„Transatlantiniai santykiai ir bendradarbiavimas tarp ES ir NATO toliau išlieka svarbiausias mūsų bendro saugumo veiksnys. Tai leis mums reaguoti į kylančias grėsmes saugumui, įskaitant kibernetines, hibridines grėsmes bei terorizmą“, – rašoma ketvirtadienį priimtame Europos Vadovų Tarybos nutarime.
Taryba sveikino Europos kovos su mišriomis grėsmėmis kompetencijos centro įsteigimą Helsinkyje.
Europos lyderiai pritarė Europos Komisijos pranešimui apie Europos gynybos fondo, kurį sudaro mokslinė tiriamoji grandis ir gamybos grandis, kūrimą, ir pareiškė laukiantys, kad jis kuo greičiau pradėtų savo veiklą.
Lyderiai pripažino, kad Europa atsilieka plėtodama karinį pramoninį kompleksą, ir pabrėžė poreikį diegti moderniausias technologijas.
Europos Vadovų Taryba pasiūlė valstybėms narėms toliau svarstyti bendrų karinės technikos įsigijimų per Europos gynybos fondą variantus, naudojantis „patikimais finansavimo mechanizmais“.
Siekiama sukurti „konkurencingą, novatorišką ir subalansuotą pagrindą Europos gynybos pramonei, be kita ko, ir pasitelkus tarpvalstybinę kooperaciją“.
„Realus proveržis“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį viršūnių susitikime patvirtintas išvadas dėl Europos gynybos pavadino ambicingomis ir istorinėmis.
„Už tai turime būti dėkingi Europos Komisijos pirmininkui. Noriu čia jam už tai padėkoti... Manau, kad Europos Komisijos pirmininkas birželio 7 dieną labai drąsiai pateikė tvirtą pasiūlymą dėl gynybos“, – sakė E. Macronas spaudos konferencijoje po viršūnių susitikimo Briuselyje.
Pasak jo, Prancūzija ir Vokietija „išreiškė visišką palaikymą šiam pasiūlymui pastabose, kurias pateikėme per kelias praėjusias savaites, kad jos būtų įtrauktos į išvadų projektą“.
„Tai padėjo priimti tekstą, kuris žymi realų proveržį gynybos srityje“, – pažymėjo Prancūzijos vadovas.
Pasak jo, tai visų pirma atveria galimybę didinti bendras išlaidas bendroms operacijoms, kad padidėtų jų veiksmingumas.
Išvardinęs kitas naujoves, apie kurias kalbama priimtame nutarime, E. Macronas pažymėjo, kad Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimą gynybos srityje nuspręsta dar labiau didinti. Pasak jo, ši tema bus svarstoma liepos 13 dieną vyksiančiame Prancūzijos ir Vokietijos ministrų tarybos posėdyje.
Kaip pažymėjo E. Macronas, svarbiausia, kad priimtos išvados įteisina Europos gynybos fondo sukūrimą.
„Europos Komisijos pasiūlymai dėl Europos gynybos fondo iš tiesų yra beprecedenčio masto – tiek dėl numatytų sumų, tiek dėl ES gynybos biudžeto priemonių apimties“, – sakė prezidentas.
„Mano požiūriu, kalbame apie realų proveržį“, – pakartojo jis ir pažymėjo, kad numatyti planai leis iš tiesų judėti pirmyn, užtikrinti spartesnį Europos šalių ginkluotųjų pajėgų aprūpinimą ir sustiprinti Europos gynybos pramonę.
Atsakydamas į skeptišką vieno žurnalisto pastebėjimą dėl per daug entuziastingų ES gynybos perspektyvų vertinimų, E. Macronas pažymėjo, kad palyginti su ankstesne Europa, kuri „mindžikavo vienoje vietoje, atsitraukdavo ir mikčiodavo“, tai iš tiesų yra proveržis.
„Metai po metų gynybos srityje nebuvo pažangos. Šiandien ji yra“, – sakė prezidentas.
Jis pridūrė, kad Bendrijos lygio veiksmai nepakeičia kiekvienos valstybės nacionalinių pastangų, bet tai yra pažanga, teigiamas žingsnis, ir tai leidžia reikšti „protingą optimizmą“.