Tokį sprendimą ketvirtadienį paskelbė Europos žmogaus teisių teismo Didžioji kolegija, tačiau drauge ji nutarė, jog Konvencijos protokolo straipsnio pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankamas atlyginti neturtinei žalai.

Kalbama tik apie galimybę dalyvauti Seimo rinkimuose

Europos žmogaus teisių teismas apsisprendė, kad Konvencijos 1-ojo protokolo straipsnis, užtikrinantis teisę į laisvus rinkimus, bus vertinamas tik teisės būti renkamam į įstatymų leidybos organą aspektu. Tai reiškia, kad R. Pakso skundai dėl neva neteisėto jo nušalinimo nuo prezidento pareigų bei draudimo būti renkamam į šias pareigas vėl paskelbti nepriimtinais ir yra nesuderinami su Konvencija.

Teismas pažymėjo, kad draudimas apkaltos proceso tvarka pašalintam iš prezidento posto R. Paksui dalyvauti rinkimuose atitiko Lietuvoje galiojančius įstatymus ir juo buvo siekta legitimaus tikslo, tai yra užtikrinti demokratinę viešąją tvarką.

Kalbant apie proporcingumą, Teismas pažymėjo, jog, viena vertus, minimas Konvencijos straipsnis nedraudžia taikyti rinkimų apribojimų asmeniui, kuris piktnaudžiavo savo pareigomis ir kurio elgesys galėjo paminti įstatymų viršenybės principą bei demokratijos pagrindus.

Esmė ta, kad R. Pakso byla buvo susijusi su tokio pobūdžio aplinkybėmis, kad pareiškėjas negalėjo eiti Seimo nario pareigų, mat to paties Seimo, kuris savo ruožtu rėmėsi Konstitucinio Teismo sprendimu, buvo pašalintas iš prezidento posto už Konstitucijos ir priesaikos sulaužymą.

Kita vertus, nekvestionuodamas R. Pakso padarytų pažeidimų rimtumo bei jo nušalinimo teisėtumo, Teismas pabrėžė, kad iš esmės dabartiniam Europos Parlamento nariui bei „tvarkiečių“ lyderiui buvo visam laikui ir be jokios apskundimo galimybės uždrausta kandidatuoti Seimo rinkimuose. Tai tapo kur kas griežtesne sankcija nei pašalinimas iš prezidento pareigų ar negalėjimas eiti pareigų, kurioms būtina prisiekti Lietuvos Respublikai.

Europos žmogaus teisių teismas teigia suprantąs, kad valstybė Konstitucijos pažeidimą bei priesaikos sulaužymą laiko pažeidimais, reikalaujančiais griežto atsako, ypač kai juos įvykdo asmuo, einantis Lietuvos prezidento pareigas, tačiau Teismo neįtikino, jog pasirinktos priemonės buvo proporcingos siekiant užtikrinti demokratinę santvarką.

Teismas pabrėžė, kad Lietuvos pozicija tokiu klausimus Europoje yra labiau išimtis nei taisyklė, o klausimas dėl proporcingumo kilo ne tik dėl to, kad draudimas būti renkamam Seimo nariu turėjo galioti visą politiko gyvenimą, bet ir dėl to, kad šis sprendimas negalėjo niekaip būti apskųstas, mat buvo įtvirtintas kaip konstitucinė doktrina.

Galiausiai, Teismas konstatavo, kad nors atitinkamos teisės nuostatos dėl draudimo būti renkamam Seimo nariu buvo bendro pobūdžio ir turėjo galioti visiems apkaltos proceso tvarka pašalintiems asmenims, tačiau realiai tokia tvarka yra ypač susijusi su R. Pakso apkalta.

R.Paksas tapęs Seimo nariu galėtų būti Seimo pirmininku bei pavaduoti prezidentą?

Netrukus po Europos žmogaus teisių teismo Didžiosios kolegijos sprendimo paviešinimo R. Paksas surengė spaudos konferenciją, kurioje dėkojo visiems jį palaikiusiems asmenims bei šeimos nariams. Politiko teigimu, jis dar nespėjo perskaityti viso sprendimo, tačiau jau dabar svarsto galėsiąs dalyvauti Seimo rinkimuose 2012 m.

„Šiandien ką aš darysiu? Šiandien važiuosiu į Konarskio turgelį, nupirksiu gėlių, parvešiu žmonai. Tai pirmas dalykas, ką aš padarysiu. Antras dalykas, padėkosiu bendražygiams, kurie visą laiką stovėjo petys į petį. Trečias dalykas, dalyvausiu 2012 m. Seimo rinkimuose ir mūsų partija nugalės. O tada pagyvensim – pamatysim“, - aiškino R. Paksas.

Pabrėžus, kad viešai deklaruojamas jo siekis buvo prezidento, o ne Seimo rinkimai, politikas sakė ir neslepiąs šio savo tikslo, tačiau vėliau atsakinėjo vingriai: „Aš turiu iškėlęs savo politinė programą, politinius tikslus, kurių trys pagrindiniai dalykai yra kuo daugiau tiesioginės demokratijos mūsų valstybėje, kad žmonės patys galėtų išreikšti savo valią, aš matau, kad pagrindinė blogybė Lietuvoje yra politinė korupcija ir darysiu viską, kad jos būtų mažiau, trečias dalykas – radikalios pilietinės, valdymo ir ekonominės reformos. Kur aš bebūsiu, sieksiu, kad šita programa būtų įgyvendinta“, - pasakojo R. Paksas.

„Tvarkos ir teisingumo“ lyderis pabrėžė, kad nors Europos žmogaus teisių teismo sprendimas nesvarstė jo pašalinimo iš prezidento posto teisėtumo ar neteisėtumo, tačiau teigė, kad remiantis šiuo verdiktu jam niekas nedraudžia abejoti visais kitais Konstitucinio Teismo sprendimais bei įtvirtintais draudimais.

Politikas taip pat užsimena, kad atvėrus kelią jam būti Seimo nariu, iš dalies atsiveria ir Prezidentūros durys, mat tapęs parlamentaru jis gali užimti Seimo pirmininko pareigas, o prezidentui negalint eiti savo pareigų šalies vadovą pavaduoja būtent Seimo pirmininkas.

„Na, sudėstykime keletą straipsnių iš mūsų Konstitucijos. Seimo narys realiai turi galimybę būti Seimo pirmininku, Seimo pirmininkas nedalyvaujant Lietuvoje prezidentui ar prezidentei automatiškai pavaduoja prezidentą. Ar atsakiau į klausimą“, - kalbėjo politikas.

R. Paksas, be kita ko, pabrėžė ir tai, jog Europos žmogaus teisių teismo Didžioji kolegija konstatavo, kad Lietuvoje po prezidento apkaltos buvo pataisyti kai kurie įstatymai. Jis minėjo nuostatas, kai reikalaujama, jog Konstitucinio Teismo teisėjas nusišalintų nuo bylos svarstymo.

Kaip žinoma, R. Pakso advokatai prašė nušalinti tuometį Konstitucinio Teismo pirmininką Egidijų Kūrį, mat jis užtiktas kavinėje su vienu iš apkaltos iniciatorių, liberalu Gintaru Steponavičiumi.

R. Paksas 2004 m. apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš prezidento posto. R. Paksas buvo apkaltintas neteisėtai suteikęs pilietybę finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui, sąmoningai leidęs pastarajam suprasti, jog teisėsaugos institucijos atlieka jo veiksmų patikrinimą, bei siekęs įgyvendinti jam artimų asmenų privačių asmenų turtinius interesus.

Šis sprendimas užkirto kelią politikui eiti pareigas, kuriose būtina prisiekti Lietuvos Respublikai. Tai reiškė, kad R. Paksas negalėjo kelti savo kandidatūros Seimo bei prezidento rinkimuose, pakeitus įstatymą ta pati tvarka įsigaliojo pradedant eiti ir savivaldybės tarybos nario pareigas.

Teisininkas: gali tekti keisti Konstituciją

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Dainius Žalimas neatmeta galimybės, kad Lietuvai gali prireikti keisti Konstituciją, norint įgyvendinti Europos žmogaus teisių teismo sprendimą.

„Sunku pasakyti, ką reikės pakeisti, kadangi teismas nenurodinėja, ką reikia konkrečiai keisti, tai yra kiekvienos šalies atsakomybė. Lietuva turi sudaryti tinkamas sąlygas asmeniui, nušalintam apkaltos tvarka, kandidatuoti į tinkamas pareigas. Tai gali būti ir Konstitucijos keitimas, bet nenorėčiau šiandien spėliot “, - teigė D.Žalimas.

Anot jo, ar R.Paksas galės dar kartą siekti ir prezidento posto, turi atsakyti Seimas, kuris ir turės koreguoti įstatymus, kad būtų galima įgyvendinti EŽTT sprendimą.

„Ne visą teismo sprendimą dar perskaičiau, bet kol kas nėra jokio įgyvendinimo termino. Šis Europos žmogaus teisių teismo sprendimas turi būti įgyvendintas per protingą laiką“, - sakė D.Žalimas, paklaustas, ar R.Paksas jau turės galimybę 2012 m. siekti Seimo nario mandato.

S.Šedbaras: Konstitucijos keisti nereikės

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Stasys Šedbaras sako, kad Konstitucijos dėl Strasbūro teismo sprendimo pašalinto prezidento Rolando Pakso byloje nereikės.

S.Šedbaras ketvirtadienį BNS tvirtino, kad šiuo atveju užteks pakeisti Seimo rinkimų įstatymą, nes Konstitucijoje net nėra straipsnio, kuris ribotų galimybę kandidatuoti priesaiką sulaužiusiems asmenims.

Tiek Vyriausybės atstovė Strasbūro teisme Elvyra Baltutytė, tiek Teisme parlamentui atstovavęs teisininkas Dainius Žalimas tvirtina, jog po tokio sprendimo gali teikti keisti Konstituciją, tačiau S.Šedbaras nemato, ką būtų galima keisti.

"Jūs man parodykite Konstitucijoj straipsnį, kurį šiuo atveju galima būtų keisti - aš nematau. Mūsų komitetas atsakingas, kaip įgyvendinami EŽTT sprendimai, ir mes tikrai žiūrėsime, gal bus sudaryta ir darbo grupė, bet aš tvirtai laikausi nuomonės, kad Konstitucijos keisti nereikia, reikia keisti Seimo rinkimų įstatymą", - BNS sakė S.Šedbaras.

Jo vertinimu, Konstitucijoje nėra straipsnio, kuris numatytų draudimą kandidatuoti dėl apkaltos iš posto pašalintam asmeniui, o KT nutarimą, kuriuo toks draudimas įtvirtintas, parlamentaras pavadino "KT nuomone, kuri su laiku gali keistis".

KT 2004 metais paskelbė nutarimą, kuriuo konstatuojama, jog asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš pareigų ar jam buvo panaikintas Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

18 val. BTV laidoje "Karštas vakaras" - R.Paksas, D. Žalimas, P.Ragauskas, A.Šindeikis, V.Mazuronis ir V.Matulevičius.