po septynerių metų Niujorke, Bruklino rajone, gimęs E. Zuroffas gavo žuvusio giminaičio vardą ir užaugo klausinėdamas tėvų, taip pat gimusių Amerikoje, apie Holokaustą. Atsakymas, kad žydai žygiavo į demonstracijas, stengėsi daryti viską, ką galėjo, bet nežinojo, kas iš tiesų vyksta ir ką reikėtų daryti, jo esą netenkino. „Norėjau pabandyti suprasti, kaip Holokaustas galėjo prasidėti , – aiškino jis.

Todėl E. Zuroffas savo gyvenimą skyrė nacių medžioklei ir baudimui. Jis anksčiau dirbo JAV Teisingumo departamento specialiųjų tyrimų padalinyje, kuris buvo atsakingas už nacių karo nusikaltėlių persekiojimą. Anot jo, po SSRS žlugimo Lietuvoje buvo atskleista daugiau už Holokaustą atsakingų asmenų vardų nei bet kur kitur Rytų Europoje.

Bet šių asmenų persekiojimas dėl karo nusikaltimų kelia nusivylimą, CNN cituoja E. Zuroffą, nes nuo Nepriklausomybės atgavimo Lietuva nenubaudė „nė vieno iš savų Holokausto nusikaltėlių“.

Dabar, anot jo, mūsų šalis mėgina perrašyti Holokausto istoriją. „Niekur pasaulyje vyriausybės nebandė taip užglaistyti vaidmens Holokauste. (...) Jų misija yra pakeisti Holokausto istoriją, kad nebūtų kaltinami“, – aiškino nacių medžiotojas.

Toliau rašinyje primenami istoriniai faktai apie įvykius Antrojo pasaulinio karo metais. Per penkis mėnesius po nacistinės Vokietijos invazijos 1941-aisiais dauguma iš 200-220 tūkst. Lietuvos žydų esą buvo mirę – nušauti ir palikti didžiulėse duobėse smėlyje bei masiniuose kapuose kartu su tūkstančiais lenkų, psichikos ligonių ir kitų žmonių. Per karą buvo nužudyti 90-96 proc. mūsų šalyje gyvenusių žydų – esą daugiausiai Europoje.

„Kyla klausimas – kodėl šis skaičius yra toks didelis? Čia prieiname prie subtilaus ir komplikuoto dalyko. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl buvo nužudyta tiek daug žydų, yra vietos gyventojų – lietuvių pagalba“, – tvirtino E. Zuroffas. Tai esą patvirtina rašinyje minimi dokumentai – Vilniaus regione veikusio nacių žudymo padalinio SS karininko Karlo Jaegerio ataskaitos ir žurnalisto, Lietuvos lenko Kazimierzo Sakowicziaus dienoraštis.

L. Donskis pažymėjo, kad net šiandien „pakankamai didelė Lietuvos visuomenės dalis yra linkusi laikyti žydus kolektyviai atsakingus dėl masinių civilių žudynių ir trėmimų, taip pat kitų žiaurumų, vykusių per sovietų okupaciją„.

Praėjusiame dešimtmetyje minėtas JAV Teisingumo departamento padalinys, konsultuodamasis su E. Zuroffu, rado dešimtis šalyje gyvenančių lietuvių, kurių karo laikų biografijos esą buvo įtartinos. 19 iš jų buvo nuteisti už tai, kad per imigracijos ir natūralizacijos procesą nuslėpė bendradarbiavimą su naciais. JAV negalėjo patraukti šių žmonių baudžiamojon atsakomybėn dėl karo nusikaltimų, todėl griežčiausia bausmė buvo pilietybės atėmimas.

12 nuteistųjų grįžo į Lietuvą, tačiau čia pareigūnai esą nerodė jokio noro tirti bylas savo šalyje – grįžusieji „buvo sutikti ištiestomis rankomis“. Tik po kelerių metų buvo baigti trys tyrimai, tačiau realiai nė vienas asmuo nenubaustas. „Teisminiai procesai buvo farsas. Kaltinamiesiems net nereikėjo pasirodyti teismo salėje. Prokurorai nepaprastai svarbų procesą pavertė juoku“, – aiškino E. Zuroffas.

Rašinyje cituojamas Lietuvos ambasadorius Audrius Brūzga teigė, kad pritrūko ne politinės valios, o laiko – dėl garbingo amžiaus kaltinamieji tiesiog mirdavo nesibaigus procesui. Savo ruožtu L. Donskis pažymėjo, kad delsimas buvo tikslingas – prokurorai esą pabūgo būti pavadinta nepatriotiški, todėl procesas buvo tempiamas, tikintis, kad kaltinamieji mirs arba dėl ligos negalės dalyvauti teismuose ar atlikti bausmės. „Šalis iš esmės patyrė nesėkmę, nes nė vienas (karo) nusikaltėlis nesulaukė teisingumo“, – pažymėjo europarlamentaras.

Kroatija ir Vokietija paminėtos kaip šalys, esą pavyzdingai ieškančios karo nusikaltėlių ir siekiančios tinkamai įvertinti jų veiksmus.

Greta įdėti keli vaizdo įrašai iš E. Zuroffo apsilankymo Lietuvoje. Rašinio autoriai savo skaitytojus neakivaizdžiai pakviečia ir į Genocido aukų muziejų Vilniuje. Priminę kad sovietai ištrėmė daugybę lietuvių, jie pridėjo, kad būtent tam skiriamas didžiausias dėmesys. „Bet ar sovietų nusikaltimai pasiekė genocido lygį?“ – retoriškai klausia jie.

L. Donskis tokią mintį pavadino itin trikdančia: „Istoriniai ir politiniai įrodymai nepatvirtina teorijos, kad SSRS naikino lietuvius nacionaliniu ar etniniu pagrindu.“ Anot jo, Lietuvai nepavyks susitaikyti su savo istorija, kol šalies elitas nepripažins, kad laikinoji Vyriausybė 1941 m. bendradarbiavo su naciais ir veikė prieš savo piliečius. „Deja, laikinoji Vyriausybė Lietuvoje yra aukštinama iki dangaus“, – apgailestavo europarlamentaras.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Perspėja: šių specialistų Lietuvoje jau ieškoma masiškai (335)

Nors valdžios atstovai vis kartoja, kad mokytojų skaičius Lietuvoje turi mažėti, situaciją darbo...

Naujoji Mokesčių inspekcijos vadovė žada išieškoti daugiau mokesčių (216)

„Šuniui uodegą geriau iš karto nukirsti, negu kapoti kelis kartus“, – apie būsimas...

Tragiška avarija Trakų rajone: susidūrė trys automobiliai, žuvo žmogus papildyta 7.41 (42)

Ketvirtadienį 06.41 valandą ryte Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112...

Apklausa: gyventojai abejoja dėl koalicijos ateities (54)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicija su socialdemokratais Lietuvos...

Kas apsaugos mūsų darbo vietas? (16)

JAV ir Europos politikos lyderiai nerimauja dėl kokybiškų darbo vietų likimo. Ta proga jiems...

Ateities perspektyvos: protingėjantys automobiliai ir kvailėjantys vairuotojai (17)

Jeigu jūsų automobilis geba kritinėje situacijoje sustoti ir mato aplinką geriau, nei jūs pats,...

J. Arlauskaitė – Jazzu rengiasi išleisti poezijos knygą (20)

Besirengdama savo ir Leono Somovo koncertams Kaune ir Vilniuje DELFI TV konferencijoje...

Po rekonstrukcijos atidaromas Vilniaus oro uostas (13)

Ketvirtadienį Vilniaus oro uostas atnaujina savo veiklą po 35 dienas trukusios kilimo ir tūpimo...

„Real“ futbolininkai antrą kartą pranoko „Barceloną“ ir iškovojo Supertaurę (3)

Ispanijos Supertaurės atsakomose rungtynėse Madrido „Santiago Bernabeu“ stadione vietos klubas...

Pakistanietis turi ką papasakoti apie gyvenimą Lietuvoje (19)

Į Lietuvą pakistanietis elektronikos inžinierius Muhammadas Rohanas atvyko patartas dėdės ir...