Eurazija griauna ES vienybę, teigia politologas

 (406)
Ambicingas Eurazijos sąjungos kūrimo projektas, apie kurį praėjusį savaitgalį paskelbė jo pagrindiniai dalyviai – Rusija, Kazachstanas ir Baltarusija – taps Europos Sąjungos (ES) vienybės išbandymu. Taip DELFI tvirtina Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius.
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Rusijos galia auga, ES visuomenės – skaidomos

Nerijus Maliukevičius
Nerijus Maliukevičius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„ES valstybių visuomenės pamato kitą – alternatyvų projektą. Tai turės įtakos buvusio komunistinio bloko šalių visuomenėms, tai gali veikti ir Baltijos valstybių rusakalbius. Eurazijos blokas griauna ES vienybę. Jis prisideda prie Europos visuomenių skaidymo: jis yra papildoma euroskeptikų korta“, - teigė politologas. 

DELFI primena, kad Rusija, Kazachstanas ir Baltarusija nuo ateinančių metų ketina gyventi bendroje ekonominėje erdvėje, kuri 2015 metais, kaip kalba šių valstybių vadovai, turėtų peraugti į dar glaudesnę Eurazijos sąjungą.

Rusijos kariuomenės generalinio štabo vadas generolas Nikolajus Makarovas yra atvirai kalbėjęs apie NATO ir konkrečiai Baltijos valstybių keliamą grėsmę Rusijai.

Rusijos ir Baltarusijos karinės integracijos mastas jau dabar leidžia šias dvi valstybes kariniu atžvilgiu laikyti integralia Eurazija. Savo ruožtu Kremliaus kuriami ir įgyvendinami planai stiprinti karo pajėgas nuo Rumunijos iki Norvegijos negali nekelti susirūpinimo NATO ir arčiausiai Rusijos esančioms Aljanso narėms.

Nestebintų, jei ekonominė Eurazijos projekto dalyvių integracija būtų tik pirmas Kremliaus geopolitinis žingsnis, po kurio būtų žengtas antras – politinė ir karinė integracija.
Įdomu tai, kad net šiomis aplinkybėmis Rusija vis dar atvirai neneigia savo reikšto noro būti NATO ir ES strategine partnere.

Nerijaus Maliukevičiaus nuomone, Kremliaus polittechnologai veikia paradoksaliai: jų iniciatyvos iš pradžių atrodo ne laiku ir ne vietoje, bet vėliau paaiškėja, kad jos buvusios ir laiku, ir vietoje.
Eurazijos projektas – tai tarsi užsienio politikos programa būsimam Rusijos prezidentui. Niekas neabejoja, kad juo vėl ir ilgam taps Vladimiras Putinas. „Reikia kažkaip gaivinti lavonu virtusią Nepriklausomų valstybių sandraugą. Tokai valstybei, kaip Rusija, yra būtinas koks nors erdvės valdymo modelis“, - sako N. Maliukevičius.

Vis dėlto, N. Maliukevičiaus požiūriu, Eurazijos projekto sėkmė būtų kur kas tikroviškesnė, jei šiame projekte atsirastų Kinija. Politologo teigimu, šiuo metu šis Kremliaus projektas gali būti kuriamas ir kaip savarankiškas darinys Kinijos atžvilgiu, tačiau „nuo geopolitinių realijų nepabėgsi: Kinija turėtų suvaidinti kažkokį vaidmenį“.

Tuo metu šveicarų laikraštis „Le Temps“ atkreipia dėmesį į Rusijos ištiestą ranką Kirgizijai, kuri drauge su Kazachstanu turėtų padėti Rusijai stiprinti savo pozicijas Kinijos atžvilgiu. Kaip rašo „Le Temps“, užuot pasirinkusi tarp Briuselio ir Pekino, Maskva mėgina kurti stiprią sąjungą buvusioje SSRS erdvėje, kuri, savo ruožtu, galėsianti orientuotis į glaudesnį bendradarbiavimą su ES kuriant „Didžiąją Europą“.

Šalia turtingesnių – geriau

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Justinas Karosas Atkreipė dėmesį į teigiamus, jo manymu, Eurazijos sąjungos kūrimosi aspektus. „Jei nauja ekonominė jungtis pagyvins tų kraštų ekonomiką, padidins tų valstybių gerovę, tai mums turtingesni kaimynai yra geriau nei labai nuskurdę“, - sakė politikas.

Justinas Karosas
Justinas Karosas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kaip tam tikrą iššūkį Lietuvai J. Karosas įvardijo galimai didėsiantį naujos ekonominės sąjungos uždarumą. „Tos trys susivienijusius valstybės elementaria ūkine prasme gali save išlaikyti“, - teigė jis. Tai, Pasak J. Karoso, nėra gera žinia Lietuvos eksportuotojams.
Vis dėlto Lietuvai optimizmo turėtų teikti tai, kad jos verslininkai jau yra gerai „įsisavinę“ Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano rinkas. Tai leidžia kol kas nejausti ypatingų baimių dėl Rytų kaimynių užsisklendimo.

Skepsis dėl Eurazijos

J. Karoso nuomone, Eurazijos sąjungos kūrimas sukels Rusijoje „tam tikro išdidumo ir pasipūtimo jausmą“. Tačiau, jo teigimu, Kremliaus noras toliau bendrauti su ES, tikintis naudos iš šių santykių, niekur nedings.

Eurazijos sąjungos perspektyvos J. Karosui neatrodo itin šviesios, nes, jo žodžiais, per 20 metų žmonės įprato gyventi nepriklausomose valstybėse, ir nauji suverenumą atimantys dariniai jiems nekels didelio susižavėjimo.

Egidijus Vareikis
Egidijus Vareikis
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys konservatorius Egidijus Vareikis taip pat sakė žiūrįs į ambicingą rusų projektą skeptiškai: „Nesu įsitikinęs, kad čia bus kažkas rimta. Anksčiau rimtai buvo žiūrima ir į Nepriklausomų valstybių sandraugą, ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją, bet vėliau visa tai kažkaip aptildavo“.

Eurazijos projektas turi padėti Rusijai jaustis „didžiąja“ valstybe. Pasak E. Vareikio, Lietuvai ir jos kaimynėms Eurazijos kūrimasis gali turėti teigiamą poveiki, aiškiai apibrėždamas ribą tarp Europos ir ne Europos, Vakarų ir Rytų. 

Ukrainai – nieko gero

Kuriantis Eurazijai, Ukraina, kitaip nei Vakarus tvirtai pasirinkusi Lietuva, bus dar labiau draskoma. Šios valstybės visuomenė jau seniai yra suskaldžiusi. Dalis jos politikų ir piliečių yra įsitikinusi, kad Europos standartai jiems per aukšti ir nepasiekiami.

„Ukraina, tikėtina, ir vėl liks pilkojoje zonoje“, - nuogąstavo E. Vareikis. Politikas sakė kol kas nematąs Ukrainos perspektyvų įstoti į ES ir nebebūti „kraštine“ valstybe tarp Europos ir Rusijos. „Vargšė didelė Ukraina bus ir toliau plėšoma į dalis“, - kaip ir E. Vareikis, optimizmu Ukrainos ateities atžvilgiu netryško N. Maliukevičius.

Savo ruožtu J. Karosas teigė manąs, jog tam, kad Ukraina per daug nesišlietų prie Eurazijos, praverstų švelnesnė griežtus reikalavimus šalims kandidatėms keliančios ES pozicija.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Ukrainos vyriausybės delegacija atvyks į Lietuvą

Ukrainos vyriausybės delegacija kitą mėnesį atvyks į Lietuvą pažymėti bevizio režimo su Europos Sąjunga (ES) pradžios.

G. Kėvišo likimas – ministrės rankose: atleisti užtenka vieno žingsnio (16)

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) nustačius, kad Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas Gintautas Kėvišas supainiojo interesus, sprendimas dėl jo ateities priklausys nuo kultūros ministrės. Teisininkų teigimu, pakanka vieno šiurkštaus pažeidimo, kad prasikaltęs tarnautojas netektų pareigų.

Vyriausybėje kelią skinasi krašto apsaugos sistemos pirkimų reforma (2)

Vyriausybė trečiadienį pasitarime iš esmės pritarė krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų reformai, kurios pagrindiniu akcentu tapo steigiama centralizuota pirkimų agentūra.

Trumpinama norinčių globoti vaikus patikra (6)

Vyriausybė posėdyje trečiadienį patvirtino trumpesnę norinčių vaikus globoti asmenų patikrą.

M. Basčio apkaltos komisija išvadą tvirtins kitą savaitę (6)

Socialdemokratų frakcijos nario Mindaugo Basčio apkaltos komisija dėl išvados projekto planuoja balsuoti kitą savaitę.