Elitinė profesija, dėl kurios tenka slėpti savo bėdą

Medicininį pažymėjimą norėjusi gauti advokato padėjėja sulaukė gydytojos prašymo išsitirti dėl ŽIV. Pasirodo, iš advokatų reikalaujama dar daugiau – į šį luomą užkertamas kelias žmonėms, turintiems problemų su psichikos sveikata.

Advokatų taryba ragina atsisakyti minėtos nuostatos ir taupyti valstybės pinigus. Kad kažkas negerai, sutinka ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Advokatai ir advokatų padėjėjai turi kas penkerius metus tikrintis sveikatą. Tam pirmiausia reikia gauti pažymas, kad nesi psichiatro ir priklausomybės ligų psichiatro įskaitoje.

Advokato padėjėja Audronė sako žinojusi, kad dažniausiai formaliai viskas tuo ir baigiasi. Minėtas pažymas reikia pristatyti komisijai, išduodančiai medicininį pažymėjimą.

„Nueinu į komisiją Vilniaus Centro poliklinikoje, nusinešu pažymas, kad nebuvau paguldyta į psichiatrijos įstaigą ir man viena gydytoja sako „Jūs nieko neturite“. Paklausiau, ko neturiu. – Neturite tyrimo nei nuo tuberkuliozės, nei nuo ŽIV, tad netinkate praeiti. Sakė, kad dėl tuberkuliozės dar praleis, bet dėl ŽIV tai tikrai ne“, – DELFI pasakojo advokato padėjėja.

Audronei teko eiti šviestis plaučių dėl tuberkuliozės ir reikėjo grįžti dar kartą. Galiausiai ŽIV tyrimo neprireikė – pažymą išdavė ir be jo. „Nustebau, kad prakalbo apie ŽIV testą, juk oro lašeliniu būdu ŽIV neužkrečiama. Kita vertus, niekur nėra numatyta, kas bus, jei advokatūrą informuosi, kad buvai paguldytas dėl narkotikų ar alkoholio vartojimo arba kad esi infekuotas ŽIV“, – stebisi Audronė.

Mato tik lėšų švaistymą ir ligų slėpimą

Advokatų tarybos pirmininkas profesorius Ignas Vėgėlė sako, kad pagal įstatymus ir teisės aktus reikalavimo atlikti ŽIV ar kitų ligų tyrimą negali būti. Reikalavimas taikomas tik toms ligoms, kurios nustatytos sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrų įsakyme. Tose taisyklėse nustatytos kelios psichikos ligos – advokatais ir advokatų padėjėjais negali dirbti, pavyzdžiui, turintys suaugusių asmenybės ir elgesio sutrikimų, nuotaikos (afektinių) sutrikimų, sergantys schizofrenija, turintys schizotipinių ir kliedesinių sutrikimų.

„Problema ta, kad apskritai tokia tvarka egzistuoja, kai tiek advokato padėjėjas, tiek advokatas, tiek prokuroras ar teisėjas turi tikrintis psichinę sveikatą ir turi tai daryti nuolat. Aš suprantu, kad tai reikėtų padaryti kilus indikacijoms ar gavus skundą, mano supratimu, tada būtų galima paprašyti pasitikrinti sveikatą. Bet šiuo atveju, kai didelė masė žmonių eina į psichikos kabinetus ir tikrinasi pas psichiatrus psichinę sveikatą – tai vertinu kaip lėšų švaistymą. Vienareikšmiškai“, – aiškina I. Vėgėlė.

Mat, aiškina jis, už tokias patikras apmokama iš valstybės biudžeto. I. Vėgėlės nuomone, patikros vyksta, tačiau jokio rezultato neduoda. Apie tai I. Vėgėlė yra kalbėjęsis ir su advokatais, ir su prokurorais, ir su teisėjais. Štai Advokatūra nepamena atvejo, kad psichiatro pažyma advokatui ar advokato padėjėjui nebūtų išduota. Dabartinę tvarką pašnekovas traktuoja kaip sunkiai suvokiamą ir kaip absoliučiai nereikalingą.

„Pasakysiu paprastą pavyzdį – mokytojams, kurie moko mūsų visų vaikus, nėra reikalavimo tikrintis psichinę sveikatą. Tai ar tikrai advokatas šiuo aspektu yra labiau visuomenei pavojingas negu mokytojas, tiesiogiai bendraujantis su vaikais?“, – klausia I. Vėgėlė.

Pagal įstatymą, Advokatų taryba privalo šalinti iš advokatų žmogų, sergantį psichikos liga. Todėl, aiškina I. Vėgėlė, dalis gali ligą slėpti. O Lietuvoje tą padaryti paprasta – nėra vieningo psichikos ligų registro, galima eiti gydytis privačiai, važiuoti į kito miesto ar rajono įstaigą. „Todėl žmogus, sergantis psichine liga, realiai ją slepia. Kokį rezultatą ši tvarka sukuria? Ji sukuria negatyvų rezultatą – slėpimo, o ne padėjimo išgyti“, – kalbėjo Advokatų tarybos pirmininkas.

Šį klausimą Advokatūra kėlė kreipdamasi į Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijas.

J. Bernatonis žada klausytis ekspertų

„Mano nuomone, asmenims, siekiantiems verstis advokato ar advokato padėjėjo veikla, keliami reikalavimai ir ribojimai turėtų būti proporcingi ir pagrįsti, o jų laikymosi priežiūra įgyvendinama efektyviai. Advokatų ir advokatų padėjėjų sveikatos patikrinimo procedūra neturėtų būti formali ir biurokratinė“, – DELFI aiškino teisingumo ministras J. Bernatonis.

Tačiau, sako ministras, galutinį sprendimą turi priimti šios srities ekspertai. Todėl J. Bernatonis teigia sudaręs darbo grupę iš Teisingumo ministerijos, Lietuvos advokatūros, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų pasiūlymams dėl asmenų, siekiančių tapti advokatais, advokatų ir advokatų padėjėjų sveikatos būklės tikrinimo tvarkos tobulinimo parengti.

Sveikatos apsaugos ministerija į DELFI pateiktus klausimus nesugebėjo atsakyti.

Stebisi patikrinimu vieno apsilankymo metu

„Iš esmės kartą per 5 metus įvertinti psichikos sveikatą – truputį keistas dalykas, nes kaip tą gali padaryti vieno apsilankymo metu? Tai tarsi bausmė – jei turi kažkokių problemų, negali dirbti. Vadinasi, mes simuliuojame vertinimą, mat vieno susitikimo su psichiatru metu tu negali įvertinti žmogaus psichikos būklės. Antra, mes baudžiame žmogų už tai, kad jis turi psichosveikatos sunkumų“, – sako nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad privalomas psichikos sveikatos tikrinimas numatytas daugelyje tarnybų. „Didelis klausimas, ką tai duoda ir kaip tai atliekama. Kas yra psichikos sveikata? Tai labai platus dalykas, psichosveikatos sutrikimų gali būti įvairių, tarkime, depresija – su lengvesne ar stipresne jos forma susiduria daugelis žmonių ir su ja susitvarko. Jei dabar visi žmonės, kurie turėję lengvos, vidutinės formos depresijos epizodą, būtų įvertinami kaip negalintys atlikti kažkokių funkcijų...“, – stebisi pašnekovė.

K. Levickaitė priminė „German Wings“ lakūno situaciją – kai pilotas vengia tikrintis psichikos sveikatą, problemą paslapčia sprendžia kitame mieste. Iš esmės tai daro neigiamą poveikį – žmonės stigmatizuoja psichosveikatos problemas, mano, kad turėti psichosveikatos problemų yra blogis ir vengia kreiptis į specialistus.

K. Levickaitė atkreipia dėmesį, kad Lietuva – tarp pirmaujančių Europoje pagal savižudybių skaičių. Taip yra todėl, kad arba žmonės nesikreipia pagalbos, arba kreipiasi, tačiau negauna tinkamos.

„Yra dar viena pusė – registras – jei žmogus iš tikro patiria kokį nors psichosutrikimą ir eina į psichikos sveikatos centrą prašytis pagalbos, patenka į registrą, kuris vėliau gali pakenkti jo karjerai. Taip Lietuvoje yra atsitikę“, – dėstė „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė. Tai, kad advokatu neleidžiama dirbti sergant psichikos ligomis, K. Levickaitė vertina kaip diskriminacinį požiūrį.

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, kartą per gyvenimą psichosveikatos sutrikimą vienas iš keturių žmonių.