„Financial Times“ apibendrino kelerių metų įvairių įmonių publikuotus apklausų rezultatus, tačiau britų visuomenės nuomonė šiuo klausimu itin nestabili, o neapsisprendusių kiekis itin didelis. Neapsisprendę tikriausiai ir lems birželio 23-iosios referendumo rezultatus.
„Lenkai, lietuviai, latviai vis labiau pradeda domėtis asmeninių dokumentų susitvarkymu. Daugelis emigrantų Anglijoje gyvena daugiau nei 10 metų ir jau yra sukūrę šeimas, įsigiję nekilnojamojo turto ir turi neblogai mokamus darbus ar net savo asmeninius verslus. Todėl dabartinė vykdoma politika tikrai kelia nerimą ir verčia juos jaustis pažeidžiamus“, - teigia į DELFI kreipęsis Jungtinėje Karalystėje veikiančios ir lietuviams mokesčių bei pašalpų klausimais padedančios įmonės „Tax Spot“ vadovas Dalius Bružas.
Jo teigimu, pastaruoju metu emigrantai dažniausiai kreipiasi klausdami, kaip įgyti nuolatinio gyventojo statusą arba pilietybę sau ir savo šeimai.
„Tai pasako tik viena – žmonės supranta situacijos svarbą ir yra priversti ruoštis pokyčiams, kad užtikrintų sau ir savo šeimai ramesnį rytojų“, - teigia D. Bružas.
Nuolatinio gyventojo statusas garantuoja galimybę nevaržomai dirbti, studijuoti ir gauti išmokas. Šis statusas yra būtinas ir tais atvejais, kai asmuo siekia Jungtinės Karalystės pilietybės.
Šiuo metu lietuvių emigrantams šis statusas Jungtinėje Karalystėje nereikalingas, nes Europos Sąjungos erdvėje galioja laisvo darbo jėgos judėjimo taisyklė.
2011 metų surašymo duomenimis, Anglijoje gyveno daugiau nei 95 tūkst. lietuvių.
D. Cameronas ir ES: ką sutarė?
Referendumas dėl britų išstojimo iš Europos Sąjungos arba pasilikimo šiaip ar taip birželio 23 d. įvyks, nepaisant premjero Davido Camerono ir kitų Europos Sąjungos šalių narių lyderių pasiekto išskirtinio Jungtinės Karalystės statuso.
- Išmokų ribojimas mažai uždirbantiems imigrantams (in-work benefits), kai Didžioji Britanija susiduria su išskirtinai dideliais imigracijos mastais: išmokų ribojimas iš viso galės būti taikomas 7 metų laikotarpiu, bet konkrečiam asmeniui – ne ilgiau nei 4 metus.
- Pašalpos vaikams, gyvenantiems savo kilmės šalyse, bus pritaikytos prie tos šalies pragyvenimo lygio. Bus taikoma naujiems imigrantams, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – visiems. „Migration Watch“ duomenimis, 2012 m. Lietuvoje iš viso buvo 1772 išmokas gaunantys vaikai. Daugiausia tokių išmokų prašo lenkai.
- Didžiajai Britanijai niekada nebus taikomas Europos Sąjungos sutarties reikalavimas siekti gilesnės integracijos.
- Jungtinė Karalystė įgyja galimybę apsaugoti Londono Sitį ir Jungtinėje Karalystėje registruotas įmones, kad jos nepatirtų diskriminacijos būdamos už euro zonos ribų. Londonas taip pat neprivalės prisidėti prie paramos euro zonai ir Jungtinei Karalystei bus atlyginta, jei Europos Sąjungos fondai bus panaudoti euro stiprinimui. Susitarimas apima ir tai, kad Londonas įgyja teisę iškelti klausimą apie euro zonos priimamų sprendimų įtaką Didžiajai Britanijai.
Iki birželio mėnesio referendumo Didžiojoje Britanijoje vyks agitacija „už“ ir „prieš“, tačiau jau dabar aišku, kad populiarusis Londono meras Borisas Johnsonas agituos už pasitraukimą. Tokios pat pozicijos laikysis ir šeši D. Camerono kabineto ministrai.
Už pasitraukimą agituos britų populistinė Nepriklausomybės partija (UKIP) su Nigelu Farage'u priešakyje.
Škotija savo ruožtu pareiškė, kad ji rengs savo referendumą dėl atsiskyrimo, jeigu Jungtinė Karalystė nutars išstoti iš Europos Sąjungos.
Britų visuomenės nuomonės apklausos rodo kintančias visuomenės pozicijas:
- 2016 m. vasario 23 d. YouGov apklausa: išstoti – 38 proc. likti – 37 proc., neapsisprendę – 25 proc. (3482 respondentai);
- 2016 m. vasario 22 d. ComRes apklausa: išstoti – 39 proc, likti – 51 proc., neapsisprendę – 10 proc. (1000 respondentų);
- 2016 m. vasario 20 d. Survation apklausa: išstoti 33 proc., likti – 48 proc., neapsisprendę – 19 proc. (1003 respondentai);
- 2016 m. vasario 4 d. YouGov/The Times apklausa: išstoti – 45 proc., likti – 36 proc., neapsisprendę – 19 proc. (1675 respondentai).
Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala teigia nelabai tikintis britų apsisprendimu išstoti iš Europos Sąjungos, nes paprastai žmonės renkasi žinomą status quo situaciją, o nežinomybės vengia.
„Kai stovyklos yra apylygės, visada geriau rinktis status quo, nei dideles permainas“, - sako politologas.
Tačiau, L. Kojalos nuomone, detalės, kaip galėtų būti įtvirtinti Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos tarpusavio ryšiai, jei britai nutartų nenorintys likti bendrijos dalimi, galėtų paaiškėti tik po referendumo ir tik tuo atveju, jei britai balsuos už pasitraukimą.
D. Cameronas pabrėžė, kad britams tarus „ne“ Europos Sąjungai, veikiausiai būtų sudaroma laisvosios prekybos sutartis, kuri leistų laisvą darbo jėgos judėjimą.
„Daugelis ekspertų sutinka, kad Jungtinei Karalystei ir toliau teks būti atvirai, nes jos ekonomikai labai svarbi pigi darbo jėga, todėl ji, neabejotinai, negalės užsiverti. Didžiajai Britanijai buvo svarbiau pademonstruoti, kad ji nepriklauso nuo sprendimų priėmimo Briuselyje“, - sako L. Kojala.
„Esu kalbėjęs su vienu jų derybininku, kuris labai aiškiai pabrėžė, kad britams svarbiausia pabrėžti, jog jie nebus verčiami giliau integruotis, nors iš esmės toji sutarties nuostata yra visiška simbolika. Bet britams tai buvo didžiulis prioritetas“, - sakė politologas.
DELFI primena, kad iš Europos Sąjungos pirmtakės Europos ekonominės bendrijos 1985 m. yra išstojusi tik Danijos autonominė sritis Grenlandija.
Didžioji Britanija 1975 m. surengė referendumą dėl pasitraukimo iš Europos ekonominės bendrijos, bet 67,2 proc. balsavo už pasilikimą bendrijoje.
Jei britai išstotų iš Europos Sąjungos, tikėtina, kad siektų panašaus statuso kaip Norvegija, kuri nebūdama Europos Sąjungos nare priklauso Europos ekonominei bendrijai, nes yra pasirašiusi Laisvosios prekybos asociacijos susitarimą. Tai užtikrina laisvą prekių, kapitalo, paslaugų ir darbo jėgos judėjimą tarp Norvegijos ir Europos Sąjungos, Norvegija yra Šengeno zonos narė.
Panašiai reguliuojami Europos Sąjungos santykiai su Šveicarija, nors pastaroji nepriklauso Europos ekonominei bendrijai. Šveicarija su Europos Sąjunga yra pasirašiusios daugybę įvairių dvišalių sutarčių, kurios nustato santykius skirtingose srityse. Tačiau Šveicarija riboja imigraciją pagal kvotų sistemą, tai taikoma ir darbo jėgai.