Baltijos šalys gyvena kitoje politinėje realybėje, tačiau Maskva sieks paskleisti savo politiką minėtų šalių teritorijoje per juose gyvenančius tėvynainius, tikina politologai.
Priminsime, jog visai neseniai Rusijos premjeras išsakė idėją įkurti „galingą kelias valstybes apimančią sąjungą, galinčią tapti viena iš šiuolaikinio pasaulio ašių“, kitais žodžiais tariant – Eurazijos sąjungą. Tokią idėja palaiko Baltarusijos ir Kazachstano prezidentai.
„Į Eurazijos sąjungą įsiliejusios šalys privalėtų išlaikyti politinį suverenitetą, tačiau ekonomikos valdymas turėtų tapti maksimaliai integruotas“, – po V. Putino rinkiminės programos straipsnio pasirodymo sakė jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Anot jo, Eurazijos sąjungos modeliui artimiausias pavyzdys – Europos Sąjunga. Be to, Maskva taip pat norėtų įsteigti vieningą Eurazijos Sąjungos valiutą.
V. Putinas orientuosis į posovietinę erdvę
Rusijos tyrimų centro Baltijos šalyse vadovas Estijoje Vladimiras Juškinas spėja, jog, visų pirma, Eurazijos Sąjungos idėjos atsiradimas byloja apie tai, kad V. Putinas trečiosios prezidento kadencijos metu Rusijos užsienio politiką kreips į posovietinę erdvę.
„Santykių su JAV perkrovimas praktiškai žlugo, nėra vieningos nuomonės priešraketinės gynybos sistemos klausimu, greičiausiai Rusija šiame projekte iš viso nedalyvaus. V. Putiną Vakaruose priima kaip „grobuonį“, jis puikiai tai supranta, o artimiausi jo aplinkos žmonės pagarsėję antiamerikietiškomis pažiūromis“, – teigia politologas. Būtent dėl šios priežasties, teigia V. Juškinas, V. Putinui būtina rinktis kitą užsienio politikos kryptį, o ši kryptis pradeda skleistis Eurazijos Sąjungos idėjos pavidalu.
„Greičiausiai, ši kryptis ves link Kinijos ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regiono. Ekonomikos augimo centras artimiausius dešimt metų persikels būtent ten“, – sako ekspertas.
V. Juškinas skeptiškai vertina bendros rinkos idėją, kuri numatyta Eurazijos sąjungos koncepcijoje. Anot eksperto, tokiai rinkai bent kol kas nėra reikiamos bazės.
„Posovietinėje erdvėje įkurta nemažai geopolitinių konstrukcijų, tačiau, išskyrus Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją, nė viena jų nefunkcionuoja. Tačiau politiniame plane jos visos egzistuoja. (...) Kai nėra politinės valios sekti paskui lyderį, kuriuo save laiko Rusija, bet kokia konstrukcija bus tokia pati neveiksminga.“
Tėvynainių institutas – veiksminga Rusijos priemonė
Baltijos šalys priklauso kitai integracinei sistemai, ir Rusija vargu ar mėgins jas įtraukti į Eurazijos sąjungą, mano V. Juškinas. Tačiau įdomu, kaip Rusija bendradarbiaus su Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gyvenančių tėvynainių bendruomenėmis.
„Baltijos šalyse tai vienintelis patogus mechanizmas, kuriuo Rusija gali naudotis vykdydama išorės politiką“, – sako jis.
Šiuo metu, eksperto teigimu, „šis mechanizmas galutinai susiformavęs, gerai suteptas“, ir šioje srityje Maskva pasiekė gerų rezultatų. Tėvynainių instituto mechanizmas yra piramidė, kurios viršūnėje yra Rusijos užsienio reikalų ministerija. Visose teritorijose visame pasaulyje jis veikia vienodai.
„Valstybių teritorijose yra penki šio mechanizmo dalyviai: ambasadorius, koordinacinės tėvynainių tarybos konkrečioje teritorijoje pirmininkas, darbo su tėvynainiais organizacijos „Rossotrudničestvo“ („Rusijos bendradarbiavimas“) atstovas, fondo „Russkij mir“ („Rusijos pasaulis“) atstovas ir Stačiatikių bažnyčios atstovas. Visame pasaulyje šis penketas vykdo vienodą veiklą – susitinka ir kartu su bendruomene sudaro darbo planą. Rusijos ambasados atskyrė nuo tėvynainių judėjimo visus marginalus ir reguliuoja politinius klausimus“, – vardija jis.
V. Juškinas tvirtina, kad šiuo momentu Rusijos vadovybė siekia bendruomenės konsolidavimo.
Beje, verta pažymėti, kad per neseniai įvykusį vaizdo tiltą Maskva–Vilnius rusų organizacijų Lietuvoje atstovas būtent ir atkreipė dėmesį į Lietuvos rusų bendruomenės konsolidavimą.
„Įvykdžius konsolidavimą reikės išskirti naujus politinius bendruomenės lyderius, sudaryti politinę atstovybę. Idealu, jei kalbame apie Baltijos šalis, būtų patekti į valdančiąją koaliciją. Tai aiškiai ir tiksliai suformuluota koncepcija, kuri dabar gerai veikia. Ir įvykiai Latvijoje parodė, kad pasiekėme momentą, kai į valdančiąją koaliciją patekti įmanoma“, – mano politologas.
Be to, V. Juškinas mano, kad vargu ar Rusija įtrauks Baltijos šalis į Eurazijos Sąjungą. Jo teigimu, tai neįmanoma, nes šalys priklauso įvairioms integracinėms sistemoms, tačiau Maskva vis vien mėgins veikti vidinius procesus Baltijos šalyse.
„Pirmiau minėtu būdu sustruktūrinti tėvynainiai Baltijos šalyse sieks galimybės savo teritorijose vykdyti Maskvos politiką. Rusų diasporos neįtrauks, tačiau panaudos savo užsienio politikos interesams. Latvijos pavyzdys parodo, kad tai įmanoma“, – reziumuoja ekspertas.