„Trukt iš vadžių, ir vėl iš pradžių“, – šyptelėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, komentuodama pastaruoju metu suaktyvėjusius politikų veiksmus dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo. Vokietijoje gyvenanti lietuvė dar kartą patvirtino daugybę metų girdimas kalbas, kad išeivijoje gyvenantys mūsų tautiečiai nekantriai laukia dienos, kai Tėvynėje įsigalios įstatymas, įteisinantis galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę, turint ir užsienio šalies pilietybę.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, konstitucinės teisės specialistai ir kai kurie Seimo nariai įsitikinę, kad Pilietybės įstatymo pataisos, kurias ėmėsi inicijuoti konservatoriai, prieštaraus Konstitucijai, o vienintelis kelias, siekiant įteisinti dvigubą pilietybę – rengti referendumą, kuriame dalyvautų ir užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, turintiems teisę balsuoti.

Tačiau D. Henke tvirtina, esą po pasitarimų su kompetentingais Lietuvos teisininkais paaiškėję, esą Konstitucinis Teismas (KT) galėtų pakeisti 2003 m., 2006 m. ir 2013 m. priimtus savo nutarimus, kuriuose tvirtinama, kad dvigubai pilietybei įteisinti būtinas referendumas, po kurio būtų keičiama Konstitucija, šiuo metu nenumatanti galimybės, be Lietuvos pilietybės, turėti ir užsienio šalies pilietybę.

Kol kas dvigubai pilietybei įgyti Pilietybės įstatyme numatytos tik tam tikros išimtys.

„Mes džiaugiamės, kad Lietuvoje atsirado politinės valios, kad daugelis Seime dirbančių politikų ir šalies vadovai (premjeras Saulius Skvernelis ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis – LRT.lt) ėmė ieškoti galimybių kuo greičiau įteisinti dvigubą pilietybę. Tam įtakos turėjo ir kovo pabaigoje prasidėjusi „Brexit“ įsigaliojimo procedūra, kuri Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenantiems lietuviams – itin skaudi, nes jiems reikės per trumpą laiką apsispręsti, ar pasilikti Lietuvos pilietybę, ar, jos atsisakius, priimti JK pilietybę“, – kalbėjo D. Henke.

Referendumo išeiviai nenorėtų

Ir D. Henke, ir Vašingtono lietuvių bendruomenės vicepirmininkas Rimvydas Baltaduonis, ir kiti LRT.lt kalbinti išeivijos institucijų atstovai vienu balsu tvirtino, kad rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo – bergždžias reikalas, nes esą iš anksto užprogramuota jo nesėkmė.

Šią poziciją pagrindžia ir pati naujausia statistika, liudijanti, kad užsienyje gyvenantys ir balsavimo teisę turintys tautiečiai labai vangiai dalyvauja Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose, nors tokių yra daugiau nei 300 tūkst.

Dalyvauti pernai vykusiuose Seimo rinkimuose norą buvo pareiškę 19 tūkst. 207 išeiviai, o balsuoti atvyko tik 16 tūkst. 411.

„Nesuteikiamos Konstitucijos numatytos sąlygos dalyvauti rinkimuose. Kaip bebūtų juokinga, bet kai kurie atokesnėse Australijos vietose gyvenantys lietuviai iki šiol laukia savo laiškelio, suteikiančio teisę balsuoti. Juk lietuviai gyvena ne tik Londone. Kai kur pabalsuoti tiesiog nėra galimybių, nes dabartinis Rinkimų įstatymas nėra palankus tiems lietuviams, kurie gyvena ne Lietuvoje“, – aiškino D. Henke.

Ji pati rinkimuose dalyvauti negali, nes neturi Lietuvos pilietybės, kadangi iš Lietuvos išvyko po 1990 m. kovo 11 d. (tie lietuviai, kurie Lietuvą paliko po šios datos, prarado teisę turėti dvigubą pilietybę – LRT.lt).

D. Henke įsitikinusi, kad išeivijos dalyvavimą rinkimuose suaktyvintų saugus ir anonimiškas elektroninis balsavimas, kurį įteisinti Lietuvoje vis delsiama.

Dviguba pilietybė paliktų galimybę sugrįžti

Kalbėdama apie aplinkybes, kurios daugeliui išeivijos lietuvių neleidžia nurimti dėl dvigubos pilietybės įsigaliojimo, D. Henke pirmiausia paminėjo tai, kad yra žmonių, kurie planuoja sugrįžti, o, be to, tai būtų garantas, leidžiantis išlaikyti ryšį su tėvyne.

„Po dešimties gyvenimo metų Vokietijoje visi tie, kas tvarkingai moka mokesčius, gauna laišką, siūlantį tapti Vokietijos piliečiu. Taip elgiasi šalis, turinti 84 mln. gyventojų. Ar neatsitiks kada nors taip, kad Lietuva, kažin ar turinti 3 mln. savo piliečių, pati prašys žmonių, kad tik jie taptų jos piliečiais?“ – svarstė D. Henke.

Tik kartą pasigailėjo neturintis Norvegijos pilietybės

„Man ir vienos pilietybės – per akis. Gal tik kartą esu pagalvojęs, kad būtų gerai, be Lietuvos, turėti ir Norvegijos pilietybę“, – teigė jau beveik trisdešimt metų Norvegijoje gyvenantis filologas ir vertėjas A. Kušlys, apsieinantis su leidimu gyventi ir dirbti šioje šalyje.

Jis pastebėjo, kad kur kas lengviau ir paprasčiau viskas ėmė klostytis po to, kai Lietuva tapo ES ir Šengeno erdvės nare.

„Dėl to, kad neturiu Norvegijos pilietybės, nejaučiu jokių nepatogumų ar diskriminacijos. Tik negaliu dalyvauti parlamento rinkimuose, o savivaldos rinkimuose – galiu. Bet, kad ir kiek tų pilietybių beturėčiau, vis tiek netapsiu norvegu, todėl ir ateityje gyvensiu tik su Lietuvos pilietybe“, – prisipažino A. Kušlys.

Jis dalyvauja kiekvienuose Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose. Žadėjo būtinai dalyvauti referendume dėl dvigubos pilietybės, jeigu jis įvyks. Ne dėl savęs – dėl kitų tautiečių, kuriems reikia ir užsienio šalies pilietybės.

Anūkui dvigubos pilietybės būtinai reikia

„Aš esu lietuvis. Man ir mano vaikams, gimusiems Lietuvoje, Vokietijos pilietybės nereikia. Tačiau Vokietijoje gimusiam anūkui, kuris čia mokosi ir dar ilgai mokysis, dvigubos pilietybės tikrai reikėtų“, – apie savo šeimą pasakojo nuo 1996 m. Bonos operos teatre dainuojantis Algis Lunskis.

Jis apgailestavo, kad devynerių metų anūkui, kurio tėvas – Turkijos pilietis, o mama turi Lietuvos pilietybę, nepavyko tapti Lietuvos piliečiu.

„Anūkas kasmet po kelis kartus lankosi Lietuvoje, bendrauja su ten gyvenančiais šeimos nariais ir ateityje tikrai bus artimai susijęs su Lietuva, tačiau bandymai gauti jam lietuvišką pasą nuėjo perniek. Perėjome ugnį, vandenį ir varines triūbas, bet nieko nepešėme“, – apmaudo neslėpė A. Lunskis.

Pasak jo, jei jo anūkas galėtų tapti Lietuvos piliečiu, savo ateitį galėtų susieti su savo mamos ir senelių Tėvyne. Dabar gi nuo pat gimimo ta galimybė iš berniuko atimama.

„Kodėl iš pilietybės daroma šventa karvė? Jei kas nors iš lietuvių, gyvenančių užsienyje, nenori būti Lietuvos piliečiais, tegul nebūna. Bet kodėl atimam galimybė būti piliečiais iš tų, kurie to nori? Juk kiek žydų, pasklidusių po visą pasaulį, yra Izraelio piliečiai! Tai negi svarbiau suteikti pilietybę tiems, kurie atvažiuoja į Lietuvą tik dirbti ir mūsų šalis jiems visai svetima, nei tiems, kam ji – brangi, kam – Tėvynė? Manau, kad Lietuvai labai svarbu susigrąžinti ir išlaikyti visus savo piliečius, nes didžiausias jos turtas – žmonės“, – įsitikinęs A. Lunskis.

Ir jis, ir visi jo šeimos nariai, gyvendami Vokietijoje, nepraleido nė vienų rinkimų Lietuvoje. Balsuotų ir referendume dėl dvigubos pilietybės.

Nenorėtų prarasti savo šaknų

„Žinoma, kad dalyvaučiau referendume ir balsuočiau dėl dvigubos pilietybės. Ir visi mano aplinkos žmonės bei draugai tikrai dalyvautų“, – kalbėjo jau beveik trisdešimt metų Amerikoje gyvenanti Rasa Pranckūnaitė.

Šiuo metu ji už Atlanto gyvena, turėdama „žaliąją kortelę“ ir jau turi teisę į JAV pilietybę. Tačiau emocijos jai vis dar trukdo atsisakyti Lietuvos pilietybės.

„Kai gavau žinią, kad galiu tapti Amerikos piliete, pasidarė labai liūdna. Žinau, kad priėmusi tokį sprendimą, prarasiu Lietuvos pilietybę, o man to nesinori. Atrodo, kad bus nukirstos mano šaknys Lietuvoje, kad prarasiu dalį savęs. Dažnai pagalvoju, kad galbūt senatvėje būtų gerai sugrįžti į Tėvynę, nusipirkti žemės, pasistatyti namuką“, – prisipažino R. Pranckūnaitė.

Išeivius baugina referendumų statistika

Seimo narys, konservatorius Žygimantas Pavilionis, išrinktas Vilniaus apygardoje, kurioje per rinkimus balsuoja išeiviai, teigė, kad tėvynainiai, gyvenantys užsienyje, referendumo dėl dvigubos pilietybės baiminasi, žinodami, kokia apskritai nedžiuginanti jau vykusių referendumų statistika.

Tam, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame turi dalyvauti daugiau nei 50 proc. balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių ir daugiau nei 50 proc. balsavusiųjų turi pritarti referendumo keliamam klausimui.

Paskutinis pavykęs referendumas Lietuvoje – dėl narystės ES, kuris buvo organizuotas 2003 m. gegužę.

„Jis pavyko tik dėl visų partijų, politikų, Seimo narių, Bažnyčios ir net verslininkų susitelkimo. Visų kitų referendumų patirtis – karti. Tai ir baimina išeivius. Todėl jie prašo sumažinti referendumų reikalavimų kartelę. Tačiau toks sprendimas, mano galva – pavojingas, žinant, kaip Kremlius stengiasi plauti žmonėms smegenis Lietuvoje“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Vertindamas vangų išeivių dalyvavimą rinkimuose, Ž. Pavilionis teigė, kad tai gali lemti tautiečių baimė, nes dažnas gyvena užsienyje nelegaliai, ypač Amerikoje. Jei tik jie ateitų balsuoti, tai iš karto paaiškėtų ir tuomet, žinoma, jie nedelsiant būtų išprašyti namo.

„Šiuo metu – tas kritinis laikas, kai daugelis išeivių galvoja, ką daryti – ar atsisakyti Lietuvos pilietybės ir pagaliau ryžtis priimti svetimos šalies pilietybę, ar imtis kokių nors kitų priemonių, legalizuojant savo gyvenimą užsienyje. Todėl privalome kuo greičiau neutralizuoti tą įtampą“, – įsitikinęs Ž. Pavilionis, dirbęs Lietuvos ambasadoriumi JAV ir iki šiol glaudžiai palaikantis ryšius su Amerikos lietuviais.