Pasak tėvo, visi trys sūnūs Norvegijoje vienoje įmonėje dirba, yra kieti vyrai. „Ne tik patys algas gauna, bet ir man padeda: technikos, instrumentų nuperka. Patikėkit – nė kiek neskauda širdies, kad vaikai į Norvegiją išvažiavo. Man netgi smagu“, – sakė A. Mockus.

Arūno namas – nuostabioje vietoje, Rambyno regioninio parko Bitėnų botaniniame draustinyje. Gražiai sutvarkytą teritoriją kerta pėsčiųjų takas, kuris ir atvedė DELFI pas šį žmogų.

Pasak sodybos šeimininko, Šereišlaukyje jis antrą partiją vaikų augina. Žmonos Jūratės dukrai penkiolika, o mažiesiems sūnums – penkeri ir beveik dveji: „Kai užaugs, pasikalbėsiu su Lietuva. Jeigu jai reikės – gerai, bet jei ne – ir šitie išvažiuos“.

Valdininkai „numušė“ ūpą

Buvęs kaimo bendruomenės pirmininkas, režisūros studijas baigęs Arūnas dirba vairuotoju, bet save vadina žmogumi prie meno.

„Pradėjau gražinti savo sodybą, kaip pats matau. Tačiau parkas „numušė“ ūpą. Todėl dabar tik žolę skutu. Prie miško buvome daržą pasisodinę. Galvojau, kas čia blogo. Bet toks triukšmas kilo! Pradėjo valdininkai šaukt, kad netvarką darom, teritoriją grobiam, velėną plėšiam. Pasakė: „Arkit savo kiemą!“ – piktinosi DELFI pašnekovas.

Šeima kiemo tikrai nemažai turi, bet norėtų žalumos, kad vaikai laisvai lakstytų.

A. Mockus nėra patenkintas, kad parkas atėjo į jo namus. „Dėl to, kad draustinis, čia nieko negalima keisti. Nugriuvo malkinė, tegu griūva, kitos statyti negalima. Pastogę dabar tvarkau, „fortkės“ vietoje įstačiau langiuką. Norim dukrai kambarėlyje viršuje padaryt. Tai nežinau, gal dabar į Sibirą ištrems?“ – juokavo atokiausio Šereišlaukio kiemo gyventojas.

Prie pat jo namelio, toje pačioje draustinio teritorijoje stūkso ištaiginga vila. Per jos kiemą pėsčiųjų takas, žinoma, neina.

Pasak vyro, regioninio parko direktorė barasi, kad jis į savo kiemą prisitempė visokių gelžgalių, sako: „Parduok, pinigo turėsi, namą pasiremontuosi“. Tačiau ne dėl to A. Mockus aplinką tvarko, o kad patinka. Nori nugriauti rūsį ir muziejuką padaryti. Anūkams.

Kuria vyrukų pasaulį

Šereišlaukio gyventojas save vadina turtingu žmogumi, nes jis ne tik šešių vaikų tėvas. Prieš mėnesį iš Norvegijos sulaukė džiugios žinios, kad gimė anūkas, nors paties Arūno jaunėlis neturi nė dvejų.

Rodydamas nebaigtą meistrauti namelį vaikams, A. Mockus jį vadino vyrukų pasauliu. Savo rankomis surentė sūpynes, o iš „špūlių“ statys vėjo malūną su tilteliu tvenkiniui.

Mėnesio pabaigoje Arūnas su šeima vyks į „pirmos partijos jauniausiojo sūnaus vestuves Italijoje“.

Susipažino telefonu

Eidami pažiūrėti ponių, kuriuos mažiesiems broliukams padovanojo broliai iš Norvegijos, pakalbinom sodybos šeimininkę Jūratę. Kaip pasakojo moteris, ji – visiška žemaitė, nuo Telšių. Prieš tai dirbo Klaipėdoje, kavinėje konditere. Su Arūnu susipažino telefonu.

„Kaip visiems sako mūsų berniukai, jie eina į mamos darželį. Aš irgi manau, kad namų darželis – geriausias. Nereikia nei pyktis, nei bartis“, – kalbėjo moteris.

Vaikus ji planuoja pati auginti iki mokyklos: „Kiek čia liko, be to, aplink namus darbo sočiai. Kartais atsigulus net visą kūną skauda, o atsikėlusi ryte stebiuosi, kad nieko labai daug nepadaryta“.

Ar neliūdna toli nuo miesto? Jūratė nemato problemų kur nors nuvažiuoti. Jei nors vieną dieną neišvairuoja mašinos iš kiemo, pati stebisi.

„Pirmais metais kiek gailėjau Klaipėdos, bet paskui apsipratau“, – sakė šešerius metus Šereišlaukyje gyvenanti žemaitė.

Anūkų medžiams numatė atskirą eilę

Kaip juokauja Jūratė, vos pamatęs kokią mašiną, Arūnas perka ir veža namo sūneliams. Todėl kieme – žaislų galybė.

Dar viena atrakcija – poniai. Didesnė patelė Dionė, mažesnis – Timis. Tėvai planavo berniukus mokyti jodinėti, parūpino balnus, bet kol kas nėra kada tuo užsiimti – tvarko aplinką.

Kai lankėmės, šeima laukė iš Norvegijos atvykstant sūnaus šeimos su anūku. „Rytoj turi pasirodyti. Pirmiau užsuks pas uošvius pasirodyti, kurie netoli nuo čia, Vilkiškiuose gyvena“, – šypsojosi A. Mockus. Paklaustas, ar spėjo pasiruošti susitikimui, jis sakė: „Patikėkit! Kitiems seneliams anūko net neatiduosiu. Jie visų pirma tiek žaislų neturi!“

Aštuonių vaikų šeimoje užaugęs A. Mockus ir pats norėjo didelės šeimos. Anūkui medelio jis dar nenužiūrėjo, bet vietą paskyrė. Vienoje pusėje kelio jo numatyta sūnums sodintų medžių eilė, kitoje – eilė anūkų medžiams.

„Kai paaugs anūkas, eisim į mišką. Vaikas pats medį išsirinks, išsikasim ir pasodinsim“, – sakė Arūnas.

Kaip juokėsi Jūratė, jis ir pats sau medelį pasisodino, bet bebras nugraužė.