K. Jaansono žodžiais, dabar Estija neturi jokių galimybių pareikalauti iš Rusijos kompensacijos, todėl reikšti tokias pretenzijas būtų beprasmis užsiėmimas.
"Neįmanoma įsivaizduoti, kad Maskva sutiktų su Vilniaus sprendimu kurti tokio pobūdžio derybų grupę ir draugiškai su Lietuva aptartų kompensacijos už žalą terminus", laikraščiui "Eesti Paevaleht" rašo buvęs Estijos ambasadorius Rusijoje Martas Helme (Martas Helmė).
Estijos parlamento deputato Kullo Arjakas (Kiulo Arjako) nuomone, Lietuvos parlamento sprendimas yra vien propagandinis, tačiau drąsus ėjimas.
Estijos vyriausybės spaudos tarnybos direktoriaus Kaarelo Tarando (Kaarel Tarand) žodžiais, Rusijos atžvilgiu reikėtų pirmiausia kalbėti apie moralinę kompensaciją.
"Todėl neteisinga tokiuose globaliuose dalykuose veikti pavieniui, reiktų siekti, kad tai pasmerktų pasaulio bendruomenė. Demokratinių vertybių negalima keisti į pinigus. Protingiau eikvoti jėgas ir finansines lėšas, pavyzdžiui, ekologinių pasekmių likvidavimui, o ne reikalauti iš Rusijos vesti bevaises derybas dėl kompensacijos", sakė K. Tarandas.
Didelio verslininko Aadu Luukas (Adaus Luko) nuomone, nėra prasmės valstybės lygiu reikalauti kompensacijos už okupacijos metu padarytą žalą. Didžiausios Estijoje kuro įmonės "Pakterminal" tarybos pirmininkas mano, kad Estijos užsienio politika turi būti labiau pasverta, nei Lietuvos.