Europa už Lietuvą nespręs, ar jai stoti į ES

 (1)
Europos Sąjunga nenuspręs už Lietuvą, ar jai verta stoti į ES, teigia Europos Komisijos (EK) prezidentas Romano Prodi (Romanas Prodis).
Ketvirtadienį Vilniuje Seimo posėdyje jis drauge su EK įgaliotiniu plėtros klausimais Guentheriu Verheugenu (Giunteriu Ferhoigenu) atsakė į parlamentarų klausimus.

"Tai yra Lietuvos problema, o ne mūsų problema. Mūsų durys yra atviros. Sprendimą priimti turi Lietuvos žmonės, parlamentas, Vyriausybė. Prašau, nuspręskite, net tai turite padaryti jūs", sakė R. Prodi.

Jis atsakė į euroskeptiškų pažiūrų Seimo nario nacionaldemokrato Rimanto Smetonos klausimą, kuriame buvo reiškiamas susirūpinimas dėl Lietuvos gebėjimo konkuruoti Europos Sąjungoje.

Anot R. Prodi, ES yra "fantastiška demokratinė sąjunga, kuri negali kištis į jūsų sprendimus".

G. Verheugenas teigė, jog vienas esminių prisijungimo prie ES reikalavimų - gebėjimas konkuruoti ES vidaus rinkoje.

"Jeigu atsitiktų, kad po įstojimo dauguma Lietuvos ūkininkų ir verslininkų subankrutuotų, vadinasi, jūs nebuvote pasiruošę stojimui", konstatavo EK įgaliotinis.

Anot jo, prieš pasirašant įstojimo sutartį su Lietuva, ES spręs, ar Lietuvoje yra veikianti ir gebanti konkuruoti rinkos ekonomika.

"Jeigu įvertinsime, kad negalite atsilaikyti, tai negalėsite tapti ES nare", sakė G. Verheugenas.

EK įgaliotinis taip pat detalizavo vasario viduryje planuojamą ES ir valstybių kandidačių derybų pradžią.

Anot jo, ES visoms šešioms kandidatėms - Lietuvai, Latvijai, Slovakijai, Rumunijai, Bulgarijai ir Maltai - atvers tuos pačius penkis derybinius skyrius bei dar kelis papildomus, pagal principą "penki plius". EK įgaliotinis neįvardijo papildomų skyrių.

Manoma, kad pradiniai penki skyriai aprėps mažiausiai sudėtingas bendrosios užsienio ir saugumo politikos, mokslo, švietimo ir kultūros sritis.

"Mes dar nenusprendėme, kiek skirsnių bus atidaryta derybose su Lietuva, Latvija ir kitomis valstybėmis, bet žinoma, kad tų skirsnių bus daugiau negu penki. Papildomi skyriai bus sudėtingi", sakė G. Verheugenas.

Jis teigė, kad metų pabaigoje su pernai gruodį Helsinkio viršūnių susitikime derėtis pakviestomis valstybėmis bus atidaryta "bent dešimt derybinių skyrių".

"Tai žymiai daugiau negu buvo su (1998 metų pabaigoje) Liuksemburge pakviestomis valstybėmis. Tai rodo, kad egzistuoja konkurencinga sistema", sakė G. Verheugenas.

Jis pabrėžė valstybių kandidačių parlamentų darbo svarbą, priimant ir įgyvendinant Europos teisyną.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: užgrius šilti, bet šlapi pokyčiai (3)

Paskutinę rugsėjo savaitę sulauksime permainų. Iki savaitės vidurio orai bus sausi, temperatūra žymiai nesikeis. Tačiau antroje savaitės pusėje termometrų stulpeliai šoktels aukštyn. Deja, bet šiluma mėgautis trukdys smarkus vėjas ir pliaupiantis lietus.

F. Kukliansky: Vilniaus merai keičiasi, bet niekas neranda vietos žydų gelbėtojų paminklui (37)

Rugsėjo 23-ąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Ilgus metus Holokausto tema Lietuvoje buvo nutylima, o prezidentas Algirdas Brazauskas, atsiprašęs žydų tautos, toli gražu ne vien pagirtas buvo. Šiandien jau net vokiečiai mano, kad Lietuva yra pirmoji Rytų Europos valstybė, kuri atvirai kelia savo gyventojų kaltės klausimą. Maždaug prieš mėnesį solidžiausiame Vokietijos dienraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ publikuotas straipsnis apie Lietuvos pastangas atvirai kalbėti apie Holokausto istoriją.

Kaip vakarais laiką leido Maironis? (36)

Rugsėjo 16-ąją Maironio lietuvių literatūros muziejuje lankytojams bus atvertas literatūros klasiko, prelato Maironio memorialinis butas, kuris per pastaruosius metus restauruotas visiškai tiksliai.

Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų ir atkurti žydų institutą (36)

Puoselėjant žydų paveldą, Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų, atkurti žydų mokslinį institutą, o Vyriausybės rūmuose įamžinti prie Lietuvos valstybės atkūrimo prisidėjusių žydų atminimą.

Emigracija: buvo išsigelbėjimas, tapo tragedija (414)

Per dešimtmetį mūsų padaugės iki 3,5 mln. Tokiais nerealiais tikslais ir bendromis frazėmis grįsta politikų kol kas tik popierinė kova su didžiausiu mūsų valstybės iššūkiu – demografiniu nuosmukiu.