Estijos UR ministras gina Lietuvą nuo latvių kritikos

 (5)
T. H. Ilvesas komentavo Latvijos UR ministro Indulio Berzinio praėjusios savaitės pareiškimą, esą Lietuvos noras kuo greičiau įstoti į NATO kenkia Baltijos šalių vienybei.

Po I. Berzinio kritikos Lietuvos URM pareiškė nusistebėjimą.

"Galime prisiminti ir kitus panašius komentarus, galbūt dar rimtesnius, padarytus Estijos atžvilgiu 1997 metais, kai Estija greičiau už kitas ruošėsi narystei Europos Sąjungoje", sakė Estijos ministras.

T. H. Ilveso žodžiais, kiekviena valstybė daro viską, kad prasiveržtų į NATO ar ES, o Lietuva per pastaruosius ketverius metus pasiekė daugiau, nei kaimynės.

"Mūsų dabartinės vyriausybės veikla buvo nukreipta būtent į tai, kad nors kiek sumažėtų šis atotrūkis, ir tai, mano įsitikinimu, pavyko padaryti", pabrėžė T. H. Ilvesas.

"Nuostata, kad kam nors pernelyg gerai sekasi ir išsiveržti į priekį negalima, yra silpniausia vadinamosios Baltijos vienybės grandis", kalbėjo ministras.

Estijos parlamentui T. H. Ilvesas pranešė, kad Estijos išlaidos gynybai šiais metais pasiekė Lietuvos lygį.

Latvijos UR ministras I. Berzinis pirmadienį pakartojo, kad nepritaria tam, jog aljanso nare taptų tik viena iš Baltijos šalių.

I. Berzinis sakė BNS nenorėjęs parodyti nedraugiškumo Lietuvai, jis tik norėjęs pažymėti, kad visos Baltijos valstybės turėtų bendradarbiauti, kad į NATO įstotų kartu.

Jo žodžiais, Latvija nepavydi Lietuvai pasiekimų, o tai, kad Lietuva yra pirmaujanti kandidatė į NATO, turėtų priversti Latviją ir Estiją sutelkti pastangas šioje srityje.

Po Latvijos UR vadovo kritikos praėjusią savaitę Lietuvos UR viceministras Vygaudas Ušackas BNS sakė, kad narystės NATO Lietuva siekia "ne Latvijos ar Estijos sąskaita" bei pasisako už visų Baltijos valstybių priėmimą į aljansą.

V. Ušackas išreiškė viltį, kad Lietuva, Latvija ir Estija ir toliau liks ištikimos principui, kad vienos valstybės pasiekimas yra visų laimėjimas.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

L. Kasčiūno ir G. Palucko dvikova: sutarimą galėtų rasti tik vienu klausimu

Antradienį DELFI surengtuose rinkimų debatuose „Balsuok 2016“ susitikę konservatorius, kandidatas į krašto apsaugos ministrus Laurynas Kasčiūnas ir Vilniaus vicemeras, socialdemokratas Gintautas Paluckas svaidėsi žaibais. Jų pozicijos išsiskyrė praktiškai visais klausimais, o daugiausia nesutarimų kilo vertybiniais ir žmogaus teisių klausimais.

LLRI partijų programų vertinimas: Lietuvos socialdemokratų partija (1)

Lietuvos laisvosios rinkos institutas išrinko ir įvertino ryškiausias partijų rinkimų programų nuostatas, kurios veiks žmonių atlyginimus, mokesčius, pasirinkimo laisvę ir kasdienį ekonominį gyvenimą. Kas slypi po partijų pažadais, į kurias nuostatas rinkėjui atkreipti dėmesį, kaip jas vertinti? Šį kartą nagrinėjama Lietuvos socialdemokratų partijos programa.

Siūlo suvienodinti Seimo narių išeitines išmokas su kitų darbuotojų išmokomis (1)

Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė siūlo suvienodinti Seimo narių išeitines išmokas su kitų dirbančiųjų išeitinėmis išmokomis.

Scenarijus: socdemai lieka valdžioje, tik be A. Butkevičiaus (232)

Politikai nekantraudami laukia rinkimų ir paklausti apie galimas koalicijas nuolat kartoja, kad viščiukus skaičiuos tik tada, kai bus aišku, kas, kiek vietų Seime laimėjo. Tačiau tai nėra visiška tiesa.

Viceministras: priėmus naują tvarką algos valdininkams tik didės (24)

Jeigu Seimas priims Vyriausybės siūlomą naują biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, atlyginimai biudžetininkams tik didės, teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius.