Karalienės Elžbietos valdymo metai buvo vieni geriausių ir šlovingiausių Anglijos istorijoje. Elžbieta I (1533–1603) buvo Anglijos, Prancūzijos (tik nominaliai) ir Airijos karalienė, šeštoji ir paskutinė Tiudorų dinastijos monarchė. Neretai ji vadinama Karaliene mergele arba Skaisčiąją karaliene, nes niekada nebuvo ištekėjusi.
Anglijos aukso amžius
Elžbietos vaikystė nebuvo laiminga, o nelaimės ją persekiojo nuo pat gimimo. Jos tėvas Henrikas VIII, vesdamas antrą kartą, pakeitė visos šalies istoriją. Karalius tikėjosi, kad Ana Bolein pagimdys stiprų ir sveiką sūnų, sosto paveldėtoją, kurio jam nesugebėjo padovanoti pirmoji žmona Katerina Aragonienė. Anai beveik pavyko išpildyti didžiausią valdovo troškimą. Ji pagimdė sūnų, tačiau negyvą.
Į sostą pretendavo tik Elžbieta. Tiesa, praėjo dvidešimt penkeri metai, kol 1558 m. lapkričio 17-ąją ji tapo karaliene ir valdė šalį keturiasdešimt ketverius metus iki savo mirties 1603 m. kovą. Elžbietos valdymo laikotarpis vadinamas Anglijos aukso amžiumi.
Suklestėjo literatūra
Elžbietos valdymo metu suklestėjo literatūra (Viljamas Šekspyras, Kristoferis Marlou ir Benas Džonsonas), Frensis Dreikas tapo pirmuoju kapitonu, apiplaukusiu pasaulį. Nors Magelano ekspedicija pasaulį apiplaukė anksčiau, tačiau pats Magelanas mirė kelionei dar nesibaigus. Valdant Elžbietai Frensis Beikonas išdėstė filosofines ir politines idėjas, o Šiaurės Amerikoje vyko kolonizacija, vadovaujama Valterio Reilio ir Hamfrio Džilberto.
Elžbieta buvo karštakošė valdovė, kartais susidurdavusi su sunkumais priimant sprendimus. Jos moto buvo video et taceo („matau ir tyliu“). Šis bruožas, turint galvoje jos patarėjų nekantrumą, dažnai gelbėdavo Elžbietą nuo nesėkmingų politinių ir santuokinių sąjungų.
Paveikė tėvo elgesys?
Neaišku, kodėl karalienė taip ir neištekėjo. Galbūt ją paveikė tėvo, karaliaus Henriko, žiaurus elgesys su savo žmonomis, motinos mirtis, galbūt ją slėgė ankstyvoje jaunystėje patirti santykiai su lordu Tomu Seymouru.
Taip pat buvo kalbama, kad ji turėjo psichologinį kompleksą, kurį bijojo atskleisti.
Didžioji gyvenimo meilė
Sklido kalbos, kad Elžbieta troško ištekėti tik už vieno žmogaus – Roberto Dudley, kurį labai mylėjo. Jos patarėjai prieštaravo šiai santuokai. Visų pirma dėl to, kad Dudley šeima aktyviai rėmė ledi Jane, karaliavusią vos devynias dienas ir nuverstą Elžbietos sesers, karalienės Marijos I. Be to, R. Dudley reputacija buvo sutepta – neaiškiomis aplinkybėmis mirė jo pirmoji žmona.
Kai kurie istorikai netgi teigė, kad Elžbieta liko netekėjusi, nes buvo netradicinės seksualinės orientacijos. Vis dėlto vyrauja nuomonė, kad Elžbieta nusprendė nesituokti, nes negalėjo būti kartu su didžiąją savo gyvenimo meile – R. Dudley.
Santuokos pasiūlymų – daugybė
Nors karalienė Elžbieta taip ir neištekėjo, tačiau santuokos siūlymų ji turėjo daugybę.
Iš viso per savo gyvenimą Elžbieta yra gavusi bent 26 skirtingus santuokos pasiūlymus. Penki besisiūlę vyrai tai darė net ne po vieną kartą.
Daug kas mano, kad tikroji priežastis, kodėl Elžbieta neištekėjo buvo ta, kad karalienė tiesiog nenorėjo dalintis valdžia. Be to, ji bijojo, kad ištekėjusią už užsieniečio ją ištiks sesers Marijos I, Philipe'o II žmonos, likimas. Ji taip pat nenorėjo, kad Anglija taptų kokios užsienio valstybės vasale ar įsitrauktų į nepelningą ir nešlovingą karą, kaip atsitiko ištekėjus Marijai. Santuoka su anglu taip pat buvo nepriimtina, nes būtų sukėlusi nesutarimus aukštuomenėje.