Pasak R. Valentėlio, lietuviai Jungtinėje Karalystėje jau kurį laiką gyvena įtampoje. Net seniai čia įsikūrusieji tarpusavy ironizuoja, kad vieną dieną į namus prisistatę pareigūnai įsakys krautis lagaminus vien dėl to, kad jie – imigrantai.
Tapo svetima
Trejus metus Hadersfilde mėsos fabrike išdirbęs panevėžietis 23-ejų Rytis Valentėlis į Lietuvą grįžo likus vos kelioms dienoms iki lemtingojo britų apsisprendimo. Emigraciją iškeitęs į savanorišką karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje, R. Valentėlis neabejoja: dauguma anglų, balsavusių prieš narystę ES, šitaip protestavo prieš tokius kaip jis – imigrantus. Vaikinui pačiam ne kartą teko susidurti su džentelmeniškųjų britų skeptišku požiūriu į atėjūnus.
„Kai išstojimo šalininkai pradėjo aktyvią kampaniją, akivaizdžiai pasikeitė britų požiūris į imigrantus. Teko ir pačiam susiginčyti su vietiniais, kad tokie kaip aš nevagiame iš jų darbo vietų, kaip britams kažkodėl atrodo. Tokio darbo kaip mano anglai nenorėtų dirbti. Jie ieško ko nors lengviau“, – „Sekundei“ pasakojo R.Valentėlis.
Nusiteikę sulaukti pareigūnų
Rytis dirbo fabrike prie mėsos išpjaustymo linijos. Vaikino pareiga buvo įdėti į pjaustymo mašiną mėsos gabalus. Dauguma jo kolegų fabrike – britai, išstojimo iš ES šalininkai.
„Jie tarsi teisinosi, kad ne imigrantų atsikratyti nori, o tiesiog gyventi sau. Melavo per akis“, – mano panevėžietis.
Anot vaikino, jo pažįstami lietuviai Jungtinėje Karalystėje jau kurį laiką gyveno įtampoje laukdami, į kurią pusę pakryps britų sprendimas. Net seniai čia įsikūrusieji tarpusavyje liūdnai juokavo, kad vieną dieną į namus prisistatę pareigūnai įsakys krautis lagaminus vien dėl to, kad jie – imigrantai.
Kad suprastum jų nerimą, pasak R. Valentėlio, reikia pačiam pagyventi JK.
„Į Norvegiją, Daniją traukiama kažkieno pramintais keliais. Sako, ten be pažinčių geriau nevažiuoti. Aš pats JK darbą suradau per savaitę, nuėjęs į pirmą pasitaikiusią įdarbinimo agentūrą“, – pasakojo R. Valentėlis.
Per trejetą metų emigrantas išbandė tris darbovietes. Pradžioje kabino parduotuvėse kalėdines puošmenas, vėliau darbavosi padažų fabrike, o pastaruosius pustrečių metų – mėsos fabrike. Nors visi darbai buvo nekvalifikuoti ir vieni mažiausiai atlyginamų, Rytis tvirtina nesukdavęs galvos, iš ko pragyventi. Per savaitę mokamų 260 svarų sterlingų jam pakako maistui, būsto nuomai, automobilio išlaidoms ir dar susitaupyti.
„Man Anglija visada buvo tik laikina stotelė, niekada neplanavau ten pasilikti. Aš noriu kurtis Lietuvoje. Bet nesistebiu, kad mūsų emigrantai išsigandę. Tą, ką ten gauna per savaitę, Lietuvoje uždirbtų per mėnesį“, – svarsto R. Valentėlis.
Klijuoja vergų etiketę
Po JK surengto referendumo dėl pasitraukimo iš ES provincijos miestuose jau pasirodė skrajučių su imigrantus žeminančiais užrašais. „Daugiau jokių lenkiškų kenkėjų“, – skelbiama vienoje jų.
Atvirai demonstruojamas nepasitenkinimas ir pasipylę įžeidinėjimai glumina ir gąsdina prie britų tolerancijos įpratusius imigrantus.
„Po referendumo pasipylė priešiški pasisakymai prieš lenkus, lietuvius. Mus atviru tekstu vadina vergais, esą čia neturime jokių teisių ir greit varysim namo“, – „Sekundei“ teigė lietuvių bendruomenės JK pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
Anot jos, priešiškumas imigrantams itin juntamas provincijoje, kur koncentruojasi daugiausia išstojimo iš ES šalininkų.
„Labai apmaudu, kad europiečius painioja su imigrantais iš trečiųjų šalių. Didžioji dalis balsavusiųjų už išstojimą tuo siekė, kad JK uždarytų sienas trečiųjų šalių piliečiams, nesuvokdami, jog tai ne ES. Esu tokia nustebusi, kad tokį sprendimą žmonės padarė vadovaudamiesi tik emocijomis. JK žmonės, išskyrus Londoną, nėra aukšto išsilavinimo, jie nesidomi geopolitika, tiki propaganda. Todėl dabar provincijoje jau tiesiai rėžiama, kad esame vergai“, – sako D. Asanavičiūtė.
Nežinomybėje atsidūrę lietuviai nusiteikę krautis lagaminus. Bet, pasak pirmininkės, daugumos jų kelionės kryptis – ne į Lietuvą. Vokietija, Norvegija, Danija, Ispanija – šalys, kurias mūsų imigrantai mato kaip alternatyvą jiems antausį trenkusiai JK.
„Viena yra važiuoti į Lietuvą aplankyti tėvų, draugų, pasilinksminti, apsipirkti ir grįžti atgal. Kas kita gyventi nežinant, kur dirbsi ir kiek uždirbsi. Emigrantai mato, kad dirbant paprastus darbus galima verstis daug geriau nei Lietuvoje. Aš iš Vilniaus, jį be proto myliu. Bet grįžus pasidaro liūdna. Taksistas skundžiasi, parduotuvėje pardavėjos sėdi piktos. Prisikaupusi neigiamos energijos grįžti į JK, kur visai kitaip“, – pasakoja D. Asanavičiūtė.
Tad nenuostabu, kad referendumo rezultatai tarp JK gyvenančių lietuvių sukėlė paniką. Kaip ir visas pasaulis, jie tikėjosi, kad nors keliais procentais, bet ES šalininkų bus daugiau.
„Tą rytą atsikėlę patyrėme didžiulį šoką. Niekas negalėjo patikėti. Pasipylė skambučiai, ką dabar daryti. Žmonės išsigandę, jaučiama net panikos. Nežino, gaudys juos, deportuos ar ne“, – kalbėjo pirmininkė.
Dar prieš referendumą lietuvių bendruomenė bandė organizuoti diskusiją narystės ES tema, tačiau, pasak D. Asanavičiūtės, apie tai atsisakė su jais kalbėtis ir politikai, ir politologai.
Išsigando to, ką padarė
Kol kas jokios oficialios informacijos, kokia bus JK politika imigrantų klausimu, nėra. Britams dabar rūpi, kaip jiems patiems reikės toliau gyventi. Juolab kad pirmąjį rytą po referendumo ekonominės pagirios buvo sunkios – žaibiškai atpigo svaras, kasdien kyla kuro kaina.
Pasak D. Asanavičiūtės, girdėti kalbų apie būtinybę skelbti dar vieną referendumą. Po šia peticija pasirašė 3 mln. britų. Tiesa, apie 77 tūkst. parašų pripažinti neteisėtais. Londone, kuriame daugiausia ES šalininkų, netgi sklando kalbos, jog megapoliui vertėtų atsiskirti nuo JK ir likti su ES. Apie skyrybas kalba ir škotai, ir šiaurės airiai. Kas liks iš JK jiems atsiskyrus – klausimas, britams duriantis tiesiai į širdį.
„Britai labai džentelmeniški, slepiantys nepasitenkinimą. Jų nuoskauda išsiveržė referendumo metu. Jie galvojo, kad dėl imigrantų gausos praranda identitetą, todėl vieną dieną panoro padėti tašką. Manau, kad balsavusieji už išėjimą išsigando to, ką padarė. Jie konservatoriai, jiems labai svarbu išlaikyti, kaip yra. Jei atsiskirs Šiaurės Airija, Škotija, kas liks iš Britanijos? Gali atsitikti, kad neliks nei šalies, nei jos didybės. Britams dėl to labai baisu“, – sako D. Asanavičiūtė.
Baltijos šalims nekokios naujienos
ES silpnėjimas, pasak A. Medalinsko, pirmiausia būtų didžiulis geopolitinis smūgis Baltijos šalims.
Kova su imigracija buvo vienas iš agituojančiųjų už pasitraukimą iš ES kozirių.
Politikai, pasisakantys už „Brexit“, politologo Alvydo Medalinsko nuomone, manipuliavo faktais taip, kaip jiems reikėjo. Pavyzdžiui, gąsdinimai, kad imigrantai iš Rytų Europos atims darbus iš britų, suveikė ekonomiškai sunkiau besiverčiančiose šalies dalyse. Už išstojimą agitavusi Nepriklausomybės partija išleido lankstinuką, kuriame 50 pavardžių su aprašymais imigrantų, padariusių nusikaltimus savo šalyse ir Anglijoje. Tarp jų daugiausia žudikų. Lietuvai nedaro garbės, kad pirmame dvidešimtuke – net penkių lietuvių pavardės. Tiesa, lenkų dar daugiau, bet juk Lenkijoje gyventojų 12-a kartų daugiau. Įdomu, kad iš lankstinuke paminėtų penkiasdešimties nusikaltėlių tik vienas islamistas.
„Tuo buvo aiškiai parodoma, kas yra didžiulė problema Anglijai. Taip sukelta bendra grėsmės nuojauta valstybėje, kurioje labai stiprus salos mentalitetas. Britai, kalbėdami apie Europą, iki šiol sako ne „pas mus“, o „ten“. Per šitą grėsmės nuojautą britai nepamatė kitų jiems skaudžių referendumo pasekmių“, – mano A. Medalinskas.
Anot jo, realu, kad JK žingsnis gali duoti impulsą ES susiskaldymui. Dėl šalių pasitraukimo iš sąjungos klausimą gali kelti nacionalistinės partijos Prancūzijoje, Olandijoje ir kitur.
ES silpnėjimas, pasak A. Medalinsko, pirmiausia būtų didžiulis geopolitinis smūgis Baltijos šalims.
„Lietuva yra dar ir NATO narė, bet ES ir NATO yra tarsi du susisiekiantys indai. JK yra viena pajėgiausių NATO valstybių. JK susilpnėjimas neabejotinai gali atsiliepti ir NATO. Labai stebėjausi, kad taip ilgai į JK narystės ES klausimą žiūrėta pro pirštus, nesuvokiant, kiek pasekmių jis gali turėti. Juk turime vieną ryškiausių geopolitinių lūžių modernių laikų Europoje po Antrojo pasaulinio karo“, – tvirtina politologas.
Angliją gąsdina recesija
Ekonomikos eksperto Gitano Nausėdos nuomone, po britų sprendimo po 43 metus trukusios narystės palikti ES pralaimėjo visi, bet visgi labiausiai – pati JK. ES yra be konkurencijos svarbiausia JK prekybos partnerė. Britai į Europą eksportuoja bemaž 50 proc. prekių ir paslaugų. Todėl, pasak G.Nausėdos, suprastėjusios užsienio prekybos sąlygos su ES pirmiausia gali neigiamai atsiliepti JK ekonomikos augimui ir darbo vietų skaičiui.
„Yra ir tokių spėjimų, kad netgi gali lemti JK recesiją“, – referendumo galimas pasekmes mato G. Nausėda.
Vos paskelbus referendumo rezultatus, ES priešininkų euforiją turėjo žaibiškai atšaldyti staigiai kritęs nacionalinės valiutos kursas. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu smuktelėjo tik šiek tiek daugiau nei 2 proc., tuo tarpu svaras sterlingų nuvažiavo žemyn visu dešimtadaliu.
Vis dėlto G.Nausėda nemano, kad geopolitinis lūžis Europoje gali žymiai susilpninti eurą.
„Pirmosios dienos šito nepatvirtino ir, manau, nepatvirtins, nes pirminė rinkų reakcija dažniausiai būna hipertrofuota, rinkos sureaguoja pernelyg jautriai, vėliau jos šiek tiek atsistato. Veikiausiai šita pradinė reakcija apsiramins, o jeigu ateis žinios apie konstruktyvų dialogą tarp JK ir ES, galimas ateityje ir kilimas“, – svarsto ekonomistas.
Dėl bėdų, kurios dabar ištiko JK, kartu ir ES, jo nuomone, reikės didelio politinio ryžto. Daugelyje kertinių ES valstybių parama 59-erius metus egzistuojančiai ES yra smarkiai sumenkusi, todėl sparčiai auga populiarumas partijų, pasisakančių už jų šalių išstojimą.
„Svarbu sustabdyti šitas išcentrines jėgas, o jei tai pavyks, galima būtų civilizuotai išspręsti „Brexit“ pasekmes ir sureguliuoti santykius su JK taip, kad abi pusės būtų kiek galima mažiau pralaimėjusios. Šiuo atveju tikrai nėra laimėjusių. Tai matyti iš rinkų reakcijų ir netgi gyventojų, balsavusių už pasitraukimą, nusivylimo. Patys britai ištikti lengvo šoko. Jau aiškėja, kad dalis jų nenorėjo pasitraukimo, taip balsavo tik siekdami, kad į JK atkreiptų dėmesį ES biurokratai“, – „Sekundei“ teigė G. Nausėda.