Vilniečiai atsimena, kad dar prieš gerą dešimtmetį prie operos ir baleto teatro veikė didžiulis fontanas. Dalis jo užpilta žemėmis ir paversta gėlynais, kitos dalys paliktos likimo valiai ir tebelaukia atgimimo.

„Ar teatras, ar ne teatras – pats miesto centras, širdis, be jokios abejonės, tai, kas ten yra, ne tik neestetiška, bet ir pavojinga, ten galima koją išsisukti ar nusilaužti, batus sugadinti. Apleisto fontano liekanos turbūt yra nedovanotina“, – piktinasi Seimo narys konservatorius Vytautas Juozapaitis.

Pažįstami melomanai, dažnai lankantys koncertus LNOBT ar Kongresų rūmuose, V. Juozapaičio dažnai klausia, kada bus sutvarkyta aplinka. „Manau, čia miesto valdžios apsileidimas. (…) Bet kuriuo atveju tai yra gėda ir sunkiai pateisinama, nevalyvumas, prieigos šalia tokio lygio kultūros ir meno flagmano turėtų būti atitinkamos“, – konstatuoja politikas.

Vytautas Juozapaitis
Jo aiškinimu, valdžios keičiasi, bet į tą pusę nežiūri. „Ko gero, jie ir nevaikšto į teatrą, geriausiu atveju atvažiuoja prie tarnybinio įėjimo iš kitos pusės, kur įleidžia valdžios atstovus. Bet Vyriausybės nariai ar pats Vyriausybės vadovas, eidami į Vyriausybės pastatą, taip pat turėtų per langą pamatyti, kas darosi, pagėdinti miesto valdžią“, – mano pašnekovas.

„Tikrai čia yra daug ką tvarkyti, mes su Vilniaus savivaldybe deriname, ką ir kada galima sutvarkyti. Didžioji dalis aplink teatrą esančios teritorijos priklauso miestui. Mes tikrai norėtume, kad aplinka būtų gražesnė ir dėlto kalbame su savivaldybe“, – aiškina laikinasis LNOBT generalinis direktorius Sigitas Žutautas.

Tvarkyti žada dar šįmet

Vilniaus miesto savivaldybės laikinasis Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Arūnas Visockas ramina: šiuo metu savivaldybė rengia Viešųjų pirkimų dokumentus dėl fontano atnaujinimo.

„Dar šiemet ketinama pradėti remontuoti fontaną ir jo prieigas. Tvarkant fontaną, naujomis bus pakeistos pažeistos fontano granito apdailos plokštės, ištrupėjusios baseino dugno plytelės, įrengtas naujas susidėvėjęs cirkuliacinis vamzdynas, fontano vandens baseino hidroizoliacija, elektros instaliacija, povandeninis spalvotas apšvietimas, automatinė vandens dezinfekcijos sistema, vandens lygio kontrolės ir elektros įrenginių valdymo bei apsaugos skydas“, – vardija A. Visockas.

Žadama, kad kartu bus suremontuotos ir grandininės plokštės atraminės sienutės, esančios Vilniaus g. ir Tilto g. sankryžoje bei aplink fontaną esantys pėsčiųjų takai.

Dalį darbų planuojama padaryti dar šiemet, likusius darbus planuojama pabaigti kitąmet. Fontano sutvarkymui savivaldybė planuoja skirti apie 400 tūkst. eurų.

Tokių piktžaizdžių sostinėje – ne viena

„Be abejo, vieta problematiška, tokių svarbių, bet prastos kokybės vietų Vilniuje yra ir daugiau, kaip, pavyzdžiui, pasažas prie Rapolo bažnyčios, esantis savivaldybės gretimybėje. Žiemą čia sausomis kojomis nepraeisi. Matyt, tai laiko ir prioritetų klausimas. Be abejo, tai negali ir neturi likti“, – įsitikinusi Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė.

Ji primena, kad būta įvairių planų ir projektų keisti LNOBT aplinką: ne tik sutvarkyti viešąją erdvę, bet ir įrengti požeminį parkingą. Tačiau iki šiol pokyčių nebūta.

„Tai sostinei labai svarbus objektas, ne tik miesto, bet ir nacionaliniu lygiu, tai miesto centras, aplink pastatą egzistuojanti erdvė turėtų veikti kaip svarbi viešoji miesto erdvė, nes viešų erdvių miesto centre nėra pakankamai, miesto gyvenimui jų reikėtų daugiau ir geriau sutvarkytų.

Tai vienas pavyzdžių, kaip potencialas neišnaudotas. Teritorija nudėvėta, mažai prižiūrima, į ją reikia atkreipti daugiau dėmesio“, – kalbėjo R. Leitanaitė.